Dėl verslininkų neapdairumo įmonės prekės ženklui ar net visam verslui gali iškilti grėsmė. Šalyje dar esama teismų nepabūgusių gudruolių, siekiančių užbėgti įmonės vadovams už akių ir anksčiau nei jie užregistruoti svetimus prekės ženklus.

Pasirūpinti dar pamiršta

Konkurencijai rinkose augant ir daugėjant prekės ženklų skaičiui, verslas siekia išsiskirti iš minios ir suskambėti ryškiu pavadinimu. Deja, įkvėpti entuziazmo verslininkai vis dar pamiršta, kad prieš pradėdami veiklą pirmiau turėtų pasirūpinti savo prekės ženklų registracija. Taip jie užkirstų kelią sukčių bandymams pasipelnyti iš jų intelektinės nuosavybės.

Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojos Linos Mickienės teigimu, registruojant prekės ženklą biurui svarbiausia, kad ženklas atitiktų bendruosius jam keliamus reikalavimus. Tačiau biuras netikrina, ar registruojant nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Prekės ženklų teisės ginamos tik tuomet, kai suinteresuota šalis pateikia protestą.

Pašnekovės teigimu, per metus užregistruojama apie 2 tūkst. prekės ženklų, o protestų kasmet sulaukiama apie 150–180. "Biuras fiksuoja tik protestų skaičių, kai prekės ženklo registracija ginčijama esant nesąžiningų registracijos tikslų. Kitaip tariant, kai asmuo prekės ženklą užregistravo ketindamas iš to pasipelnyti", – sakė L.Mickienė.

Tačiau ji negalėjo nurodyti, kiek per metus pasitaiko nesąžiningo registravimo atvejų.

Registruoja buvę darbuotojai

"Pagrindiniai protestai reiškiami dėl klaidinamo prekės ženklų panašumo, o nesąžiningų ketinimų pasitaiko retai. Šios tendencijos beveik nesikeičia – turbūt nesąžiningų žmonių skaičius šalyje nekinta", – svarstė L.Mickienė.

Tačiau advokatų kontoros "Sorainen" teisininkas Laurynas Ramuckis patikino, kad atvejai, kai įmonei tenka bylinėtis dėl savo prekės ženklo ar interneto svetainės adreso, yra gana dažni. Vis dėlto jis nuramino, kad principas "kas pirmesnis – tas gudresnis" tokiose bylose nėra absoliutus, todėl atsikovoti savo prekės ženklą įmanoma.

Kaip teigė L.Mickienė, sprendžiant ginčus paprastai remiamasi pirmumo teise. Prekės ženklą pavėlavusi užregistruoti įmonė savo teises gali apginti tik turėdama įrodymų, kad kitas žmogus prekės ženklą užregistravo siekdamas naudos.

Jeigu užregistruotą prekės ženklą asmuo bando parduoti ir tai galima įrodyti, pavyzdžiui, pateikiant laiškus, žinutes ar pokalbio telefonu įrašą, teismas gali pripažinti, kad tai – nesąžininga konkurencija. Be to, suinteresuotas žmogus teismui gali įrodyti, kad pirmiau prekės ženklą užregistravęs asmuo žinojo, jog toks pavadinimas jau egzistuoja.

"Prieš kurį laiką buvo pastebima ginčų dėl laikraščių ir žurnalų pavadinimų tendencija. Konkurentai arba darbuotojai, išėję iš redakcijų ar dėl kokių nors priežasčių su jomis susipykę, savo vardu pateikdavo paraišką įregistruoti prekės ženklą, analogišką laikraščio pavadinimui", – pasakojo L.Mickienė. Anot jos, tokiais atvejais akivaizdu, kad asmenys apie rinkoje egzistuojančius analogiškus pavadinimus žinojo. Tokiais veiksmais jie siekė naudos sau arba uždrausti redakcijoms naudotis prekės ženklu.

Dažnai išsprendžia taikiai

Būna pavyzdžių, kai registruodami interneto adresą asmenys sąmoningai pasirenka analogiškus jau esamiems prekės ženklams ar labai į juos panašius pavadinimus. Taip siekiama pasinaudoti įmonių žinomumu arba pralobti – tikimasi, kad įmonės bus priverstos adresą iš jų perpirkti. Vis dėlto šiandien ne visi panašūs bandymai sukčiams baigiasi sėkmingai.

Bene pirmasis teismo sprendimas Lietuvoje, kai interneto adreso savininkas buvo įpareigotas neatlygintinai perleisti jį prekės ženklo savininkui, buvo priimtas 2009 m. Po beveik metus trukusių ginčių teismas nusprendė, kad Rumunijos įmonės registruotas adresas burgerking.lt buvo tapatus ir klaidinamai panašus į korporacijai "Burger King Corporation" priklausantį Lietuvoje registruotą prekės ženklą "Burger King". Teismas konstatavo, kad vien to pakanka korporacijos ieškiniui patenkinti.

"Mes nuolat giname savo klientų teises panašaus pobūdžio ginčuose. Po "Burger King" bylos tokio pobūdžio ginčuose teko atstovauti grupei "BMW Group", FIBA, taip pat "Google" dėl įvairių interneto adresų registracijų, kurios pažeidžia "Google" turimus prekės ženklus. Esant nusistovėjusiai teismų praktikai šiuo klausimu, dažniausiai su pažeidėjais susitariame taikiai – jiems nusiunčiama pretenzija ir nesiveliama į ilgesnius teisminius procesus", – sakė L.Ramuckis.

Pasitaiko nesusipratimų

Tiesa, ne visuomet adresai, tapatūs esamiems prekės ženklams, pasirenkami siekiant pasipelnyti. Galima prisiminti 2009 m. kilusį statybų bendrovės "Hanner" bei diskusijų svetainės bajorukalvos.lt įkūrėjo teisinį ginčą dėl interneto adreso.

