Lietuvai įsijungus į ES rinką, importuojama vis daugiau kokybės reikalavimų neatitinkančios produkcijos

Gegužės mėnesį labai suprastėjo į Lietuvą įvežamų vaisių ir daržovių kokybė.

Lietuvai tapus ES nare šiems produktams įsigaliojo privalomieji kokybės reikalavimai, vienodi ir įvežtiniams, ir lietuviškiems. Tačiau importuotojai, skirtingai nei Lietuvos gamintojai, juos ignoruoja, ėmė vengti kontrolės.

Iki šiol nuo importinių kokybe atsilikę lietuviški vaisiai ir daržovės ėmė juos lenkti.

Veža, ką tik nori

“Esame susirūpinę, kaip apsaugoti Lietuvos rinką nuo nekokybiškų vaisių ir daržovių. Po gegužės pirmosios reikalai ėmė blogėti. Importuotojai ėmė vengti kontrolės. Tik apie 42 proc. jų praneša mums apie įvežamą produkciją”, - komentuoja situaciją Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius.

Neturėdami informacijos tarnybos inspektoriai negali patikrinti, prie kiekvieno sandėlio po tikrintoją taip pat nepastatysi, todėl į parduotuves patenka nekokybiškų produktų. Matyt, importuotojai atsipalaidavo, nusprendė, kad, Lietuvai tapus vieningos ES rinkos dalimi, gali per daug sau nebesukti galvos dėl kokybės.

Kitas dalykas, kad nebeliko sienų, tai sudaro dar palankesnes sąlygas įvežti viską, ką tik nori. Juolab kad ES nare tapusioje Lietuvoje nebegalima realizuoti perteklinės produkcijos. Todėl prognozuojama, kad į mūsų šalį ir toliau bus vežami nestandartiniai, pigiausi ir ne geriausios kokybės vaisiai bei daržovės.

Pablogėjo morkų, kopūstų kokybė. Iš užsienio įvežami prastesni svogūnai, agurkai, bulvės. Apie 30 proc. patikrintų importinių produktų neatitinka kokybės reikalavimų.

Augalų karantino skyriaus vedėja Lidija Nečiajeva mano, kad viena iš priežasčių - šiuo metu realizuojami praėjusių metų derliaus likučiai. “Importinių produktų kokybė pablogėjo, tuo tarpu lietuviškų pagerėjo”, - konstatuoja specialistė.

Ūkininkai piktinasi

Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai pasipiktinę, kad, nepaisant pablogėjusios kokybės, užsienietiškos produkcijos kaina išlaikoma nepagrįstai didelė, o lietuviškos, norint konkuruoti, nepagrįstai mažinamos kainos, nors jos kokybė kur kas geresnė. Jie tikisi, kad kainos palaipsniui turėtų vienodėti ir jas lems ne kilmės šalis, o kokybė.

“Iš užsienio plūsta šlamštas. O prekybininkai produkciją sumaišo. Taip vienoje pakuotėje atsiduria geri lietuviški svogūnai ir prasti užsienietiški.

Esu matęs parduotuvėse, kad mano kokybiškos bulvės sumaišomos su pigiai pirktomis kitų ūkininkų prastomis ir parduodamos už didesnę kainą su mano pavarde ant pakuotės”, - piktinasi ūkininkas iš Kauno rajono, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovas Kęstutis Bružikas.

Ūkininko Alekso Speičio teigimu, lietuviški produktai parduotuvėse diskriminuojami: “Prekybininkai pagarbiau elgiasi su importine produkcija, nes ji brangesnė.

Mūsų obuolių rūšis jiems yra viena - lietuviški. Jei tik kiek apvytę ar įpuvę, parduodami už 5 centus, o dvejų metų senumo importiniai kainuoja keturis. Be to, viskas maišoma be jokios atrankos”.

Nebijo konkurencijos

AB “Kauno šiltnamiai” vyriausias agronomas Rimantas Dabrukas aiškina, kad privalomieji kokybės reikalavimai daržovių augintojų per daug nebaugina: “Auginame trumpavaisius agurkus. Juos surūšiuoti į kokybės ir dydžio klases, paženklinti, nuimti žiedelius nėra sudėtinga. Sunkiau įgyvendinti reikalavimą, kad agurką nuskynus liktų kotukas. Ypač kai skini augančius viršuje vaisius”.

“Mūsų didžiausi konkurentai buvo NVS šalys, kurios dėl pigios elektros energijos atveždavo pigesnės produkcijos. Tikriausiai nepavyks kainomis nurungti pigių ispaniškų pomidorų. Tačiau Olandijoje išaugintos daržovių kainos ne ką mažesnės. Gal labiau teks konkuruoti su lenkais, kurie, panaikinus muitus, atgabens pigesnių daržovių”, - nesibaimina konkurencijos paaštrėjimo agronomas.

A.Speičys, auginantis obuolius, braškes, juoduosius serbentus, agrastus, avietes, mano, kad lietuviškų vaisių paklausą rinkoje lems pirkėjai: jei pirmenybę atiduos lietuviškiems produktams, o ne užsienietiškiems, ūkininkai jų augins daugiau. “Kol kas mes neišauginame tiek, kad patenkintume paklausą. Tenka užleisti rinkos dalį įvežtinei produkcijai”, - aiškina ūkininkas, įsitikinęs, kad lietuviški produktai turi nišą.

Griežtins kontrolę

Siekdama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems gamintojams ir apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškos produkcijos Valstybinė augalų apsaugos tarnyba planuoja sustiprinti vaisių ir daržovių kokybės kontrolę. Jei reikės, bus taikomos ir nuobaudos.

“Kol kas stengiamės susitarti gražiuoju, baudas skiriame retai. Maksimali bauda už privalomų kokybės reikalavimų nesilaikymą siekia 5 tūkst. litų. Tačiau baudos problemos neišspręs. Todėl tobuliname tikrinimo sistemą, kad ji užtikrintų nustatytų kokybės standartų laikymąsi. Tai pasitarnautų ir kaip rinkos apsaugos priemonė. Akivaizdu, kad lengviau kokybiškas braškes atvežti nuo Panevėžio, nei iš Ispanijos”, - teigia E.Morkevičius.

Tarnyba planuoja sustiprinti inspektavimą vaisių ir daržovių pakavimo įmonėse, kad produktai būtų fasuojami tik pagal kokybę.

Taip pat nagrinėjama galimybė parengti atskirą įsakymą, kuris reglamentuotų, jog importuotojai privalo pranešti inspektoriams apie visus įvežamus vaisių ir daržovių krovinius, o šie spręs, kuriuos tikrinti.