Registruotas nedarbas Lietuvoje per rugsėjį sumažėjo 0,5 procentinio punkto ir spalio 1 d. buvo 14,3 proc.

Spalio 1-ąją teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 309,4 tūkst. bedarbių, arba 14,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, pranešė Lietuvos darbo birža.

Rugsėjį į teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo įregistruoti bedarbiais 18,5 tūkst. gyventojų, per mėnesį padėta įsidarbinti 21,1 tūkst. žmonių, iš jų 14,9 tūkst. – pagal neterminuotas sutartis.

Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 3,9 tūkst. asmenų – 20,5 proc. daugiau nei rugpjūtį. 1,2 tūkst. savarankišką veiklą pradėjusių asmenų buvo kompensuotos su verslo liudijimo įsigijimu susijusios išlaidos.

Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones rugsėjį nusiųsta 6,1 tūkst. bedarbių. Daugiausia jų – 5,6 tūkst. – dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėse.

Darbdaviai pirmą rudens mėnesį užregistravo 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 5,9 proc. daugiau nei rugpjūtį. Labiausiai augo terminuotų darbo pasiūlymų skaičius – paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, virėjai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, pardavimo vadybininkai, siuvėjai, statybininkai dailidės, staliai.

Registruotas nedarbas rugsėjį mažėjo 52 iš 60 šalies savivaldybių. Palangoje ir Neringoje, pasibaigus kurortiniam sezonui, fiksuotas ryškus nedarbo augimas, atitinkamai 2,2 ir 1,1 procentinio punkto.

Registruotas nedarbas mažėjo didžiuosiuose šalies miestuose: Šiauliuose – 0,9 proc., Vilniuje – 0,7, Kaune ir Panevėžyje – po 0,4, Klaipėdoje – 0,3 procentinio punkto.

Spalio 1 d. didžiausias nedarbas buvo registruotas Mažeikų (20 proc.), Ignalinos ir Šalčininkų (po 19,6 proc.) bei Vilniaus rajono (19,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausiai bedarbių buvo Neringos (5,1 proc.), Birštono (9,9 proc.), Pakruojo rajono (10,6 proc.) ir Elektrėnų (11,1 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų miestų daugiausia bedarbių yra Panevėžyje (16 proc.), mažiausiai – Šiauliuose (11,7 proc.).