Lietuva steigs savo kosmoso agentūrą ir sieks narystės Europos kosmoso programose. Taip vakar apsisprendė Vyriausybė.
„Kosminė" darbo grupė įtikino Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisiją, kad tai bus naudinga. „Lietuva nusprendė duoti paraišką dalyvauti Europos kosmoso agentūros (angl. European Space Agency - ESA - red. past.) veikloje", - po Mokslo technologijų ir inovacijų plėtros komisijos posėdžio patvirtino premjeras Gediminas Kirkilas. Tiek ministras pirmininkas, tiek švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius tvirtino, kad investicijos nebus per didelės ir atsipirks keleriopai.
Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln. litų. Tiesa, tokią sumą reikės mokėti tik nuo 2019 m., jei Lietuva, kaip planuojama, įstos į ESA. Nuo 2010-2011 m. iki narystės ESA projektui plėtoti, įmonėms ir mokslininkams skatinti bei kitoms išlaidoms kasmet iš biudžeto teks atriekti maždaug po 2 mln. litų.
Šios investicijos esą atsipirks patentų ir naujų technologijų pavidalu. Šiuo metu Lietuvos įmonės prie naujausių technologijų prieiti negali, nes beveik visi Europos kosminiai projektai ir ESA konkursai vyksta už uždarų durų.
„Kosminės" darbo grupės narys, Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių mokslo programų skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Kalytis įsitikinęs, kad naudos iš ESA projektų turės transporto įmonės, navigacinių sistemų kūrėjai ir taikytojai, žemės ūkio, statybų, informacinių technologijų bendrovės ir kt.
Tiesa, skeptikai tikina, kad pirmiausiai reikėtų reformuoti švietimo sistemą, suvaldyti infliaciją ar spręsti medikų ir mokytojų atlyginimų problemas, o tik vėliau siekti žvaigždžių.
Naujausi komentarai