Dažnai keičiami įstatymai sukelia painiavą ir netikrumo jausmą

Sparčiai kylančios kuro kainos stabdo ne tik žemės ūkio produkcijos eksporto konkurencingumą. Šį klausimą valstybė gali reguliuoti per mokesčių politiką. Todėl 2001 metais buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kuris pernai buvo tobulintas. Dabar vėl Seime guli šio įstatymo pakeitimo projektas. Šįkart užsimota pakeisti jo 35 straipsnį, reglamentuojantį žemės ūkyje vartojamo neapmokestinto dyzelino pardavimą.

Iš vienų atims, o kitiems pridės

Finansų ministras Zenonas Balčytis aiškinamajame rašte Seimui tvirtino, kad Akcizo įstatymas keičiamas, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimus, kurių esmė - vienoms augalų rūšims pigesnio kuro trūksta, o kitoms skiriama norma neišnaudojama. Todėl bus siekiama, kad skirtingus pasėlius auginantys ūkininkai gautų nevienodą kiekį apie trečdaliu pigesnio dyzelinio kuro.

Šiuo metu kiekvienam deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui leidžiama nusipirkti po 120 litrų neakcizuoto dyzelino. Už kiekvieną toną sugautų ir realizuotų žuvų - iki 275 litrų neapmokestintų degalų. Tačiau projekto rengėjai nori, kad dėl panaikintų akcizų nenukentėtų valstybės biudžetas, todėl aritmetinis svertinis vidurkis (120 litrų kiekvienam ha) išliks, bet, paprastai tariant, iš vienų žemdirbių bus atimta, o kitiems - pridėta.

Tobulintino įstatymo kai kuriais teiginiais suabejojo Seimo Teisės departamento specialistai. “Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Todėl diskutuotina, ar šios mokesčio lengvatos apskaičiavimo ir taikymo tvarka, numatyta įstatymo projekto 3 straipsnyje, neturėtų būti reglamentuojama Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme”, - rašoma Teisės departamento išvadose.

Nepatenkinti sodininkai ir daržininkai

Žemės ūkio rūmų agronomas Algimantas Vaičiulis “Kauno dienai” tvirtino, kad pigesnį kurą diferencijuoti pagal auginamas deklaruotas kultūras Seimo prašoma treji metai. Parlamentarai problemą kartą jau svarstė, bet sprendimą atidėjo.

Žemės ūkio ministerija Agrarinės ekonomikos ir Sodininkystės ir daržininkystės institutų specialistų paprašė parengti išvadas apie tai, kiek įvairių kultūrų auginimui reikia suvartoti dyzelino. “Rezultatai netenkino, nes atskirų institutų skaičiavimai net tai pačiai kultūrai išauginti labai skyrėsi, todėl paprašyta naujos analizės”, - sakė A.Vaičiulis.

A.Vaičiulio teigimu, nustatyto (120 litrų ha) kiekio nesuvartoja ganyklų ir pievų savininkai. Todėl kartais kiti ūkininkai iš jų nusiperka. Kartais pigesnio kuro neprisirengia atsiimti smulkūs daržininkai, todėl šiemet iš skirto neakcizinio dyzelino fondo nupirkta tik apie 70 procentų. Tokia tvarka ne visus tenkina.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė kategoriškai tvirtino, kad intensyviai žemės ūkio gamybai nustatytos kuro normos aiškiai neužtenka. Prie tokios gamybos priskiria sodininkystę ir daržininkystę. “Daržininkai jau birželio mėnesį pradeda pirkti nedažytą - brangesnį kurą, nes lengvatinio limitai jau būna išeikvoti”, - sako Z.Cironkienė. Todėl negalima konkuruoti net su kaimynais - Lenkijos daržininkais, kurie pila ne tik pigesnį kurą, moka kur kas mažesnį pridedamosios vertės (PVM) mokestį, bet juos valstybė dar išlaisvina ir nuo socialinių mokesčių.

Kiek reikėtų dyzelino apdirbti hektarui daržovių? Z.Cironkienės nuomone, po 360 litrų, nors daržininkai sutiktų gauti šimtu litrų mažiau. Daržininkų ir sodininkų, anot Z.Cironkienės, netenkina ir būsima patobulinto įstatymo nuostata, kad iki birželio būtų galima pigesnio kuro nusipirkti tik pusę normos. “Iki šios datos mes jau ir 120 litrų būname sudeginę, todėl kvotą skaldyti į dalis nereikėtų”, - konstatuoja ši specialistė. Panašiai samprotauja ir Verslinių sodų asociacijos atstovai.

Viskas buvo gerai

Įstatymo tobulintojai tikisi, kad naujasis dokumentas pradės galioti nuo ateinančių metų, nors pigesnio kuro diferencijavimas būtų tik nuo liepos mėnesio, kitaip sakant, nuo naujų ūkinių metų pradžios. Prieš tai rekomenduojama Vyriausybei iki balandžio parengti atitinkamus teisės aktus, kiekvienai augalų grupei - naujas dyzelino suvartojamo normas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkas Vytautas Žmuidzinavičius “Kauno dienai” sakė, kad jį, kaip ir kai kuriuos kitus ūkininkus, tenkino ir buvusi tvarka. Šis ūkininkas verčiasi grūdų auginimu. “Prieš keičiant įstatymus niekas su mumis nesitaria, o tik paiso grupės daržininkų interesų”, - akcentavo Kauno rajono ūkininkų vadovas. Jis tvirtino, kad daržininkai gana retai užsiima tik viena šaka, todėl savo ūkyje dar turi pievų, ganyklų, augina grūdus ar kitas kultūras. Tokiu atveju neakcizuoto kuro normos beveik išsilygina. V.Žmuidzinavičiaus nuomone, nėra blogai, jei ūkininkai pigesnį kurą tarpusavyje pasidalytų. Tačiau blogai, kai vis keičiamos žaidimo taisyklės, kai vis tenka prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Yra tvirtinančiųjų, kad, pavyzdžiui, ir cukrinių runkelių augintojai labai daug sunaudoja kuro gumbams iškasti, lapams nupjauti, į fabriką nuvežti. O prieš tai taip pat reikia pasėlius prižiūrėti: purenti tarpueilius, purkšti herbicidais ir pan. Kai tuo tarpu sodininkai medžius purškia mažo galingumo traktoriais, kurie nedaug suvartoja kuro. Be to, ir ganyklas reikia tręšti, pjauti, sugrėbti, presuoti, gyvulių nenuėstus kupstus šienauti. Tam taip pat reikia nemažai degalų.