Skaudžios krizės pamokos

Lietuva dar negali ramiau atsipūsti ir pasigirti sėkmingai įveikusi krizę. Dabar svarbiausia sumažinti biudžeto deficitą ir atsispirti pagundai išlaidauti. Antraip valstybė užsiverš didėjančių skolų kilpą.

Grasina valstybės skola

Lietuvos valstybės skola dar toli gražu nesiekia ES ir euro zonos narėms taikomos 60 proc. ribos. Tačiau, kaip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ne viską lemia aklas rodiklių atitikimas.

Anot jos, norint suvaldyti valstybės skolos didėjimą, reikia mažinti biudžeto deficitą. Tik tokiu atveju nereikės skolintis augančioms išlaidoms padengti. Todėl svarbiausias iššūkis Lietuvai – suvaldyti norą išlaidauti: "Apie išlaidų didinimą kol kas negali būti nė kalbos", – sakė ji.

Pajuto pavasarį

Tačiau valstybės institucijos jau skuba optimistiškai žvelgti į ateitį ir nebenori toliau veržtis diržų. "Institucijos, matyt, pajutusios pavasario dvelksmą, pateikė biudžeto išlaidas, kurios yra 4 mlrd. litų didesnės nei šiemet. Jei pageidavimus tenkintume, tai biudžeto deficitas pakiltų iki dviženklių skaičių", – sakė I.Šimonytė.

Kitą savaitę, ketvirtadienį, Finansų ministerija Seime ketina pristatyti taisyklių ir pasiūlymų paketą, kuris, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, padėtų atsakingai formuoti biudžetą. Tarp siūlomų įvesti rodiklių – ateities mokesčių rodiklis, rodantis, kaip vykdoma finansų politika, lems ateities mokesčių pokyčius, taip pat siūloma, kad ekonominio pakilimo metais perteklinis biudžetas būtų nukreipiamas į rezervą.

"Nors Fiskalinės drausmės įstatymas ir skylėtas, jei jis būtų buvęs priimtas dar 2004 m., krizę būtume išgyvenę saugiai", – įsitikinusi I.Šimonytė.

Šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų būti 8,1 proc. BVP. Planuojama, kad kasmet deficitas turi būti mažinamas iki 3 proc. BVP 2012-aisiais.

Reikalingos permainos

Į minėtas grėsmes dėmesį atkreipė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovė Lietuvoje Catriona Purfield. "Jei norite pasiekti 3 proc. deficitą 2012-aisiais – manau, to reikia ne dėl euro, o siekiant sustabdyti skolos augimą – šaliai reikia sumažinti valdžios deficitą dar 5,5 proc. BVP. Nauda bus didžiulė, nes šalis turės mažiau skolintis", – sakė C.Purfield.

Anot jos, Lietuvai pasisekė, kad krizei prasidėjus, jos valstybės skola buvo palyginti nedidelė ir šalis turėjo galimybę skolintis užsienyje. Tačiau dabar atėjo metas atkreipti dėmesį į grėsmingą skolos didėjimą.

Ji įsitikinusi, kad šalies Vyriausybė ėmėsi tinkamų priemonių siekdama suvaldyti krizę, tačiau jų nepakanka, būtina toliau mažinti biudžeto deficitą ir taupyti. Trumpalaikės priemonės, tokios kaip pensijų mažinimas, nepakankamos. Būtina imtis ilgalaikių struktūrinių permainų, pavyzdžiui, socialinio draudimo reformos. TVF prognozuoja, kad jeigu tam nebus ryžtasi, 2015 m. šalies skola gali pasiekti 60 proc. BVP.

C.Purfield taip pat siūlo Lietuvai išplėsti mokesčių bazę. Tai nebūtinai reiškia, kad turi būti įvesta naujų mokesčių. Taip pat šaliai reikėtų užtikrinti finansų stabilumą, tarkime, pagerinti bankroto skelbimo tvarką. Siūloma pagerinti ir tikslingai naudoti ES fondų lėšas, mažinti nedarbą, didesnį dėmesį skirti eksportui skatinti. Konkrečius pasiūlymus TVF misija ketina pristatyti kitą savaitę, kai baigs darbą Lietuvoje.

Krizės pamokos

Anot TVF atstovės, pasaulį pakirtusi krizė tapo didžiausiu šoku nuo Antrojo pasaulinio karo. Pirmoji pamoka, kurią turime išmokti, kad svarbiausia yra fiskalinė drausmė ir subalansuotas ekonomikos augimas.

C.Purfield teigimu, šalys, kuriose buvo mažiausias makroekonominis disbalansas, kurios laikėsi fiskalinės drausmės, sėkmingai suvaldė infliaciją ir neturėjo didelės valstybės skolos, krizę įveikė mažiausiai nukentėjusios. Pavyzdžiui, Estija, kuri suformavo rezervą ekonominio klestėjimo metais, sėkmingai įveikė krizę ir bus apdovanota euru.

TVF atliko studiją, kurioje nagrinėjo 88 šalių situaciją. Paaiškėjo, kad pasiekti lyg, buvusį iki krizės, vidutiniškai šalims užtrunka septynerius metus. "Tai nereiškia, kad Lietuvoje padėtis pagerės po septynerių metų, tai priklauso nuo daugelio specifinių šalies rodiklių", – aiškino C.Purfield. Anot jos, kadangi sunkmetis pakerta vartojimą ir investicines galimybes, po krizės paprastai ekonomika auga lėčiau.

Verslas neatsitiesia

Lietuvos ūkio augimo variklis – eksportas – priklausys nuo aplinkinių šalių ekonomikos atsigavimo, pirmiausia ES valstybių. Tačiau kone visose ES šalyse narėse biudžeto deficitas didžiulis. "Dideli deficitai neleis vykdyti ekonomikos skatinimo politikos, o tai reiškia prastas eksporto galimybes Lietuvai", – mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Anot jo, stiprėjantis JAV dolerio kursas turėtų sudominti Lietuvos eksportuotojus Rytų kryptimi.

"DnB Nord" banko ekonomistas Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos eksportas šiuo metu yra maždaug penktadaliu mažesnis nei gerovės laikais. Anot jo, itin prastas ženklas tai, kad kol kas nematyti investicijų atsigavimo požymių. Ir tai ne tik griežtos bankų politikos, bet ir dirbtinių bankrotų bei restruktūrizacijų padarinys.

"Situacija kebli. Kol kas pamatai naujam proveržiui nėra klojami", – sakė R.Rudzkis. Anot jo, per pastaruosius metus labai suprastėjo Lietuvos konkurencingumas. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge Lietuva iš 39 vietos dabar nukrito į 53 iš 133 valstybių.