Šian­dien ga­li pra­dė­ti pil­dy­tis Lie­tu­vos kos­mi­nės am­bi­ci­jos. Vy­riau­sy­bei ketinama pasiūlyti steig­ti Lie­tu­vos kos­mo­so agen­tū­rą. Tie­sa, už tai teks mo­kė­ti mi­li­jo­nus.

Įmo­nės su­si­do­mė­jo

Per­nai va­sa­rį iš še­šių mi­nis­te­ri­jų at­sto­vų bu­vo su­da­ry­ta Kos­mo­so klau­si­mų Lie­tu­vo­je koor­di­na­vi­mo gru­pė. Per tą lai­ką Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­mu taip pat bu­vo at­lik­ta ga­li­my­bių stu­di­ja.

„Kos­mi­nė" dar­bo gru­pė api­brė­žė Lie­tu­vos vers­lo ir moks­lo in­te­re­sus Eu­ro­pos kos­mi­nės veik­los sri­ty­je, išaiš­ki­no ša­lies kos­mi­nį po­ten­cia­lą, t. y. su­da­rė šia veik­la suin­te­re­suo­tų įmo­nių ir moks­li­nin­kų są­ra­šus. Jų, kaip paaiš­kė­jo, yra ne tiek jau ma­žai. Dėl to bu­vo nu­spręs­ta siek­ti na­rys­tės Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ro­je (angl. Eu­ro­pean Spa­ce Agen­cy - ESA).

Šian­dien šis klau­si­mas bus svars­to­mas Vy­riau­sy­bės moks­lo, tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų plėt­ros ko­mi­si­jos po­sė­dy­je.

Tie­sa, pir­miau­sia bus siū­lo­ma nuo 2010 m. steig­ti Lie­tu­vos kos­mo­so agen­tū­rą. Ji ir rū­pin­tų­si Lie­tu­vos kos­mi­niais in­te­re­sais.

„Ti­kiuo­si, kad at­sa­ky­mas bus tei­gia­mas, ir Vy­riau­sy­bė įga­lios mū­sų mi­nis­te­ri­ją pra­dė­ti de­ry­bas. Ša­lies įmo­nės ir moks­li­nin­kai su­si­do­mė­jo mū­sų idė­jo­mis. Aiš­ku, iš pra­džių bu­vo at­me­ti­mo reak­ci­ja, gir­dė­jo­me, kad bend­ro­vės esą nie­ko bend­ro su kos­mo­su ne­tu­ri. Bet kai paaiš­kin­da­vo­me, kad jų ga­mi­nius kuo pui­kiau­siai ga­li­ma pri­tai­ky­ti kos­mo­so pro­gra­moms, kur­ti kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas ir pan., dau­ge­lis su­klus­da­vo", - sa­kė Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos Tarp­tau­ti­nių moks­lo pro­gra­mų sky­riaus ve­dė­jas Ro­mual­das Ka­ly­tis, dir­ban­tis Kos­mo­so klau­si­mų Lie­tu­vo­je koor­di­na­vi­mo gru­pė­je.

La­biau­siai kos­mi­nė­mis idė­jo­mis su­si­do­mė­jo elekt­ro­ni­kos ir elekt­ros prie­tai­sų ga­min­to­jai, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų ir pro­gra­ma­vi­mo bend­ro­vės, tai­ko­mų­jų gy­vy­bės moks­lų ir gy­vy­bės pa­lai­ky­mo sis­te­mų kū­rė­jai, me­cha­ni­kos ir me­chat­ro­ni­kos įmo­nės, avia­ci­jos ir ae­ro­di­na­mi­kos įmo­nės. Vie­na jų - Prie­nų avia­ci­jos ga­myk­la.

Ne­gin­či­ja­ma pro­jek­to nau­da?

R.Ka­ly­tis įsi­ti­ki­nęs, kad nau­dos iš ESA pro­jek­tų tu­rė­tų daug vers­li­nin­kų: trans­por­to įmo­nės, na­vi­ga­ci­nių sis­te­mų kū­rė­jai bei tai­ky­to­jai, že­mės ūkio ir sta­ty­bų bei in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės ir kt.