Bendrovė, kuriai priklauso gyvenamosios statybos projektas "Bajorų kalvos", teismo prašė iš svetainės priteisti adresą bajorukalvos.lt ir 30 tūkst. litų neturtinės žalos kompensaciją dėl atsiliepimų apie butų kokybę svetainės forume.

Tąkart ginčo šalys paskelbė paliaubas ir diskusijų svetainė sutiko statybų bendrovei perleisti interneto adresą bei atlyginti teismo išlaidas, susijusias su ieškinio pateikimu.

Vadovus ragina nedelsti

L.Ramuckio teigimu, norint apsisaugoti nuo prekės ženklo vagystės, sugalvotą pavadinimą ar logotipą reikėtų kuo skubiau užregistruoti, kad to pirmiau nepadarytų kiti: "Taip įgysite pirmumo teisę į žymenį. Taip pat reikėtų turėti sutartį su dizaineriu, jei toks yra, ir laikyti įrodymus, kad būtent jūsų ar jūsų užsakymu buvo sukurtas tam tikras prekės ženklas. Tai palengvins pirmumo teisės į jį įrodinėjimą."

L.Mickienė pabrėžė, kad atsakomybė už registruotą prekės ženklą tenka tai padariusiam asmeniui. Todėl prieš imdamasis registracijos jis turėtų patikrinti, ar nėra analogiškų prekės ženklų Lietuvoje bei Europoje. Tai padaryti galima nemokamoje duomenų bazėje.

Mokestis už prekės ženklų registraciją patenka į valstybės biudžetą. Anot pašnekovės, mokestis iš viso gali siekti iki 1 tūkst. litų, tačiau jis priklauso nuo prekės ženklo naudojimo klasių.

Kas pirmas, tas laimi

Į klausimus apie interneto adresų apsaugą atsako portalo domenai.lt vadovas Donatas Bartusevičius.

– Ar jūsų veiklos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įmonė, norėdama sukurti savo interneto svetainę pagal įmonės pavadinimą, aptinka, kad tokia svetainė jau egzistuoja, tačiau realiai nėra naudojama?

– Tokių atvejų pasitaiko dažnai.

– Kaip tokiais atvejais sprendžiama problema?

– Yra trys būdai ją spręsti: perpirkti adresą – ko gero, greičiausias būdas, kartais jų savininkai sutinka perleisti juos už protingą kainą; teisinis kelias – ilgas procesas, tačiau yra atvejų, kai, remiantis tam tikrais faktais, galima tik per teismą atgauti adresą; laukti, kol dabartinis užsakovas pamirš jį pratęsti.

– Ar pastebėjote, kad taip asmenys bando pasipelnyti, nes įmonei nieko daugiau nelieka, kaip svetainės adresą perpirkti?

– Perpirkti – tik vienas iš variantų. Bet tokių asmenų yra. Tačiau asmenys, kurie prekiauja interneto adresais, dažniausiai stengiasi įsigyti bendrinius vardus, trumpinius ir pan.

– Ar įmonei realu atgauti interneto adresą, tapatų jos pavadinimui, o galbūt galioja taisyklė "kas pirmesnis, tas gudresnis"?

– Daugumoje registrų galioja taisyklė – "kas pirmas, tas laimi". .lt domenų registravimo procedūrinis reglamentas naudojasi ta pačia taisykle. Kalbant apie lietuviškų domenų registravimą, dar yra tam tikrų niuansų, bet su jais praktikoje susiduriama retai ir vis vien laimi principas "kas pirmesnis, tas gudresnis".

Kaip jau minėjau anksčiau, įmonė turi galimybių atgauti adresą, tačiau tai labai individualu, o vien tik įmonės pavadinimas nesuteikia išskirtinių teisių į interneto adresą. Galima registruoti prekės ženklą, tuomet įsigalioja taikomi teisės aktai, saugantys prekės ženklus, galima apriboti interneto adreso naudojimą. Bet, kaip jau minėjau, tai labai individualu ir priklauso nuo konkrečios situacijos.

– Galbūt galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kai įmonė bandė atsikovoti jai priklausantį svetainės adresą?

– Turėjome ne vieną atvejį, kai teko padėti šalims išspręsti šį klausimą. Tačiau konkrečių pavyzdžių negaliu minėti, gerbiame klientų privatumą.

– Domintų ir tai, ar yra būdų apsisaugoti nuo panašių situacijų.

– Mano pagrindinė rekomendacija būtų tokia: jei sugalvojote idėją ir turite jai pavadinimą, pirma eikite ir patikrinkite, kokį interneto adresą galite įsigyti, su .lt ar .com galūne. Pirkite adresą, jei tik jis laisvas, jo kaina nedidelė. Jei sugalvosite dar kelis pavadinimus, įsigykite ir tuos adresus, o tų, kurių nebereikės, atsisakysite. Rinkdamiesi adresą, taip pat pagalvokite, kokias paslaugas teiksite rinkai, – tai palengvins interneto adreso paieškas, nes galėsite lengviau apsispręsti, kokias galūnes tikrinti – ar tik .lt, o gal ir .com, .net, .eu.

Juridinį asmenį įsteigti galite daug vėliau, bet jau turėsite interneto adresą, kurį norėsite naudoti savo verslui. Juk svetainės adresas ar prekės ženklas, pagal kurį jus žinos klientai, nebūtinai turi sutapti su įmonės pavadinimu.

Kita rekomendacija būtų jau turintiems verslą ir naudojantiems interneto adresą. Įsigykite ir adresų, kurie skamba panašiai kaip jūsiškis ar gali būti klaviatūra įvedami klaidingai.