Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki sausio 6 dienos Lietuvos žemdirbiams išmokėta 96,2 milijono litų. Tai sudaro tik trečdalį paraiškų dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.

Žemės ūkio skyriuose - apgultis

Prieš rinkimus kaimo balsais mėginę į Seimą “išjoti” kai kurie kandidatai tvirtino, kad ES pinigai kaimą pasieks iki Naujųjų metų. Eilinį kartą patikėję auksaburnių pažadais, žemdirbiai ėmė bankuose paskolas, tikėjosi nusipirkti pigesnio, kaimui skirto dyzelinio kuro. Be to, jau pats laikas pavasariui apsirūpinti trąšomis, sėklomis, pesticidais, o apyvartinių lėšų beveik nėra.

Dalis valstiečių, kurie laiku ir teisingai buvo pristatę dokumentus, žadėtų pinigų iki Naujųjų metų taip pat nesulaukė, todėl negalėjo laiku išpildyti finansinių įsipareigojimų. Dabar kiekviena diena ir jiems augina delspinigius, brangsta būtiniausios žemės ūkiui reikalingos prekės. Dėl to patiriama daug nuostolių. Europos Sąjungos milijonai žemdirbiams pakvipo nuostoliais.

Žemės ūkio rūmuose susirinkę rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai vienas per kitą aiškino, kad prie skyrių kasdien susidaro būriai nepatenkintų kaimo žmonių. “Tokios eilės buvo pokariu prie duonos”,- karčiai pajuokavo Pakruojo rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Pupinis. Kaime reikia kuo greičiau “gesinti” psichologinę įtampą, nes pasklido gandai, kad ES Lietuvai pritrūko pinigų. Atsakingi ministerijos valdininkai tai griežtai paneigė.

Valdininkai nespėja

Žemdirbių pokalbyje dalyvavęs NMA direktorius Valentinas Miltienis pasiguodė, kad jų agentūros žmonės nesuspėja žarstyti Europos milijonų. Žemdirbiai pateikė net 238 tūkstančius paraiškų ir pagal tai Lietuva ES atsidūrė III - IV vietoje. Pagal ES reikalavimus, dalies dokumentų duomenis reikėjo patikrinti vietose, todėl pernai į ūkius NMA kontrolieriai važiavo apie 15 tūkstančių kartų.

Anot V.Miltienio, agentūra suklysti neturi teisės, nes tai atsilieptų finansinėmis sankcijomis visam kraštui. Apie 20 tūkstančių vadinamųjų žemės blokų, kuriuose yra maždaug po 5-6 ūkininkų paraiškas, pasitaikė klaidų. Dalis - techninio pobūdžio: netiksliai nurodyti ne tik banko, bet ir paties ūkio rekvizitai. Tokiems kasdien parašoma po keletą šimtų laiškų. Per darbo dieną agentūra patikrina apie 400 bylų.

Kur kas sudėtingesnė problema, kai neatitinka deklaruojamos žemės plotai. Ji skaudi ir daugiaplanė. Žemdirbiai aiškino, kad nežino, kuo remiantis rašyti pasėlių plotus. Žemės nuosavybės dokumentais - negalima, nes jie netikslūs. Kai įsiformino ūkius, tada galiojo kur kas didesnės žemės matavimo paklaidos. Gana dažnai būna netikslūs ir Valstybinio registrų centro skaičiai. Nemažai netikslumų būna pripainioję matininkai, kuriems už darbą gana brangiai sumokėta.

Ūkininkai piktinosi, kad NMA, tikrindama pasėlių deklaravimo tikslumą, vadovavosi dešimties metų senumo topografinėmis nuotraukomis. Per tą laiką labai pasikeitė laukai, jų savininkai, paskirtis, išplanavimas.

Abejotinos paslaptys

Tarp Žemės ūkio ministerijos valdininkų ir žemdirbių atstovų iškilo nemenkas ginčas dėl žemės masyvų, vadinamųjų blokų, paslaptingumo. Iš žemdirbių reikalaujama, kad pasėlių ir deklaruojamų naudmenų ribos tikslai derintųsi su blokų ribomis.

