Pasaulį sukrėtusi krizė paskatino politikus griežčiau kontroliuoti bankus. Pastarieji griebiasi skaičių ir tikina, kad didesnė kontrolė sumažins ne tik kreditavimo galimybes, bet ir pasaulio ūkio augimą.

Griežtų priemonių nenori

Kredito įstaigoms aktualių įstatymų pataisos inicijuojamos ne tik Lietuvoje – daugybė bankų reguliavimo ir mokestinių priemonių svarstoma ir ES mastu. Bankininkai įspėja, kad naujovės esą gali pristabdyti ir taip trapų Senojo žemyno ekonomikos atsigavimą.

ES institucijos šiuo metu svarsto naujus bankų kapitalo, likvidumo, atidėjinių reikalavimus, planuoja įvesti solidarumo ir stabilumo mokesčius bankams, apmokestinti PVM finansinius sandorius. To imamasi siekiant ateityje išvengti pražūtingų finansinių krizių ir pareikalauti, kad bankai taip pat įneštų savo indėlį šalinant dabartinio sunkmečio padarinius.

"Blogiausia, kad reguliacinės priemonės priimamos po vieną ir neaišku, kokį poveikį jos turės kartu. Kitas klausimas, ar įvertinus ekonomikos ciklą, jas reikia priimti dabar?" – abejojo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas.

"Nauji reguliaciniai reikalavimai iš bankų pareikalaus papildomo kapitalo. Bankai – ne labdaros organizacijos. Kad būtų galima didinti kapitalo kiekį, reikia didesnės grąžos. Gauti didesnę grąžą galima dviem būdais: išduoti daugiau kreditų arba didinti komisinius. Trečio kelio nėra", – apie griežtesnio reguliavimo padarinius bankų klientų kišenėms kalbėjo "DnB Nord" banko valdybos pirmininko pavaduotojas Vygintas Bubnys.

"Mes prarandame konkurencingumą ir priėjimą prie kreditų", – konstatavo LBA vadovas.

Priklausomi nuo kreditų

Tarptautinių finansų instituto ir konsultacinės įmonės "McKinsey" atlikti tyrimai rodo, kad jei bus įgyvendintos visos šiuo metu siūlomos reguliacinės priemonės, jos turės neigiamą poveikį pasauliniam ūkio augimui. Sugriežtinus bankų sektoriaus reguliavimą iki 2015 m. JAV, Japonijos ir euro zonos bendras ūkio augimas bus daugiau nei 3 proc. mažesnis nei galėtų būti, tai reiškia po minus 0,5–0,6 proc. nuo galimo ūkio augimo kasmet.

Tačiau labiausiai naujos reguliacinės priemonės esą pristabdytų ekonomikos plėtrą euro zonoje. Jei per tą patį laikotarpį JAV ūkis augtų 2,6 proc. mažiau, tai euro zonoje – net 4,3 proc.

Taip yra todėl, kad Europoje net trys ketvirtadaliai kapitalo verslui pritraukiama per bankų sistemą, JAV šis rodiklis tesiekia 20 proc. Tai reiškia, kad bet koks kreditavimo sumažėjimas Europos verslui ir jo plėtrai atsiliepia kur kas skaudžiau nei JAV įmonėms. Taigi jei verslas stagnuoja, stoja ir ūkio plėtra. Pokriziniu laikotarpiu, kai ekonomikos atsigavimas ir taip trapus, papildomi spurtą stabdantys sprendimai gali būti pražūtingi.

Tarptautinių finansų institutas prognozuoja, kad reguliacinės aplinkos pokyčiai ir jų poveikis bankų sistemai pasieks piką 2011–2015 m. "To pasekoje bankai patirs maksimalų spaudimą ir gins savo pelno maržas ir tai jie darys didindami paskolų palūkanas. Būtina atkreipti dėmesį, kad spaudimas bankams didinti paskolų palūkanas ateina iš rinkos, kur investuotojai reikalauja riziką atitinkančios grąžos", – teigiama instituto studijoje.

Daugiau kontrolės, mažiau pelno

"Deutsche Bank AG" vadovas Josefas Ackermannas pareiškė, kad dėl pernelyg didelio reglamentavimo ir bendro priimamų priemonių koordinavimo stygiaus smuks finansų sektoriaus pelningumas.

