Lietuvoje dabar įregistruota apie 126 tūkstančiai bedarbių

Partijų rinkimų programose akcentuojama pati skaudžiausia visuomenės socialinė problema - nedarbo sumažinimas.

Netrūksta skambių pažadų kaip “nereikalingiems” žmonėms padėti, bet situacija keičiasi labai pamažu.

Liūdni rekordai

Masiškai buvo atleidžiami žmonės, kai bankrutavo stambiausios pramonės įmonės, o kaime žlugo kolūkiai ir kiti valstybiniai ūkiai.

Nedarbą šalyje įtvirtino Rusijos finansinė krizė, kai nutrūko pagrindinis eksportas, o darbo neteko dar dešimtys tūkstančių žmonių. Beveik šeštadalis darbingų žmonių liko be oficialių pajamų. Kaip tik tuo metu rekordiškai greitai prisipildė kalėjimai, kuriuose atsidūrė keliolika tūkstančių kalinių. Prieš penkmetį Lietuvoje pasiektas savotiškas rekordas - priskaičiuota apie 237 tūkstančiai užsiėmimo nesurandančių darbingų piliečių.

Dabar iš šio pavojingo sąrašo išbraukta apie šimtas tūkstančių, tačiau tarp atskirų šalies regionų liko didžiulis skirtumas. Pavyzdžiui, Mažeikių, Akmenės rajonuose ir Druskininkuose yra net 15 procentų bedarbių, o Vilniuje - 3,2, Kaune - 3,6, Klaipėdoje ir Panevėžyje - 6 procentai. Kur kas daugiau galimybių įsidarbinti turi ir apie šiuos verslo centrus išsidėstę rajonai.

Darbo biržos duomenimis, kas ketvirtas bedarbis registruojasi tik todėl, kad gautų 135-250 litų pašalpą, o anksčiau tokių buvo beveik pusė. Beje, pašalpas gauna tik apie 9 procentai užsiregistravusiųjų. Daugelį tenkino tik pažyma, pagal kurią būdavo suteikiamos kompensacijos už komunalines paslaugas arba kitos lengvatos.

Mūsų šalyje užsiėmimo neturintys žmonės skaičiuojami pagal dvigubą metodiką: Darbo birža susirašo tik registruotus, o statistika - ir neužsiregistravusius bedarbius, todėl antrieji skaičiai būna net du kartus didesni. Pavyzdžiui, šiuo metu nedarbo lygis, Darbo biržos duomenimis, sudaro apie 6, o pagal statistiką - 12 procentų.

Kyla reikalavimai

Darbo biržos duomenis, vasarą darbo paklausa viršijo pasiūlą. Rugsėjo mėnesį buvo užregistruota 17 tūkstančių laisvų darbo vietų, arba dešimtadaliu daugiau nei per šį mėnesį užsiregistravo bedarbių. Nuo metų pradžios biržos įdarbino apie 97 tūkstančius asmenų, o į aktyvias darbo rinkos programas nukreipė apie 105 tūkstančius užsiėmimo ieškančių žmonių. Apie 11 tūkstančių buvusių bedarbių įsijungė į individualią veiklą ir gavo verslo liudijimus.

Vis gaunami pranešimai apie naikinamas darbo vietas. Štai UAB “Rafalski ir Rafalski”, įsikūrusi Švenčionyse, dėl bankroto iškart atleido 44 siuvėjas, kiek mažiau atleido darbuotojų medžio apdirbimo įmonė “Admira” iš Marijampolės.

Problemą aštrina tai, kad galintieji pretenduoti į laisvas darbo vietas nepasirengę darbo rinkai. Tokių yra net apie 80 procentų, o darbdaviai vis kelia būsimų darbuotojų kvalifikacijos reikalavimus. Daugiau kaip pusė įregistruotų naujų darbo vietų yra paslaugų sektoriuje, apie 30 proc. - pramonėje, apie 14 - statybose. Tačiau ir šiose veiklos srityse pusė pretendentų neatitinka profesinio pasirengimo.

