Kitais metais savanoriškai pensijas kaups dar 35 tūkst. dirbančiųjų, daugiausiai viduriniosios klasės atstovų

Šį rudenį startavusi trečioji pensijų kaupimo pakopa kitais metais sulauks nemažo susidomėjimo. Prognozuojama, kad savanoriškai kaupti dalį pajamų senatvei apsispręs apie 35 tūkst. šalies gyventojų. Tarp jų bus ne tik pasiturintys verslininkai, advokatai, bet ir nemaža viduriniosios klasės dalis - valstybinių įstaigų tarnautojai, gydytojai, mokytojai, laisvų profesijų atstovai, privataus sektoriaus darbuotojai. 2005 metais bendras trečios pakopos kaupimo įmokų portfelis turėtų padidėti 70 mln. litų.

Suvokia būtinybę

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Arūno Bakšinsko įsitikinimu, vis daugiau žmonių Lietuvoje suvokia, jog vien tik “Sodra” neužtikrins ramios ir sočios senatvės. Todėl daugėja ir ateityje daugės dalyvaujančių ne tik antroje, bet ir trečioje pensijų kaupimo pakopoje, nes tik lėšos iš visų trijų pensijų pakopų gali užtikrinti pakankamas pajamas išėjus į pensiją.

“Vilniaus banko investicijų valdymo” bendrovės generalinis direktorius Jonas Iržikevičius taip pat įsitikinęs nemažėsiančiu savanoriško pensijų kaupimo populiarumu, nes žmonės kuo toliau, tuo labiau įsitikina, kad jei jie senatve nepasirūpins patys ir kuo anksčiau, niekas už juos to nepadarys.

“Sodros” pensija sudaro vos trečdalį dabartinių pajamų. Iš antrosios pakopos galima tikėtis dar 10 ar 15 proc. Tam, kad gyvenimo kokybė ir sulaukus pensijos nepablogėtų, pajamos turi siekti 70 proc. buvusiųjų. Iki jų trūkstamą dalį gali užpildyti tik savanoriškas kaupimas”, - aiškina J.Iržikevičius.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atlikta analizė rodo, kad dalyvaujant trečios pakopos pensijų draudime ir, pavyzdžiui, mokant 30 metų po 100 litų mėnesio įmoką, senatvėje kiekvieną mėnesį išmokama papildoma 285 litų pensija. Vien tik šioje pakopoje galima sukaupti apie 20 - 30 proc. atlyginimo dydžio pensijas.

Dalijasi rinką

Norintieji dalyvauti trečiojoje pensijų kaupimo pakopoje šiuo metu gali rinktis kaupimą investiciniuose pensijų fonduose, kuriuos yra įsteigusios trys bendrovės: Vilniaus banko ir “Nord/LB Lietuva” antrinės investicijų valdymo įmonės bei “Parekss banko investicijų valdymo” bendrovė. Savanoriško pensijų kaupimo paslaugas planuoja teikti ir “Finasta investicijų valdymas”.

Kita alternatyva - gyvybės draudimo bendrovių siūlomas trečios pakopos pensijų draudimas. Šį produktą gyventojams siūlo 10 gyvybės draudimo bendrovių.

Gyvybės draudimo įmonių asociacija pateikia optimistines prognozes, kad net 85 proc. nusprendusiųjų dalyvauti trečiojoje pensijų pakopoje rinksis būtent jų siūlomas paslaugas.

Draudikai didžiąją dalį naujų dalyvių tikisi pritraukti galimybe pasirinkti ne vien tik kaupimą, bet ir papildomas paslaugas - gyvybės, sveikatos, gydymo išlaidų ir kitų rūšių draudimą, užtikrinantį kaupimą net ir tada, kai pats asmuo jau nebegali kaupti. Šios paslaugos kaip tik ir privilioja daugiau klientų.

Tai, kad toks optimizmas ne iš piršto laužtas, patvirtina ir kitų šalių patirtis. Pasak A.Bakšinsko, Estijoje po pensijų reformos gyvybės draudimo įmonėms teko 92 proc. papildomos pensijos kaupimo sutarčių ir 89 proc. įmokų, o pensijų fondams liko vos 8 proc. sutarčių ir 11 proc. įmokų. Panaši situacija yra Švedijoje, kitose šalyse.

