Net trejus metus gyventojai negali išsiaiškinti netiesioginio mokesčio už vandenį prasmės  

Neries krantinės 26-ojo namo gyventojai Kaune ištisą dešimtmetį mokėjo padidintą mokestį už bendrai sunaudotą elektrą. Dvylikos aukštų namo 48 butų savininkai vienas kitam padejuodavo, kad už “bendrą” elektrą tenka nemažai mokėti. Nepasitenkinimas pasiekė viršūnę tada, kai sužinojo, kad gretimame name šie mokesčiai dvigubai mažesni. Per vargus išsiaiškino, kad į bendrą sumą įeina ir namo priestate įrengtos siurblinės išlaidos.  

Neuždirbti pinigai  

Minėto namo tarybos pirmininkas J.Kalvinskas ir nariai D.Federavičiūtė bei K.Vilutis teisybės pradėjo ieškoti dar 2000 metų pavasarį. Po gero pusmečio pareiškimas vėl gulė ant SP UAB “Kauno vandenys” generalinio direktoriaus V.Buroko darbo stalo.

Žmonės piktinosi, kad už pusantro kilovato galingumo be perstojo besisukančių siurblių darbą, kuris reikalingas, kad vanduo patektų ir į 10-12 aukštų butus, kiekvienam namo butui tenka papildomai sumokėti po 8 litus.

Už šį paslėptą mokestį žmonės kas mėnesį galėtų nusipirkti dar po 2,2 kubinio metro vandens. Pareiškėjai generaliniam priminė, kad jis dar pernai pavasarį žadėjo šį klausimą išsiaiškinti ir išspręsti.

Minėtos bendrovės gamybos direktorius A.Dipartas atsakė, kad jeigu “vietiniai vandens kėlimo įrenginiai aptarnauja tik vieną namą, tai jų eksploatacija vykdoma abonento lėšomis”. O jeigu aptarnaus kelis namus, tai už elektrą abonentams nereikėtų mokėti?

Gyventojams buvo neaišku, kodėl be gyventojų sutikimo štai jau dešimtmetį turi šelpti monopolinę paslaugos tiekėją. Pagalbos ir teisybės paieškos raštai bei vizitai pasiekė bene 15 Kauno miesto valdininkų.

Buvęs Kauno meras E.Tamašauskas 2001 metų pavasarį tvirtino, kad mieste yra apie pusšimtis 12 aukštų namų, todėl už papildomų siurblių sunaudotą elektros energiją “Kauno vandenims” reikėtų nemažai sumokėti, “o tai turėtų neigiamos įtakos bendrovės ūkinei-finansinei veiklai”. Vien Neries krantinės 26 namas per metus papildomai sumoka apie 4500 litų. Išeitų, kad pusšimčio Kauno “aukštaūgių” namų gyventojai vandens tiekėjų ūkinę-finansinę veiklą kasmet pagerina beveik 225 tūkst. litų.  

“Niekieno” turtas  

Atkreipia dėmesį gana migloti, net vienas kitam prieštaraujantys valdininkų atsakymai.

2001 metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas A.Vaičiūnas pripažino, kad “gyventojų apmokėjimas už siurblių eksploatavimą ir sunaudotą elektros energiją nėra teisingas”. Tačiau valdininkas tuojau pat priminė, kad ši veikla iki šiol nereglamentuota, nes nėra taisyklių.

Gyventojai įtaria sąmoningą šios problemos išsprendimo delsimą ir toliau laikosi savo nuomonės, kad kokybiškos paslaugos tiekimas (kad vanduo pasiektų 12 aukštą) yra “Kauno vandenų” bendrovės rūpestis ir pareiga. Už tai gyventojai sumoka griežtai nustatytą mokestį.

“Kas turi pirkti avižas vandenį vežančiam arkliui?” - ironiškai klausiama neseniai gyventojų atstovų parašytame rašte Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėjai V.Žuromskaitei.

Praėjusių metų pradžioje Savivaldybėje buvo nutarta, kad “Santakos” butų ūkio valdyba minėtam varikliui įrengia atskirą elektros skaitiklį, o už sunaudotą energiją sumoka SP UAB “Kauno vandenys”. Taip ir buvo padaryta iki... šių metų kovo. Nuo šios datos paslaptingasis mokestis buvo atnaujintas. Kodėl? Todėl, kad seniai morališkai ir fiziškai susidėvėjusi siurblinė, kuri buvo įvertinta 24,48 (!) lito, neperduota į bendrovės “Kauno vandenys” balansą.