Grėsminga demografinė situacija

Jau kelinti metai Lietuvoje daugiau žmonių miršta, nei gimsta. Gal ir būtų galima suskaičiuoti, kada “numirs paskutinis lietuvis”, bet taip, matyt, neatsitiks, nes atsikels žmonės iš kitų, ne tik Europos Sąjungos valstybių. Užsidaro vaikų darželiai, dėl pirmokėlių stokos jungiamos mokyklos, nors Pedagoginis institutas ir toliau štampuoja neperspektyvius ikimokyklinių įstaigų bei žemesnių klasių ugdymo specialistus.

Daugėja vyresnio amžiaus žmonių, sutrinka natūrali darbuotojų kaita. Dabar 60 metų ir vyresni žmonės sudaro apie 20 proc. gyventojų. Planuojama, kad 2030 metais tokie sudarys jau beveik trečdalį visuomenės piliečių. Jaunimas dabar mažiau įgyja profesijų, bet mano, kad darbu turi aprūpinti valdžia. Jau dabar trūksta kvalifikuotų žmonių, o tai ir ateityje lėtins šalies ekonominę plėtrą ir socialinę raidą. Išvada viena: ir jauniems, ir seniems reikia mokytis, nes nuvertėjęs diplomas gali įstumti į bedarbių gretas.

Situaciją dar aštrina vadinamoji trečioji ekonominių emigrantų banga. Kai kuriais apskaičiavimais, per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo apie 13 procentų darbo jėgos - 278 tūkstančiai, daugiausiai - jaunų, todėl darbingų ir iniciatyvių žmonių. Sociologų duomenimis, šiuo metu išvykti į užsienį nori 70-90 proc. 15-24 metų amžiaus jaunimo, iš kurių apie 9 procentai - visam laikui. Emigracija savotiškai gerina nedarbo statistiką - išvykę neprašo darbo. Tačiau vargu ar teisūs tie politikai, kurie tik beria šioje srityje kiek gerėjančią statistiką ir prisiima nerealius nuopelnus. Viena iš išeičių - socialinių įmonių steigimas. Tokią idėją pirmieji praktiškai 1980 metais įgyvendino prancūzai.

Neįvertintas nacionalinis turtas

Sparčiai žmonės sensta ir Vakarų Europos valstybėse. Tam turi reikšmės vis gerėjantis vyresnio amžiaus žmonių socialinis aprūpinimas. Tačiau ir ten ieškoma būdų, kaip valstybei sušvelninti ekonominį smūgį. Gražus pavyzdys - Suomijos patyrimas. Čia jau kelinti metai įgyvendinama Vyresnio amžiaus žmonių programa, kuriai per penkmetį bus skirta 4,2 milijono eurų.

Stengiamasi pakeisti požiūrį į vyresnio amžiaus žmones, ne tik spaudoje verda diskusijos dėl vyresnių žmonių veiklos, kurių patirtis traktuojama kaip nacionalinis turtas. Pagyvenusiems žmonėms Suomijoje įkurtas platus mokymo tinklas (programa - mokytis visą gyvenimą), įvesta dalinė pensija, nemokamų atostogų galimybė. Įstatymais ribojama pensija tiems, kuriems leido sveikata, bet jie pernelyg anksti išėjo poilsiauti, o ilgiau dirbantiesiems pensija didinama.

Mūsų Vyriausybė elgėsi atvirkščiai: dirbantiems žmonėms pensijos buvo sumažintos iki tol, kol užprotestavo Konstitucinis Teismas, bet negautų lėšų jau niekas nesugrąžino. Dabar Lietuvoje yra 13 tūkstančių (9 proc.) priešpensinio amžiaus įregistruotų bedarbių.

ES parama ir rekomendacijos

Europos Socialinio fondo parama Lietuvos bedarbiams, kurie neturi profesijos, bet nori ją įsigyti, gali siekti apie 50 mln. litų. Nuo ateinančių metų pradžios už šiuos pinigus Darbo birža pradės rengti viešuosius konkursus darbo rinkai parengti reikalingų profesijų darbuotojus. Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą žmonių profesiniam parengimui numatoma skirti apie 24 milijonus litų, subsidijuojamų darbo vietų kūrimui ir bedarbių integracijai - 22, neįgaliesiems įdarbinti - apie 2,5 milijono litų. Apie milijonas litų teks iš įkalinimo įstaigų grįžusiesiems įdarbinti.

