Europos Sąjungos pagalba Lietuvos ūkininkus kartais nuveda iki teismų

Daug kas, ypač miestiečiai, mėgsta pakalbėti apie ES paramą žemdirbiams, mano, kad ji pernelyg didelė, kad kaimo žmonės tokių “iš dangaus” byrančių pinigų visai nenusipelnę. Tačiau mažai kas žino, kad šie, kartais labai menki pinigėliai ūkininkui daug kainuoja ir net sutrikdo sveikatą.

Neišsaugojo supirkimo knygelės

Juozas Tamošaitis yra smulkus ūkininkas. Raseinių rajono Nemakščių kaime valdo 8 ha žemės, laiko dvi karves ir porą veršelių. Ir jis pasidavė Europos vilionėms, panoro gauti kompensaciją už UAB “Vilkyškių pieninė” parduodamą pieną. Įvykdė kvotą - per 2004-2005 metus pardavė apie 2,5 tonos pieno ir pernai gruodžio mėnesį iš Europos Sąjungos fondų gavo 100 litų. Žinia, suma nedidelė, bet, kaip žmonės sako, vis geriau į saują negu iš jos. Tačiau žmogus greitai įsitikino, į kokias pinkles papuolė.

“Mane pradėjo kviesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros Kauno skyrių pasiaiškinti dėl dokumentų pateikimo. Tris kartus važiavau. Vienu metu skyriaus vedėja lyg ir tvirtino, kad jau viskas gerai, bet štai šios agentūros vyriausiasis specialistas Vidmantas Želnys vėl reikalauja atvykti, teismais grasina. Aš neturiu telefono, tai valdininkas vis skambina žmonai, net iš pamokų iškviečia, nes ji dirba mokytoja, ir vis grasina”, - redakcijoje skundėsi J.Tamošaitis.

Pastaruoju metu kaime prasidėjo patikrinimai, kaip panaudojama ES fondų parama, tikrinama, ar yra visi ją pateisinantys dokumentai. Šis ūkininkas sakė, kad sutartyje buvo reikalaujama turėti galvijų apskaitos žurnalą, pieno pardavimo sąskaitas-faktūras ir pieno supirkimo knygelę. Dėl pastarosios ir kilo visa sumaištis, nes ūkininkas jos trejus metus nesugebėjo išsaugoti.

Nuostoliai ir nuoskauda

Ūkininkas prisipažino, kad pieno knygelė, nors ir buvo įvilkta į polietileną, nuo lietaus išbluko, o kartą įvyko nelaimė ir dokumentas papuolė į balą, todėl skaičiai susiliejo ir tapo neįskaitomi. Žmonės ją, kaip jau neturinčią praktinės reikšmės, išmetė. Vėliau paaiškėjo, kad padarė nusikaltimą, už kurį baudžiama pagal įstatymą. Nesvarbu, kad knygelė tik dubliuoja UAB “Vilkyškių pieninė” išduotas ir antspaudais patvirtintas pieno supirkimo sąskaitas-faktūras.

Agentūros Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas “Kauno dienai” aiškino, kad jis priverstas J.Tamošaičiui, kad šis neišsaugojo knygelės, surašyti protokolą ir perduoti apylinkės teismui, kuris pilietį gali įspėti arba paskirti iki 500 litų baudą. Specialistas pripažino, kad už poros metų triūsą gautą šimtą litų iškeisti į penkių šimtų litų baudą ne visai logiška. “Ne aš sukūriau tokią tvarką. Surašyti pažeidimų protokolą mane įpareigoja Civilinio kodekso 110 straipsnis. Už svarbių dokumentų neišsaugojimą. Tačiau teismas gal apsiribos tik ūkininko įspėjimu?” - svarstė V.Želnys.

“Aš pasiryžęs sugrąžinti Europai tuos šimtą litų. Jie man šimteriopai atsiėjo. Tegul tik mane palieka ramybėje. Aš jau visa savaitė beveik tik vaistais gyvas. Kodėl turiu po teismus tampytis, jeigu nieko aš neapgavau, svetimų pinigų nepasisavinau? Pagaliau, kodėl man pernai ir be tos nelaimingos knygelės šimtinę išmokėjo?” - vis liejo nuoskaudą nelaimingas ūkininkas.

Nutarimas išimčių nenumato

Nacionalinės mokėjimų agentūros Kauno skyriaus vedėja Laima Smolskienė “Kauno dienai” aiškino, kad jie privalo tikrinti paramos gavimo teisėtumą. Tą daryti įpareigoja žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės nutarimas. Vedėja gerai prisiminė J.Tamošaičio atvejį, tvirtino, kad mėgino labai susinervinusį žmogų nuraminti, bet ministrės nutarime dėl dokumentų išsaugojimo smulkiems ūkiams nepadaryta jokių išimčių. Išeitų taip, kad ir milijoną gaudamas, ir varganą šimtinę, per trejus metus bet kurią dieną privalai tikrintojams pateikti saugotinus popierius.

L.Smolskienė pripažino, kad ši problema aktuali visoje Lietuvoje. Vien Kauno apskrityje yra dešimtys ūkininkų, numynusių teismo slenksčius. Tokių, atrodo, dar gausės. “Pagrindinė problema, kad žmonės paramos sutartis pasirašo gerai neįsigilinę į visus reikalavimus. Vienas iš jų - trejus metus saugoti atskaitomybės dokumentus”, - konstatavo agentūros Kauno skyriaus vedėja.

Trejus metus reikia saugoti dokumentus ne tik dėl kelių primestų centų už kilogramą pieną, bet ir už pardavimo kvotas. “Jeigu Lietuva viršys pieno pardavimo kvotas, tai valstybė iš Europos Sąjungos gali susilaukti rimtų finansinių sankcijų”, - pabrėžė Nacionalinės mokėjimų agentūros pareigūnė. Taigi nenusimink, ūkininke Juozai: gal tu, sumokėjęs baudą, išgelbėsi Lietuvą? Ir visai nesvarbu, kad vis išlenda milijoninės fondų iššvaistymo aferos, kurių triukšmas palaipsniui nuslopsta. Tačiau sugauti per neatsargumą pieno knygelę pametusį ūkininką, rodyti begalinį principingumą, valdininkams yra kur kas paprasčiau. O gal ir saugiau.