Tačiau žemdirbiai jų nežino, nes vadinamojo žemės bloko plotas, anot ministerijos atstovų, yra patikros dokumentas, todėl jo negalima viešai paskelbti. Patikinta, kad apie pasikeitimus žemės bloke galima pažymėti atskirai, o NMA tuo patikės. Tačiau kaip surašyti bloko pasikeitimus, jeigu nežinai, koks jis turi būti?

Šie blokai, o tiksliau žemės masyvai, kelia ir daugiau nesusipratimų. Pavyzdžiui, čia surašyti keleto ūkininkų duomenys, o jeigu bent vienas iš jų suklydo, tada kompiuteris “išmuša” klaidą ir išmokos sulaikomos... visiems to bloko ūkininkams. Kaip tvirtino žemdirbiai, kartais paklaida sudaro vos vieną arą. Sunku pasakyti, kuris suklydo, nes ir vėl: bloko duomenys įslaptinti. Kodėl blokai nepaskelbiami? “Todėl, kad to daryti neleidžia ES direktyvos”, - geležinį argumentą žėrė ministerijos atstovai.

Išmokos tiems, kurie dirba žemę

Europos Sąjungos pinigų skirstymas buvo gana plačiai propaguotas, bet, matyt, ne visi įsisąmonino šio darbo niuansus arba stengėsi suprasti tik savo naudai. Į šią veiklą ypač aktyviai įsijungė žemių savininkai, kurie savo nekilnojamąjį turtą išnuomoję. Supratę, kad į kaimą ateina milijonai litų, kaipmat suskubo didinti žemės nuomos kainas.

Kiti buvo dar apsukresni - patys deklaravo kitų dirbamus plotus, nors buvo tvirtinama, kad pinigai skiriami tik už pasėlius, ir tik tiems, kurie žemę patys dirba arba prižiūri. Todėl gal net už šimto kilometrų mieste gyvenančiam savininkui ES išmokos nepriklauso.

Nepaisant to, pernai apie 12 tūkstančių sklypų deklaravo ir savininkas, ir nuomininkas. Ginčą gali išspręsti tik teismas. Vargas bus tam žemės nuomotojui, kuris nebus labai tiksliai apiforminęs nuomos sutarties dokumentų, antraip gali laimėti savininkas.

Specialistų nuomone, dažniausiai tokiais atvejais išmokų negaus nė vienas. Ir bylą laimėjęs gali lėšų negauti, nes, kaip minėta, pinigai bus mokami tik iki balandžio pabaigos.

Klausimų daugiau nei atsakymų

Posėdžiui pirmininkavęs Seimo narys Jonas Ramonas karčiai pajuokavo, kad šiemet rinkimų nenusimato, todėl ir melagysčių kaime bus kur kas mažiau. Kalbėta apie tuos, kurie žadėjo, kad ES pinigai pasieks iki Naujųjų metų. Nereikia pamiršti, kad ES ūkiniai metai prasideda nuo spalio 16 dienos, išmokos mokamos dviem etapais.

Todėl, valdininkų nuomone, nebus jokio kriminalo, jeigu paskutiniai ES pinigėliai žemdirbius nudžiugins tik iki balandžio 30 dienos. Žinoma, tik tuos, kuriems NMA arba kiti tikrintojai nesuras jokių klaidų, apie kurias žadama pranešti iki balandžio vidurio. Tačiau, ar per likusias porą savaičių žemdirbiai sugebės klaidas ištaisyti? Priešingu atveju, pinigus vėl matys kaip savo ausis.

Daugelio nuomone, šiuo atveju meškos paslaugą pernai padarė net mėnesiu prailgintas dokumentų pristatymo terminas. Tiek pat laiko sutrumpėjo ir NMA pasirengimas išmokoms.

Buvo daug pasiūlymų, tarp jų ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkės Genutės Staliūnienės, kad NMA galėtų skirti bent pusę numatytų išmokų tiems, kurių dokumentuose buvo šiokių tokių netikslumų. Į tai žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė atsakė, kad toks avansas ES direktyvose nenumatytas.

Šių metų pavasarį vėl prasidės pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. Sunku pasakyti, kaip jis vyks, ar bus suspėta laiku nukapoti pernykščių klaidų ir nesusipratimų uodegas.