Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) kūrimui Lietuvoje ES iškėlė papildomus reikalavimus  

Apie užsienio investicijų skatinimą per LEZ pas mus kalbama beveik dešimtmetį. Dar 1995 metais pradėti kurti specialūs įstatymai, kurie beveik kasmet buvo papildomi, tobulinami, keičiami. Gal ir tai nulėmė, kad iš trijų numatytų LEZ (Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) praktiškai dirbama tik uostamiestyje.  

Įžvelgiamas pavojus konkurencijai  

Europos Sąjunga turi savo nuomonę apie LEZ, todėl Briuselio biurokratams ne viskas patiko mūsų įstatymuose, kuriuos įsakyta iki gegužės - įstojimo į ES datos, harmonizuoti. Seimo komitetuose šiuo metu svarstomas Vyriausybės nutarimas dėl LEZ pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.

Ūkio ministras Petras Čėsna taip pat teigia, kad dokumento keitimo tikslas - panaikinti Europos Komisijos nuostatas dėl LEZ potencialiai kenksmingo ūkininkavimo. Briuselio nuomone, reikia panaikinti užsienio kapitalo privilegijas ir jas sulyginti su vietos verslininkų. Taip pat patikslinti mokesčių ir muitų lengvatas. Pripažinta, kad netikslinga suteikti lengvatų nereziduojančioms užsienio kompanijoms, kurios užsiimtų bankininkyste ir draudimu. Todėl atitinkami įstatymo straipsniai naikinami, kaip ir buvusios numatytos lengvatos išskirtinai užsienio kapitalui. Dabar visą LEZ turtą galėtų disponuoti ir mūsų šalies ūkio subjektai, be to, ir jiems galiotų 5 metų mokesčių ir kitos lengvatos.

LEZ pagrindų įstatymas iš dalies keičiamas ir dėl Lietuvos Civilinio kodekso naujų nuostatų apie žemės nuomos sąlygas.  

Išskirtinis dėmesys Kauno LEZ  

Nesėkmingai vyksta Kauno LEZ kūrimas. Kelio rodyklė “Kauno LEZ” jau kelerius metus kviečia į tuščius laukus. Įstatymo projekto tikslas yra sumažinti Kauno LEZ teritoriją iki 534 ha (buvo 1000 ha), reglamentuoti zonos teritorijoje žemės nuomos ir jos įsigijimo klausimus. Numatoma atsisakyti pelkėtos vietovės, miško ir žemės, numatytos dujotiekio bei kelių tiesimui. Bus panaikintos ir šioje LEZ buvusios privilegijuotos sąlygos Lietuvoje nereziduojančioms užsienio kompanijoms.

Jau nuo pat Kauno LEZ organizavimo pradžios 1998 metais įstrigo privačios žemės išpirkimo reikalai. Po žemės savininkų piketų ir protestų iki šiol netoli Ramučių tesugebėta išpirkti apie 59 hektarus.

Įstatymo tobulinimo projekte numatoma, kad prie žemės išpirkimo galėtų prisidėti ir patys investuotojai, kurie iš anksto sumokėtų nuomos (99 metams) kainą. Ir dar labai svarbus momentas: sumokėtas nuomos mokestis įeitų į vėliau perkamos žemės kainą. Kaip žinoma, įsigyti žemę užsieniečiams anksčiau draudė Konstitucija, tačiau šiemet pavasarį jos 47 straipsnio reikalavimai buvo sušvelninti. Dabar Lietuvoje įregistruotos užsienio ūkio įmonės laikomos nacionaliniais subjektais ir jau gali įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemę.  

