Lietuvos gyventojai nelinkę leisti Europos Komisijai vetuoti nacionalinių biudžetų. Tiesa, didelei daliai visuomenės šie klausimai apskritai nerūpi. Tai atskleidė naujas tyrimas.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės RAIT atliktoje apklausoje teirautasi lietuvių nuomonės dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išsakyto siūlymo Europos Komisijai suteikti teisę vetuoti ES narių nacionalinius biudžetus, jei juose neatsižvelgiama į ES reikalavimus.

29 proc. respondentų teigė pritariantys, kad Europos Komisijai būtų suteikta tokia teisė. Nepritariantys idėjai nurodė 33 proc. apklaustųjų. 38 proc. apklausos dalyvių neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė.

Tyrimo autorių teigimu, prieš tokių įgaliojimų perdavimą Briuseliui dažniau pasisakė didmiesčių gyventojai ir turtingesni asmenys.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus Ramūno Vilpišausko, tyrimo rezultatai patvirtina, kad didelė gyventojų dalis nesidomi tuo, kas vyksta ES, o tai lemia ir mažas politinio elito dėmesys europiniams reikalams.

Politikos eksperto teigimu, nuomonę turinčių žmonių labiau neigiamą nuostatą lėmė nenoras, kad "kas nors iš išorės spręstų svarbiausius šalies politinius klausimus".

"Didelės dalies gyventojų neigiamas požiūris į galių suteikimą Europos Komisijai rodo nepasitikėjimą tuo, kad kas nors iš išorės dalyvautų šiame procese, nes tai susiję su atskaitingumo, legitimumo dalykais", – BNS sakė R.Vilpišauskas.

Įtakingiausia Europos politikė Vokietijos kanclerė A.Merkel šį rudenį pareiškė, kad už ekonomiką atsakingas eurokomisaras turėtų gauti įgaliojimus paskelbti biudžetus negaliojančiais, jei skola ar biudžeto deficitas viršytų numatytus rodiklius.

Kai kurie Europos lyderiai tikisi, kad griežtesnė priežiūra ES lygiu pažabotų populistinius sprendimus nesilaikyti biudžeto drausmės ir užkirstų kelią skolų krizėms ateityje. Tačiau raginimai perduoti dar daugiau suverenumo ES institucijoms sulaukia daug pasipriešinimo iš europiečių, kurie baiminasi, kad valstybės praras per daug suverenumo.

"Pagrindinė problema tai, kad diskusijos dėl fiskalinės sąjungos, bankų sąjungos, apskritai federacinių struktūrų, vyksta gana siaurame susijusių institucijų vadovų, politikų ir ekspertų rate. Apie tai viešai labai mažai diskutuojama", – sakė R.Vilpišauskas.

Pasak TSPMI vadovo, vokiečių pasiūlymui įgyvendinti turbūt reikėtų keisti ES sutartį, ir tai būtų "ilgas ir politiškai labai sudėtingas procesas", ypač atsižvelgiant į Europoje augantį nepasitenkinimą ES sprendimais.

Lapkričio 7–18 d. apklausta 1020 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3,3 proc.