Ieškoma, kam būtų galima perduoti žlungančios draudimo bendrovės “Ingo Baltic” turtą bei įsipareigojimus

Kai kuriems kauniečiams jau kyla problemų siekiant atgauti žalą iš licenciją praradusios draudimo bendrovės “Ingo Baltic”, kuri visai neseniai vadinosi “Baltik Garant”.

Draudimo priežiūros komisijos atstovai tvirtina, jog gyventojų interesai neturėtų nukentėti, tačiau žalos atlyginimo teks palaukti.

Rūpesčiai po avarijos

Ši vasara kauniečiui Vaclovui Nastajui prasidėjo ne itin sėkmingai - birželio 3-iąją jis pateko į avariją. Panevėžio rajone, kelyje Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys, į jo vairuojamą automobilį “VW Golf” atsitrenkė “Opel Frontera”, už kurio vairo sėdėjo 30-metis panevėžietis.

Pastarasis, kaip išsiaiškino policijos pareigūnai, ir buvo eismo įvykio kaltininkas. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu kauniečio automobiliu, kuris tuo metu sankryžoje suko į kairę. Laimė, avarijoje žmonės nenukentėjo, apgadinti tik abu automobiliai.

Po kurio laiko V.Nastajus kreipėsi į draudimo bendrovę “Ingo Baltic”, kad ši atlygintų eismo nelaimės metu patirtą žalą - 1139 Lt. Tokia suma buvo įvertintas apgadintas “VW Golf” kairės pusės priekinis sparnas ir durelės.

Tačiau užsukęs į draudimo bendrovės, kuri dar neseniai vadinosi “Baltik Garant”, filialą Kaune, nukentėjusysis išgirdo neigiamą atsakymą, nes nebuvo gauti visi būtini dokumentai iš Panevėžio rajono policijos, nors pareigūnai juos buvo išsiuntę dar birželio pabaigoje.

Praėjusią savaitę V.Nastajus draudikams pats nuvežė pažymą iš Panevėžio rajono policijos komisariato, tačiau “Ingo Baltic” atstovai pasigedo dokumentą parengusio pareigūno parašo.

“Mano nuomone, draudikai tyčia ieško įvairių priežasčių, kad nereiktų atlyginti žalos. Kam reikalingas toks draudimas, jeigu nukentėjusiajam kyla tiek daug problemų atsiimant pinigus?” - retoriškai klausė kaunietis, draudimo kompanijoje taip ir neišgirdęs konkretaus pažado, kada bus atlyginta patirta žala.

Nevykdė nurodymų

Bendrovės “Ingo Baltic” atstovai V.Nastajui nepasakė, jog įmonei prieš dvi savaites buvo panaikinta veiklos licencija, tad draudimo išmokos gali tekti palaukti kur kas ilgiau.

Kauno filialo administratorius žurnalistams taip pat aiškino, jog žalai išmokėti trūksta policijos pažymos, kurios kopija buvo atsiųsta tik faksu.

Tačiau pažadų pinigus išmokėti per dvi savaites, kaip numato įstatymai, draudikai jau nebedalijo - pripažįstama, jog žalos atlyginimas gali užtrukti, nes visos įmonės sąskaitos areštuotos, o licencija - panaikinta.

Draudimo priežiūros komisija (DPK) liepos 13 dieną panaikino šios Rusijos kapitalo draudimo bendrovės licenciją, nes kompanijos savininkai nepadidino įstatinio kapitalo. DPK dar gegužės mėnesį areštavo įstatymus pažeidusios bendrovės “Ingo Baltic” turto už 10 mln. litų todėl, kad nebuvo vykdomi mokumo atsargos reikalavimai. Tąkart DPK nurodė bendrovei iki 18 mln. litų padidinti įstatinį kapitalą.

Kadangi ir toks reikalavimas buvo ignoruotas, DPK po dviejų mėnesių papildomai areštavo dar 2 mln. litų vertės “Ingo Baltic” turto. Bendrovei iki rugpjūčio 9 dienos nurodyta susirasti įmonę, kuriai ji iki spalio 15-osios turės perleisti savo teises ir pareigas.

