Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vakar susirinkę žemdirbiai atšaukė prieš savaitę skelbtus ketinimus blokuoti vieną iš labiausiai skriaudusių pieninių
Rytoj Kauno m. apylinkės teisme bus svarstoma aštuonių vadinamųjų riaušininkų byla. Tai praėjusių metų gegužę įvykusios kelių blokados atgarsiai. Ūkininkai tvirtina, kad tai buvo tik laikinas ekonominis laimėjimas, kuris kai kuriems pieno ūkiams padėjo pusmetį išsilaikyti. Prieš savaitę buvo nutarta protesto akcijas atnaujinti - neparduoti pieno vienai perdirbimo įmonei. Tačiau vakarykščiame susirinkime išaiškėjo, kad akcijai gerai nepasirengta.
Perlenkė lazdą
Dar iki susirinkimo pradžios ūkininkai tarpusavyje kalbėjo, kad ši pieninių blokavimo akcija yra kiek pavėluota, nes dauguma jau metams pasirašę žaliavos tiekimo sutartis, kiti stipriai susaistyti pieninių suteiktais kreditais. Dar kiti abejojo, ar tarpusavyje susitarę stambiausi pieno perdirbėjai skriaudžiamam kolegai paslapčiomis nepermes pas juos papuolusį boikotuotą pieną? Dėl akcijos sėkmės abejonės neišsisklaidė ir susirinkimui prasidėjus. Pieno perdirbėjų asociacijos prezidentas Bronius Markauskas atvirai pripažino, kad prieš savaitę priimti sprendimai buvo tiesiog perlenkta lazda.
Ne iš visų stambiausių pieninių per savaitę gauti atsakymai. O ir atsakiusieji pabrėžė, kad iš karto negali spręsti (nors šimtus kartų ir iki tol buvo derėtasi) supirkimo kainų lygio. Aiškino, kad reikia bendrovės valdybos ar direktorių tarybos posėdžio. Tokius daug kur rengiamasi sušaukti tik vasario pabaigoje. Tačiau boikoto organizatoriai džiaugėsi, kad į jų pageidavimus operatyviai atsiliepė iš bankroto pakilusi AB Marijampolės pieno konservai, kuri pasiryžusi labai aktyviai bendrauti. Pasukti pieno upę kita linkme padėti žadėjo naujas kooperatyvas Lietuvos pienas. Tai, be abejonės, didina perdirbimo žaliavos supirkimo konkurenciją, dėl kurios turėtų kilti kainos.
Susirinkimas nutarė pieninių boikotą kiek atidėti. Iki kovo 20 dienos rajonuose surinkti žinias apie valdomą pieną, kurį lengvai būtų galima parduoti tik norimai pieninei. Tuo užsiims ŽŪR ir Ūkininkų sąjunga. Žemdirbiai vieni kitus agitavo būti vieningus, nepasiduoti vienadieniam papildomų centų skambėjimui, o žiūrėti į verslo perspektyvą.
Skundėsi dėl persekiojimo
Nemenka dalis ŽŪR tarybos pirmininko Jono Ramono kalbos buvo skirta santykių su valstybinėmis institucijomis aiškinimuisi. Pirmininkas tvirtino, kad tokio didelio politinio ŽŪR spaudimo per daugelį metų jam dar neteko patirti. ŽŪR veiklą nuodugniai tiria valstybės kontrolės organai, užgriuvo Žemės ūkio ministerijos auditas, eilėje laukia Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai... Visi nori įrodinėti, kad mes esame kažkokia vagių gauja, - ironizavo J.Ramonas ir žurnalistams žadėjo patikrinimų rezultatus aptarti specialiai surengtoje spaudos konferencijoje.
Dar vienas iš Žemės ūkio ministerijos kylantis ŽŪR pavojus - grasinimai atimti rinkos informacijos rinkimo sistemą. Tai ne tik nutrūkęs valstybės užsakymas ir pajamos, bet, anot J.Ramono, dar didesnis pavojus. Iki šiol ŽŪR rinko ir į Briuselį perdavinėjo informaciją ne tik apie pieno, bet ir mėsos, grūdų, vaisių, daržovių ir kitokias rinkos naujienas. Tai buvo patikimos, kaip sakoma, iš pirmųjų lūpų žinios. Jeigu tokia veikla ŽŪR bus uždrausta, iškils pavojus netekti kaimui gyvybiškai svarbios informacijos.
Prašė nepalikti vienų
Susirinkimo vedėjai priminė, kad aštuoniems pernai įvykusios kelių blokavimo akcijos dalyviams iškelta baudžiamoji byla dėl riaušių organizavimo ir už tai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Iš esmės teisiami visi žemdirbiai, kurie, norėdami išlikti sparčiai jų atžvilgiu blogėjančioje rinkoje, tik po ilgų ir nesėkmingų derybų pasiryžo drastiškai akcijai. Buvo paskelbta, kad bylos rengėjai kol kas turi dešimtis liudytojų, kurie nusistatę prieš žemdirbių akciją. Tai policininkai, vairuotojai, valdininkai. Todėl čia pat, salėje, buvo surinkti parašai ūkininkų, kurie pasiryžę teisme tvirtinti, kad jokių riaušių nebuvo, o įvyko tik elementari, daugelyje demokratiškų valstybių rengiama ekonominė protesto akcija.
Prieš savaitę buvo nutarta teismo metu, kuris numatytas vasario 19 - 24 dienomis, keturiose šalies apskrityse surengti protesto mitingus. Vakar ir šis sprendimas buvo pakeistas: ketvirtadienį suvažiuoti tik į Kauną. Jau gautas leidimas prie Kauno pilies teismo proceso metu surengti masinius žemdirbių mitingus.
Susirinkimo pabaigoje buvo priimtas pluoštas dokumentų. Tai kreipimasis į Prezidentą, premjerą, žemės ūkio ministeriją ir Seime valdančiųjų partijų atstovus, kurie raginami suprasti varganą žemdirbių dalią ir prisidėti prie planuojamų akcijų.
Naujausi komentarai