Bus “mažasis “Villiams”  

Kauno LEZ įkūrimo sąlygų keitimas Seimo Ekonomikos komitete įžiebė nuomonių skirtumą. Štai šio komiteto narys Rimantas Sinkevičius tvirtina, kad valstybė šioje srityje gerokai įklimpusi. Pavyzdžiui, užsienio investuotojams, tarptautinio konkurso nugalėtojams buvo įsipareigota išnuomoti žemę. Tačiau šis turtas priklauso ne valstybei, bet savininkams, todėl negalima išnuomoti to, ko neturi. Buvo skirta lėšų sklypų išpirkimui, bet aiškiai per mažai, todėl valstybės rankose atsidūrė tik 59 hektarai, o pagal naująjį projektą LEZ reikia apie 10 kartų daugiau žemės.

Šio Seimo nario nuomone, sklypų išpirkimui dėl Kauno LEZ įkūrimo būtų reikėję apie 10 milijonų litų. Valstybės mastu tai nėra didelė suma, kuri būtų išgelbėjusi nuo painiavos. Iš būsimo žemės nuomotojo iš anksto pareikalauti pinigai turtą daro lyg ir valstybės, bet labai trumpam. Per nuompinigius be jokio konkurso žemė tampa užsienio investuotojo nuosavybe. Tačiau pardavinėti žemę ne pagal konkursą ir ją įsigyti savotišku išperkamuoju nuomos būdu draudžia įstatymai. Be to, labai brangi priemiestinė žemė ateityje dar žymiai pabrangs, o investuotojui bus perleidžiama šiandienos kainomis. Karmėlavos oro uoste krovinių gabenimui bus nutiestas atskiras takas lėktuvams, kai į LEZ bus atvesta geležinkelio atšaka, tada ši vietovė bus pasakiškai brangi, bet jau ne ... Lietuvos. “Šis LEZ pagal nuostolingumą valstybei gali tapti “mažuoju Villiams”, - tvirtina Seimo narys Rimantas Sinkevičius ir priduria, kad, jo paskaičiavimais, žemės nuomos mokestis padengs šių dienų žemės kainą jau po kokių 40 metų. Tada Lietuvai neliks net turto mokesčių, o mūsų žmonės bus tik užsienio kompanijų darbo jėga. R.Sinkevičius tvirtino, kad už tokį LEZ įstatymo tobulinimą jis nebalsuosiąs. Siūlo Vyriausybei pačiai išsipirkti žemę ir ją normaliai nuomoti LEZ investuotojams pagal vertę. Arba Kauno LEZ likviduoti, o šią teritoriją panaudoti kitai veiklai. Pavyzdžiui, įsteigti krovinių pervežimo terminalą.  

Kas pirmasis, tas laimėjo

Europos Sąjungos nurodymu, keičiamas ir Klaipėdos LEZ iki šiol galiojęs įstatymas. Tobulinimo tikslas, anot ūkio ministro, panaikinti nuostatas apie privilegijuotų sąlygų taikymo galimybes užsienio kompanijoms. Europos Komisija pastebėjo, kad tam tikros mokesčių lengvatos prieinamos tik užsienio investuotojams ir tai pripažįstama kaip konkurencijai žalinga praktika. Problema ne kartą buvo aptarta šalių techniniuose susitikimuose, kuriuose Lietuva sutiko šias nuostatas panaikinti iki mūsų narystės Sąjungoje dienos.

Pagal Pelno mokesčio įstatymą, LEZ įmonės 5 metus moka 80 procentų mažesnį pelno mokestį, o dar penkmetį - perpus mažesnį. O jeigu užsienio investuotojas įsigijo ne mažiau kaip 30 procentų įstatinio kapitalo ir investavo ne mažiau kaip milijoną JAV dolerių, tai toks subjektas ne tik kad 5 metus nemoka pelno mokesčio, bet ir dar 10 metų moka dvigubai mažesnį.

Vienintelėje veikiančioje Klaipėdos LEZ norima sudaryti kai kurių ekonominių lengvatų tęstinumą. Todėl pirmieji čia įsikūrę investuotojai kurį laiką turės geresnes ekonomines sąlygas.