Neįvertinta rizika

Dar praėjusiais metais “Ingo Baltic”, didžiausios Rusijos draudimo kompanijos “Ingostrakh” ir Lietuvos draudimo bendrovės “Baltijos garantas” antrinė įmonė, gyrėsi, jog jos pasirašytos draudimo įmokos išaugo daugiau nei du kartus ir sudarė 35,38 mln. litų, arba 5,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos. Artėjančios grėsmės, regis, sėkmingai dirbančiai bendrovei niekas neprognozavo.

DPK pirmininko pavaduotojas Marijus Mikalauskas neabejojo, jog “Ingo Baltic” žlugo pervertinusi savo galimybes: “Ši bendrovė praėjusiais metais itin išsiplėtė, tačiau, matyt, nesugebėjo įvertinti rizikos. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas daug kam priminė aukso kasyklas. Prieš trejus metus buvo reikalauta, kad draudimo įmokos neviršytų 50 litų, tačiau niekas neįvertino, kad tai - nuostolingas verslas. Be to, nuo pernai Lietuvos įmonių sudarytos sutartys galioja ir užsienyje, kur avarijose patirtos žalos yra net trigubai didesnės nei mūsų šalyje, o įmokos kur kas mažesnės. Tad ateityje įmokos už privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą turėtų didėti”.

Praėjusią savaitę “Ingo Baltic” pateikė pasiūlymus dėl savo įsipareigojimų perdavimo visoms 10 šalies draudimo bendrovių, teikiančių privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą.

M.Mikalauskas “Kauno dienai” patvirtino, jog kol kas vyksta derybos su kitomis draudimo bendrovėmis, pageidaujančiomis perimti “Ingo Baltic” turtą bei įsipareigojimus.

“Iš šiuo metu “Ingo Baltic”, jeigu tik yra pinigų, privalo išmokėti pinigus. Kitas turtas yra areštuotas, todėl jam panaudoti turi būti gautas Draudimo priežiūros komisijos leidimas. Įmonė kartą per savaitę turi pateikti išmokamų žalų sąrašą, kuris yra svarstomas”, - tvirtino komisijos atstovas.

Klientai nenukentės

M.Mikalauskas užtikrino, kad apsidraudusių gyventojų interesai teturėtų nukentėti, tačiau jiems išmokų teks palaukti.

Šiuo metu draudimo bendrovėje atliekamas patikrinimas, po kurio turėtų paaiškėti konkreti įmonės finansinė padėtis. Pirminiais duomenimis, “Ingo Baltic” įsipareigojimai draudėjams sudaro apie 5 mln. litų.

“Mūsų žiniomis, turto turėtų pakakti vykdyti įsipareigojimus, tad bendrovės klientai neturėtų nukentėti. Jau po savaitės bus aišku, kokią dalį įsipareigojimų galėsime perduoti kitai kompanijai, ar užteks turimo turto. Gali būti, kad “Ingo Baltic” įsipareigojimus perims ne viena, o kelios draudimo bendrovės. Galimi įvairūs sprendimų variantai”, - teigė M.Mikalauskas.

Remiantis 2004 metų draudimo įmonių balansais, daugiausiai laisvų mokumo atsargos lėšų turėjo “Lietuvos draudimas” - apie 80 mln. litų, “Ergo Lietuva” - 15 mln. litų, “Industrijos garantas” - per 7 mln. litų ir “Baltijos garantas” - per 6 mln. litų. Išaugo ir neseniai įstatinius kapitalus padidinusių bendrovių “PZU Lietuva”, “If draudimas” bei “Reso Europa” mokumo atsarga.

Pernai “Ingo Baltic” patyrė 4,68 mln. litų nuostolių, užpernai buvo uždirbusi 215 tūkst. litų pelno. Licenciją praradusi bendrovė jau nebeturi galimybių toliau tęsti veiklos. Įmonės savininkams, panorusiems grįžti į draudimo rinką, tektų iš naujo tvarkytis dokumentus, gauti leidimą bei ieškoti investuotojų.