Vertina kritiškai

Tuo tarpu bankininkai kritikuoja draudikus pagrindo neturinčiu optimizmu ir prognozuoja, kad jų trečiosios pakopos pensijų fondai taip pat turi geras perspektyvas bei yra patrauklūs.

Du trečiosios pakopos pensijų fondus įsteigusi “Vilniaus banko investicijų valdymo” bendrovė nuo spalio pabaigos jau sukaupė juose daugiau kaip 1 milijoną litų įmokų. Bendrovės generalinis direktorius J.Iržikevičius tikisi, kad šios tendencijos išliks ir kitais metais.

“Nemanau, kad mums liks vos 15 proc. rinkos, o visa kita atiteks konkurentams. Daugelis žmonių jau yra apsidraudę gyvybę, todėl jiems nebeaktualu rinktis gyvybės draudimo bendroves pensijai kaupti. Tiems, kuriems reikalingas tik taupymas, geriau rinktis bankų pensijų fondus”, - aiškina pašnekovas. Kol kas jis nesiryžta prognozuoti, kaip realiai bus pasidalyta rinka.

“Nord/LB Investicijų valdymo” bendrovės, kuri taip pat yra įsteigusi trečiosios pakopos pensijų fondą, direktorius Mindaugas Vaičiulis draudikų prognozes vertina kaip norą pagąsdinti kitus rinkos dalyvius. Vien tik jo vadovaujama bendrovė 2005 metais planuoja pritraukti apie 6 tūkst. nusprendusių savanoriškai kaupti trečiąją pensiją.

Įsitrauks vidurinioji klasė

Lietuvoje vos 2,3 proc. gyventojų reguliariai atideda santaupų pensiniam amžiui. Tuo tarpu kitose šalyse jų skaičius gerokai didesnis. Kaimyninėje Lenkijoje iš anksto rūpinasi senatve patys 17 proc., o Vokietijoje - net 54 proc. žmonių.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A.Bakšinskas tikisi, kad papildomą pensiją Lietuvoje kaups ne tik turtingųjų sluoksnis. 2005 metais daugumą naujų savanoriškai kaupti lėšas būsimai pensijai norinčių klientų, jo manymu, sudarys viduriniosios klasės gyventojai. Tai dirbantys privačiame sektoriuje žmonės, valstybinių bei viešųjų įstaigų tarnautojai, pavyzdžiui, mokytojai, gydytojai, taip pat smulkūs ir vidutiniai verslininkai, laisvųjų profesijų atstovai. Visi jie turi realias galimybes dalį pajamų atidėti senatvei, įsitikinęs A.Bakšinskas.

Kur jie kaups trečiąją pensiją, dar nežinia. Nepriklausomi ekspertai teigia, kad renkantis pensijų fondą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kam jis priklauso, bankui ar gyvybės draudimo bendrovei. Svarbiausia ir ne žadamas pelnas. Būtina įvertinti administravimo mokesčio dydį, rizikos elementus, saugumo garantiją, išmokų periodiškumą, bendrovės pakeitimo galimybes, pasitraukimo įkainius, paveldėjimo aplinkybes.

Šiuo metu sutartis dėl papildomo pensijų kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose yra pasirašę 48 proc. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu arba 557,3 tūkst. dirbančiųjų.

Tikslių duomenų, kiek sutarčių pasirašyta su vos prieš kelis mėnesius startavusiais bankų trečiosios pakopos savanoriško kaupimo pensijų fondais, kol kas nėra. Be to, juos būtų keblu palyginti su gyvybės draudimo bendrovių sutarčių skaičiumi.

Draudimo priežiūros komisija pateikia duomenis, kad šiais metais Lietuvoje bus sudaryta 145,8 tūkst. trečiosios pakopos pensijų draudimo sutarčių, o kitąmet jų skaičius pasieks 175 tūkst. Tačiau draudikai prie trečiosios pakopos pensijų sistemos produktų priskaičiuoja ir investicinio gyvybės draudimo produktus, neišskirdami vien kaupimo.