„Kos­mi­nė veik­la glo­ba­li­za­ci­jos ir nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų plėt­ros są­ly­go­mis tam­pa kiek­vie­nos ša­lies eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mo veiks­niu. La­bai svar­būs kos­mi­nės veik­los ir įvai­rių pro­jek­tų re­zul­ta­tai, nau­do­ja­mi kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, pa­vyz­džiui, pa­ly­do­vi­nė te­le­vi­zi­ja, kos­mi­nės ry­šių ir na­vi­ga­ci­jos prie­mo­nės, oro pro­gno­za­vi­mo, že­mės, gam­tos, iš­tek­lių bei ap­lin­kos ste­bė­ji­mo, ka­ri­nės ir sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo tech­no­lo­gi­jos", - var­di­jo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas.

Moks­li­nin­kus įkal­bė­ti bu­vo kur kas leng­viau. Už­te­ko pri­sta­ty­ti pro­jek­tą. „Na­rys­tė ESA su­tei­kia ga­li­my­bę priei­ti prie pa­čių nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų, o kar­tu - ga­li­my­bę to­kias tech­no­lo­gi­jas plė­to­ti ša­ly­je. Lie­tu­vos vers­las ga­lė­tų da­ly­vau­ti ESA vyk­do­muo­se pro­jek­tuo­se, drau­ge jam at­si­ver­tų ir vi­si pa­ten­tai, ku­riuos tu­ri agen­tū­ra. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad dau­ge­liui įmo­nių tai rū­pi", - „Kos­mi­nės" dar­bo gru­pės idė­jas pa­lai­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius ast­ro­fi­zi­kas Vla­das Van­ce­vi­čius. Šiuo me­tu, anot pro­fe­so­riaus, Lie­tu­vos vers­las prie nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų pri­si­lies­ti ne­ga­li, nes be­veik vi­si Eu­ro­pos kos­mi­niai pro­jek­tai ir ESA kon­kur­sai vyks­ta „už už­da­rų du­rų".

Rei­kės mo­kė­ti na­rio mo­kes­tį

Tie­sa, vien Lie­tu­vos no­ro pri­si­jung­ti prie kos­mo­so už­ka­riau­to­jų ga­li ne­pa­kak­ti. Sto­ji­mo į ESA pro­ce­dū­ra yra su­dė­tin­ga ir trun­ka ma­žiau­siai aš­tuo­ne­rius me­tus. Be to, agen­tū­ros spe­cia­lis­tams dar rei­kia įro­dy­ti, kad ESA na­re tap­ti pre­ten­duo­jan­ti ša­lis bus nau­din­ga ir kad jai pa­kan­ka kom­pe­ten­ci­jos da­ly­vau­ti kos­mi­niuo­se pro­jek­tuo­se.

Ne­ver­tė­tų pa­mirš­ti ir fi­nan­si­nės pu­sės. Skai­čiuo­ja­ma, kad pro­jek­tui plė­to­ti, įmo­nėms ir moks­li­nin­kams ska­tin­ti bei ki­toms iš­lai­doms nuo 2010 m. iki įsto­ji­mo į ESA (maž­daug 8-10 me­tų) kas­met iš biu­dže­to tek­tų at­riek­ti maž­daug po po­rą mi­li­jo­nų li­tų. Pa­ly­gin­ti su ki­tais pro­jek­tais, tai iš­ties ne­di­de­lės su­mos. Ta­čiau jei­gu į kos­mo­so agen­tū­rą įsto­ti pa­vyk­tų, tek­tų mo­kė­ti vi­są na­rys­tės mo­kes­tį - apie 10 mln. li­tų per me­tus.

Ki­ta ver­tus, Eu­ro­pos kos­mi­nei pro­gra­mai įgy­ven­din­ti ski­ria­ma daug ES lė­šų. Tai­gi Lie­tu­vos moks­lo ins­ti­tu­ci­jos, da­ly­vau­da­mos šio­je pro­gra­mo­je, ga­lė­tų gau­ti ES biu­dže­to lė­šų aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų pra­mo­nės už­sa­ky­mams vyk­dy­ti bei moks­li­niams ty­ri­mams ir eks­pe­ri­men­ti­nei veik­lai fi­nan­suo­ti.

Tarp­ži­ny­bi­nei dar­bo gru­pei, va­do­vau­ja­mai Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rės Li­nos Do­mar­kie­nės, yra Ūkio, Su­si­sie­ki­mo, Vi­daus rei­ka­lų, Kraš­to ap­sau­gos ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jų at­sto­vai bei Lie­tu­vos at­sto­vai, dir­ban­tys Eu­ro­pos kos­mo­so po­li­ti­kos dar­bo gru­pė­je, ren­gian­čio­je Eu­ro­pos kos­mo­so pro­gra­mą.