Lietuva kol kas viršija vidutinį ES valstybių nedarbo lygį, kuris yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, Ispanijoje jis yra didžiausias ir siekia 11,2 proc., o Liuksemburge - 3,09 proc. Iki naujų narių priėmimo ES buvo daugiau kaip 12 milijonų bedarbių.

Mūsų kraštas atsilieka ir nuo kaimyninių valstybių. Latvijoje nedarbo lygis sudaro 9,9 proc., Estijoje - 10, o Baltarusijoje - 3,2 procento.

Europos Komisija mums siūlo geriau išnaudoti vyresnio amžiaus žmones. Ankstyvas išėjimas į pensiją - ypatingą nerimą keliantis procesas. “Vyresni Europos dirbantieji gali daug ką pasiūlyti, todėl mes turime užtikrinti jiems maksimalią paramą, kad jie išliktų darbo rinkoje”, - sako Margot Wallstorus, ES Užimtumo ir socialinio reikalų komisarė. Todėl iki 2010 planuojama, kad pusė 55-64 metų žmonių turės dirbti. Siūloma ir kita nepopuliari, bet, matyt, neišvengiama priemonė - 5 metais pailginti išėjimo į pensiją amžių. Per 2001-2002 metus ES pensinis amžius nutolo tik pusmečiu. Pas mus, kaip žinia, pensija vyrams atėjo net 2,5 metų vėliau.

Šiemet Europos Komisija Europos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Ekonominiams ir Socialiniams bei Regioniniams komitetams šiuo klausimu išleido specialų komunikatą. Komisija rekomenduoja gerinti užimtumo sąlygas: bedarbių finansinį paskatinimą, apmokymus, geros sveikatos ir saugumo darbe sąlygas, lankstaus darbo organizavimą, darbo kokybės gerinimą.

Europos Sąjunga mūsų Vyriausybei nurodo didinti įmonių ir darbuotojų darbo rinkoje prisitaikymo prie besikeičiančių sąlygų galimybes. Mažiau uždirbantiems palengvinti mokesčių naštą, organizuoti bedarbių mokymą, ieškantiesiems darbo skirti didesnę paramą, daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius bei skirti didesnį dėmesį mokymuisi visą gyvenimą. Sprendžiant šias problemas turi kur kas aktyviau dalyvauti darbdaviai.

Perspektyvos

Darbo biržos duomenimis, kol kas per mažas ekonomiškai aktyvių žmonių skaičius, nors planuojama, kad šiemet užimtumas padidės 16 tūkstančių žmonių. Ūkio augimas skatina eksportą, atsigauna prekių vartojimo vidaus paklausa. Todėl manoma, kad darbo vietų susikurs daugiau, nei susinaikins. Šiemet bus įsteigta apie 47 tūkstančiai, o panaikinta - 10 tūkstančių darbo vietų. Tačiau daugiau likviduos nei sukurs darbo vietų žemės ūkio sektoriaus darbdaviai. Darbo vietų sumažės tekstilės gaminių, odos ir odos gaminių sferoje, sveikatos priežiūros bei švietimo sistemose. Ir toliau augs bedarbių be veiklos įgūdžių dalis, du trečdaliai pakartotinai kreipsis į biržą, nes nesugebės įsitvirtinti darbo rinkoje.

Didžiausios galimybės įsidarbinti bus statybose, informacijos specialistams, technikams, buhalteriams, programuotojams, kompiuterių ir informacinių sistemų aptarnavimo inžinieriams, verslo, vadybos specialistams.

Bus paklausių ir aukštojo išsilavinimo nereikalaujančių specialybių. Tai mūrininkai, tinkuotojai, suvirintojai, virėjai, kulinarai, pardavėjai, barmenai, siuvėjai.