Atsakydama į Lietuvos piliečio Nikolajaus Astapenkovo peticiją dėl sumažintų pensijų kompensavimo, Europos Komisija pareiškė, kad tai nacionalinės kompetencijos klausimas, ir ji negali jo svarstyti.

"Peticiją įteikusio asmens iškelti klausimai priklauso nacionalinės teisei, jie taip ir sprendžiami", – nurodoma Europos Komisijos paaiškinime.

Lapkričio pabaigoje pateiktame komentare ES vykdomoji institucija nurodė nematanti tarptautinio aspekto, todėl ji negali detaliau analizuoti šios problemos. Komisija taip pat nurodė, kad šį klausimą jau nagrinėjo Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Anot Komisijos, ji galėtų nagrinėti nebent tarptautinius ar diskriminacinius klausimus, jei pavyzdžiui, pensijų negautų kurios nors lyties asmenys.

Komisija taip pat atmetė argumentus, esą Lietuva galėjo pažeisti ES pagrindinių teisių chartiją.

"Ši chartija taikoma valstybėms narėms ir institucijoms tik tada, kai jos įgyvendina ES teisę. Vadinasi, peticijos autoriaus prašymas ištirti klausimą šiuo aspektu negali būti nagrinėjamas", – nurodė Europos Komisija.

Taip pat pabrėžta, kad pensijų saugumas yra labai svarbus klausimas, ypač atsižvelgiant į demografines tendencijas, ir priminė, kad Briuselis yra pateikęs rekomendacijų Lietuvai dėl pensijų sistemos reformos.

N.Astapenkovas savo peticiją argumentavo tuo, kad esama rizikos, jog pensininkams gali nepavykti susigrąžinti lėšų.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies grąžinimas nukeltas iš 2010 į 2012 m., Konstitucijai neprieštarauja.

Lietuvoje pensijos buvo sumažintos ir po 2008-aisiais prasidėjusios pasaulio finansų krizės. Nuo šių metų sumažintos pensijos grąžintos į 2009 m. lygį, o kadenciją baigianti finansų ministrė Ingrida Šimonytė spalio pabaigoje sakė, kad 2014 m. realu kompensuoti prieš kelerius metus apkarpytas pensijas.