Rusijos Federacijos veterinarijos inspektoriai Lietuvos maisto perdirbimo įmonėms uždraudė į jų šalį eksportuoti produkciją

Lietuviški maisto produktai nuo seno plačiai žinomi Rusijos platybėse. Mėsos, pieno, žuvies produktai kaimynams parduodami ir dabar. Paprastai ekonomika nepripažįsta politinių simpatijų ar antipatijų: jeigu verslas abipusiai naudingas, tai jis neribojamas. Tačiau Rusijoje, matyt, galvojama kiek kitaip.

Išbrokavo pusę įmonių

Praėjusį mėnesį septyni Rusijos Federacijos fitosanitarijos ir veterinarinės tarnybos inspektoriai per dvi savaites aplankė 65 Lietuvos mėsos, pieno ir žuvų perdirbimo, kiaušinių, pašarų gamybos ir šaldytuvų įmones. Po tokios revizijos Rusijos rinkai tiko tik 30 mūsų įmonių. Kita pusė, net turinti Europos Sąjungos sertifikatus, modernią gamybą ir, Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, puikias darbo sąlygas, kaimynų tikrintojams pasirodė nepriimtinos.

Neseniai VMTV internete savo tinklalapyje paskelbė, kad į Rusiją nuo rugsėjo gali eksportuoti savo produkciją 10 mėsos, tiek pat - pieno, 4 žuvų perdirbimo ir gamybos įmonės, 6 šaldytuvų ir viena kiaušinių bei pašarų gamybos įmonės.

Pasirodė, kad kaimynų rinkai neįtiko net tokie nuo seno plačiai pripažinti maisto pramonės gigantai kaip AB “Vilniaus paukštynas”, AB “Kaišiadorių paukštynas”, UAB “Vilkyškių pieninė”, UAB “Marijampolės pieno konservai” ir kitos. Nesunku suprasti šių įmonių kolektyvų nuostabą ir net neviltį, nes bus patiriami dvigubi nuostoliai: prarandama rinka ir buvę patikimi partneriai, o už eksportuojamą produkciją netenkama Europos Sąjungos žadėtų subsidijų. Kai kurie įmonių vadovai garsiai svarstė: ar Rusija turi bent vieną tokią modernią maisto pramonės įmonę, kokią Lietuvoje pripažino netinkama savo rinkai?

Priekabių ieškojimas

Kauno apskrities VMVT viršininkas Valius Šiuparis mums sakė, kad rusams patiko akcinių bendrovių “Krekenavos mėsa”, “Krekenavos agrofirma”, žemės ūkio bendrovės “Nematekas” paukščių skerdyklos ir dar kai kurių apskrities maisto perdirbimo įmonių produkcija. Šis specialistas pasidalijo įspūdžiais, kas kaimynų inspektoriams užkliuvo. Pavyzdžiui, bendrovėje “Kaišiadorių paukštynas” tikrintojai šaldymo kamerose pasigedo užrašų, kuriose bus šaldoma mėsa Rusijai. Šeimininkai aiškino, kad tokį “trūkumą” galima per penkias minutes ištaisyti. Tačiau kam to reikia, nes visa produkcija yra gera, tai koks skirtumas, kam ir iš kokio šaldytuvo bus vežama?

Sunku pasakyti, ar tokie trūkumai buvo pagrindiniai, bet ši, ES sertifikatus turinti bendrovė, buvo išbrokuota. Netiko svečiams ir žuvų perdirbimo įmonės “Saldoga”, “Dese”, “Edega”. Kodėl? Pasirodo, kad šįsyk netiko lietuviška kontrolės sistema. Iki šiol žuvį atplukdžiusio laivo krovinį, atskiras jo partijas, patikrindavo pasienio veterinarijos kontrolė, paimtus mėginius visapusiškai ištirdavo Klaipėdos apskrities valstybinė veterinarijos laboratorija. Tik po tokių tyrimų įmonės žaliavą nupirkdavo. O Rusijos inspektoriai pageidavo, kad parsivežtą žuvies partiją dar kartą ištirtų pačios įmonės. Tokie tyrimai, anot V.Šiupario, atsieina apie 1500 litų. Šitokia kontrolės tvarka tenkino ES valstybes, į kurias vežama minėtų Lietuvos įmonių produkcija.

V.Šiuparis pabrėžė, kad tikrintos apskrities įmonės iki šiol į Rusiją produkcijos beveik neeksportavo, todėl dėl tokio uždraudimo tiesioginių nuostolių lyg ir nėra. Tačiau apdairūs gamybininkai nori gauti leidimus, kad, pavykus naudingiems kontraktams, vėliau nereikėtų gaišti brangaus laiko dėl leidimų.

Atvažiuos dar kartą

Su tikrintojais iš Rusijos bendravę mūsų specialistai tvirtino, kad esminių trūkumų kontrolieriai nenurodė. Pas mus liko tikrinimo dokumentų nuorašai, todėl juos bet kada galima patikrinti ir trūkumus ištaisyti. Mūsiškiai įsitikinę, kad tokį perdėtą principingumą Rusija parodė dėl politinių ambicijų, nes galutiniai sprendimai, kokias Lietuvos įmones pripažinti, o kokias - ne, buvo priimami jau Maskvoje.

Žemės ūkio rūmuose Darbo partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas net viešai buvo užsiminęs, kad šių tikrintojų mūsiškiai “nemokėjo priimti”. Anot J.Jagmino, juos reikėjo pristatyti aukščiausiems šalies pareigūnams ir “gerai pavaišinti”. Tokius “argumentus” mūsų specialistai atmeta, pareikšdami, kad iš kaimyninės šalies buvo pasiųsti labai žemo rango pareigūnai, kurie patys nieko nesprendė, todėl jų vedžiojimas pas Prezidentą, premjerą ar žemės ūkio ministrą būtų kvailai atrodęs.

Rugsėjo antrąją Maskvoje įvyko Potsdamo darbo grupės posėdis, kuriame tarp ES ir Rusijos Federacijos buvo pasirašytas memorandumas dėl veterinarijos sertifikatų išdavimo iš ES į Rusiją eksportuojamiems gyvuliams ir iš jų pagamintai produkcijai. Nuo spalio mėnesio bus taikomi nauji veterinarijos sertifikatai, kurie bus surašyti anglų, rusų ir eksportuojančios produkciją valstybės kalbomis. Iš šio posėdžio sugrįžęs Lietuvos VMVT generalinis direktorius dr. Kazimieras Lukauskas pranešė, kad rugsėjo pabaigoje į Lietuvą vėl atvyks Rusijos veterinarijos inspektoriai ir, matyt, iš naujo įvertins trūkumus ištaisiusias maisto perdirbimo įmones.