UAB “Kauno energetikos remontas” ne tik išlaikė pastatus, įrengimus, išsaugojo darbininkus, bet ir sparčiai integruojasi Vakarų rinkoje  

Chemijos prospekte ir Ringuvos gatvėje įsikūrusi gamykla šią vasarą švęs veiklos 60-metį. Prisitaikydama prie naujų sąlygų, stengiasi modernizuoti ir plėsti gamybą. Vakar bendrovėje įvyko naujo mechaninio cecho pristatymas. Atvyko verslo partneriai iš Latvijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos, kiti svečiai.  

Senos tradicijos  

Bendrovės generalinis direktorius Albertas Navickas, kuris čia dirba keletą dešimtmečių, cecho įkurtuvių proga spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad gamykla energetikos srityje dirba nuo 1945 metų. Tarp Kauno įmonių tai retas atvejis, kad nebuvo išdraskyti įrengimai ir išsaugoti metalo apdirbimo specialistai. Šiuo metu bendrovėje turi užsiėmimą 850 žmonių, kurių vidutinis atlyginimas, anot direktoriaus, kas mėnesį sudaro po 1150 litų.

Įmonės gamybinę struktūrą sudaro katilų, turbinų, elektros įrenginių, mechaninis cechai, įmonės laboratorija, metalo ir suvirinimo tyrimų centras, projektavimo - konstravimo biuras, kiti padaliniai. Po nepriklausomybės atkūrimo bendrovė aktyviai stengėsi išsilaikyti konkurencinėmis sąlygomis, todėl kūrybiškai išnaudojo ne tik senas, bet diegė ir naujas technologijas. Pradėta remontuoti lokomotyvų elektros variklius, galingų transformatorinių įvadus, jūros laivų katilus. Gamina iki 630 kVA galios transformatorius, statyboms - naujas metalo konstrukcijas, montuojami kuro rezervuarai, katilinių įranga, išleidžiama kita produkcija.  

Vakarų kryptimi  

Beveik nutrūkus ekonominiams santykiams su Rusija, ryžtingai pasukta Vakarų kryptimi. Pavyzdžiui, į Daniją vežamos elektrostatinių filtrų metalo konstrukcijos. Pastaruoju metu gaminamos detalės iš esmės Lietuvoje naujai ūkio šakai - vėjo jėgainėms. Šventėje kalbėjęs Danijos firmos BNE viceprezidentas Anil Sanhir su pasitenkinimu pabrėžė abipusio bendradarbiavimo naudą.

Pažymėtina, kad pastaruoju metu UAB “Kauno energetikos remontas” gavusi visus sertifikatus, kuriais remiantis galima siųsti gaminius ne tik į Europos Sąjungos valstybes.  

Kelia kvalifikaciją 

Bendrovėje dirba net 108 suvirintojai. Dabar būtų sunku surasti kitą įmonę, kuri būtų sukoncentravusi tiek šios srities specialistų. Negana to, šimtai specialistų iš visos Lietuvos gali kelti kvalifikaciją bendrovės Suvirinimo centre, kuris taip pat įrengtas pagal ES standartus. Čia veikia keletas unikalių metalo valcavimo aparatų, kitos sudėtingos suvirinimo technikos. Vien pernai gamybos modernizavimui buvo skirta 4,5 milijono litų. Todėl čia pasitobulinę specialistai su bendrovės sertifikatais gali dirbti bet kurioje ES valstybėje.

Gamybos direktorius Vytautas Tamutis sakė, kad bendrovė per metus suvirina apie 1500 tonų metalo konstrukcijų. Žaliavą nuo seno gauna iš Rusijos, tačiau ji kasmet brangsta, nes didėja prekybos muitai. Todėl ateityje galvojama žaliavą įsigyti iš ES valstybių.