Tiesa, dar yra 13,23 kvadratinio metro siurblinės patalpa, kurios rinkos kaina - apie 4000 litų. Tačiau vėl: Nekilnojamojo turto registre ji neįregistruota. Vadinasi, ji nėra namo gyventojų nuosavybė. Kas turėjo rūpintis šių patalpų teisine registracija? Pareigūnai vienu metu reikalavo, kad iš kiekvieno buto būtų notaro patvirtintas sutikimas vandens tiekimo bendrovei perduoti... ne savo turtą.

Šitokio sutikimo nepavyko pasiekti net surengus individualią žmonių apklausą, net su tam tikrais pagąsdinimais. Jeigu namo gyventojai pripažintų siurblinę savo turtu, tada savotiškai pateisintų ir abejotinus mokesčius. Žmonės jau keleri metai nori įrodyti pinigų rinkimo neteisėtumą, o tada gal net juos susigrąžinti. Juk verkiant reikia lopyti prieš keletą dešimtmečių statyto namo stogą.  

Neaiškumai tebelieka 

Redakcijoje apsilankęs Neries krantinės 26-ojo namo tarybos narys K.Vilutis rodė butų ūkį eksploatuojančios įmonės sąsiuvinį, kuriame atsispindi nelemto siurblio eksploatavimo kontrolė. Iš šio dokumento matyti, kad mėnesiais į šią siurblinę iš komunalininkų niekas nė nosies nekišo. Kažkiek pareguliuodavo pats K.Vilutis, tačiau iš namo gyventojų kas mėnesį ir už neįvykusią apžiūrą tvarkingai išsiurbiama beveik šimtinė litų.

Žinoma, kad už liftus pirmojo ir antrojo aukšto gyventojai nemoka, nes jais nesinaudoja. Kodėl tokio principo netaikyti ir vandens siurblio apmokėjimo atžvilgiu? Juk iki 10 aukšto vanduo pakyla ir be papildomų pastangų. Tad kodėl šią siurblinę valdininkai vadina “bendro naudojimo”? Kodėl už tai turi mokėti ir 1-10 aukštų gyventojai, 85 procentai butų?

Kaip įprasta, valdininkai raštus pradeda “ramstyti” įstatymais, įsakymais, potvarkiais, nutarimais. Taip buvo ir šiuo atveju. Ne vienas įrodinėjo, kad gyventojai privatizuodami savo butus kartu savo atsakomybėn įsigijo ir bendro naudojimo bei “kitas” patalpas.

“kita” patalpa tiktų įvardyti namo priestate esančią siurblinę. Tačiau privatizacija vyko 1992 metais, o įstatymas apie šalutinių patalpų privatizavimą sukurtas tik po trejų metų. Dabar jau remiamasi Civilinio kodekso teiginiais, kurie buvo priimti dar vėliau.

Atkaklūs gyventojai baigia apeiti beveik visus Kauno pareigūnus, tačiau pagalbos nesulaukia. Todėl kai kuriems peršasi mintis, kad Savivaldybei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės-monopolininkės teisėtais ar neteisėtais būdais tarsi privalo būti remiamos niekuo dėtų gyventojų. Svarbu, kad “uabai” veiktų pelningai, o juose dirbantys valdžios žmonės gautų dividendų.

Gyventojų skundai pamažu “išslysta” iš Kauno. Dar pernai Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius skundą pripažino pagrįstu. Pareikalavo Kauno atsakingų pareigūnų atsakymų. Kas žino, gal juos ir gavo, bet apviltų žmonių reikalai iš esmės nejuda, grįžta atgal: nuo šių metų kovo vėl “siurbiami” tie sunkiai įrodomi vandens siurblio mokesčiai.

O raštas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui G.Buinevičiui prasideda taip: “Jeigu ir Jūs paremsite tuos, kurie dėl savanaudiškų interesų piktnaudžiauja pareigomis, beliks kreiptis į Prezidentą, o gal ir tarptautines institucijas, nes iki šiol Kaune niekas mūsų išklausyti nenori”.