"Visi šie pokyčiai duos tokį efektą, kad finansų sistema bus labiau reguliuojama, mažiau tarptautinė ir mažiau pelninga. Tačiau tikėkimės, kad ji bent jau bus stabilesnė ir išliks pakankamai atvira bei lanksti, kad galėtų patenkinti klientų poreikius", – sakė jis.

Finansų krizė atnešė daugiau nei 1,7 trln. JAV dolerių nuostolių.

Pernelyg didelė kontrolė gali paskatinti pokyčius finansų rinkoje. Bankus nuo tarptautinės veiklos gali atgrasyti išaugusios veiklos sąnaudos ir atskirose šalyse inicijuojamos teisės aktų pataisos, kurių niekas nekoordinuoja tarptautiniu mastu. Tarkime, reikalavimai kapitalui ir likvidumui, kuriuos didina kiekviena šalis.

"Ne vieni sunkūs metai laukia tų šalių, kurios gyveno peržengdamos savo galimybių ribas ir dabar turės atkurti savo konkurencingumą bei privačiojo ir viešojo sektorių balansus", – prognozavo J.Ackermannas.

Lietuvai stinga pozicijos

S.Kropo teigimu, dar skaudžiau nei euro zonai naujos reguliacinės priemonės gali atsiliepti besivystančioms šalims, tokioms kaip Lietuva. Kaip dažnai nutinka, Lietuva ir jos atstovai Europos Parlamente nenumano apie priimamų priemonių poveikį šaliai ir neturi bendros pozicijos.

"Lietuvos europarlamentarai kelia rankas nežinodami poveikio. Jis neįvertintas. Klausimas, ar Lietuvai apskritai reikia tų reguliavimų? Išskyrus pernelyg didelį būsto kreditavimą Lietuvoje, iki krizės nebuvo padaryta didelių klaidų, tad ir nėra ko labai atitaisyti", – tikino bankininkų atstovas.

Anot jo, Lietuvai ypač svarbu, kad neigiamas naujų reguliacinių ir mokestinių priemonių poveikis kreditavimui būtų sušvelnintas, pvz., numatant jas diegti palaipsniui.

Vengrija apmokestino bankus

Vengrijos parlamentas bankams patvirtino naują mokestį, kuris yra net tris kartus griežtesnis nei kitose Europos šalyse ir JAV, taikančiose panašias finansines priemones, pranešė naujienų agentūra "Bloomberg".

Bankai bus įpareigoti sumokėti mokestį, kurio dydis – 0,5 proc. bankų turto, viršijančio 50 mlrd. forintų (0,6 mlrd. litų). Tokiu būdu Vengrija ir toliau įgyvendina planą, siekdama sumažinti biudžeto deficitą po žlugusių derybų su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Patvirtindama naują mokestį, Vengrija ketina pritraukti iki 187 mlrd. forintų (2,2 mlrd. litų) – ši suma turėtų padėti apkamšyti biudžeto deficito skyles.

Anksčiau planuota, kad bankų mokestis sieks 0,45 proc. turto. Pavyzdžiui, JAV toks pat mokestis siekia 0,15 proc., o Didžiojoje Britanijoje ketinama įvesti 0,07 proc. dydžio mokestį.

Tačiau Vengrijos planai šalies biudžeto deficitą sumažinti tik apmokestinus bankus sulaukė Europos bankų federacijos ir Vengrijoje veikiančių užsienio bankų nepasitenkinimo. Be to, tarptautinė reitingų agentūra "Moody's" įspėjo Vengriją dėl galimo skolinimosi reitingo sumažinimo.

Kaip jau skelbta, Vengrijai nepavyko susitarti su vienu iš kreditorių – TVF – dėl biudžeto deficito, todėl į sunkią finansinę padėtį patekusiai valstybei kol kas atsisakyta leisti naudotis dar viena kredito, siekiančio 25 mlrd. JAV dolerių, dalimi.

TVF reikalauja, kad naujoji Vengrijos vyriausybė toliau vykdytų šalies įsipareigojimą imtis griežtų taupymo priemonių ir sumažintų biudžeto deficitą iki 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto šiais metais ir iki 3 proc. – 2011 m.

Finansinės pagalbos, siekiančios 25,9 mlrd. JAV dolerių, programa Vengrijai buvo sudaryta dar 2008 m. pabaigoje, kai šalies ekonomika itin nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės.