Kauno valdžia, savo įmonei “Ledo arena” nurodžiusi prioritetu laikyti sportą, neskuba skirti lėšų, kurias ji prarado sumažinusi masinio čiuožimo seansų komerciniu laiku 

Kauno savivaldybės įmonė “Ledo arena” gyvena ne pačias geriausias dienas. Vėluoja atlyginimai darbuotojams, įmonės skolos už elektrą, įvairioms valstybės institucijoms siekia beveik 200 tūkstančių litų. Geriausiu dienos laiku leidus treniruotis sportininkams, įmonė mažiau uždirba pinigų iš masinio čiuožimo seansų. Miesto valdžia, deklaravusi, jog sporto bazėje prioritetas turi būti teikiamas sportininkams, neskuba skirti lėšų, kompensuojant prarastas, ir “Ledo arena” klimpsta į skolas.  

Sportininkai buvo posūnių vietoje  

Lietuvos čiuožimo federacijos pastangomis prieš beveik šešerius metus bankrutavusios “Bangos” ledo arena buvo išsaugota nuo suniokojimo. Savivaldybė čiuožyklą nupirko ir perėmė į savo balansą. Tarpininkaujant Lietuvos čiuožimo federacijai, iš Vyriausybės buvo gauta 1,5 milijono litų įmonės renovacijai. Buvo surasta rėmėjų. Pagrindinis tikslas prieš keletą metų atgaivinant “Ledo areną” - suteikti sąlygas treniruotis žiemos sporto šakų sportininkams - dailiojo čiuožimo atstovams, ledo ritulininkams, greitojo čiuožimo trumpuoju taku čiuožėjams, rengti miesto, respublikines ir tarptautines varžybas.

Tačiau tarp ankstesnės įmonės administracijos ir sportininkų buvo daug nesutarimų: geriausias laikas buvo skiriamas masinio čiuožimo seansams, o sportininkai šioje sporto bazėje jautėsi posūnių vietoje. Treniruotis jie galėdavo dažnai jiems labai nepalankiu metu. Pavyzdžiui, geriausi šalies greitojo čiuožimo trumpuoju taku čiuožėjai, rengdamiesi pasaulio čempionatui, “Ledo arenoje” treniravosi beveik naktimis - treniruotės vykdavo po 23 valandos. Sportininkų tokia padėtis netenkino. Nepatenkinta buvo ir miesto valdžia. Juo labiau kad įmonė negalėjo pasigirti gerais finansiniais rezultatais, nors geriausias laikas ir buvo skirtas masinio čiuožimo seansams, per kuriuos įmonė lyg ir turėjo užsidirbti nemažai lėšų.  

Be dotacijos neišsivers  

Buvo pakeisti “Ledo arenos” vadovai. Įmonės direktoriumi tapus Jonui Gulbinui, sportas “Ledo arenoje” tapo prioritetu. To visuomet reikalavo ir miesto vadovai: sporto bazė pirmiausiai turi tarnauti sportininkams. Sutarta su žiemos sporto šakų mokykla “Baltų ainiai”: sportininkai čiuožykloje gali treniruotis jiems palankesniu laiku. Tačiau dėl to sumažėjo masinio čiuožimo seansų komerciniu - patogiausiu ir populiariausiu laiku. Atitinkamai sumažėjo į įmonės kasą įplaukiančių lėšų. (Komerciniu laiku vykstant masinio čiuožimo seansams pinigų buvo uždirbama daugiau, nei įmonei sumoka už treniruočių valandas mokykla.)

“Ledo arenos” administracija, laikydamasi miesto valdžios nustatytų prioritetų, patiria finansinių nuostolių ir negali be Savivaldybės paramos išgyventi.

“Sumažėjus masinio čiuožimo seansų komerciniu laiku, per mėnesį mes nesurenkame maždaug 20 tūkstančių litų. Per sezoną iš masinio čiuožimo seansų uždirbame apie 400-500 tūkstančių litų. Tačiau pastaruoju metu mažėja lankytojų - ateina pačiuožinėti trečdaliu mažiau žmonių. Jei sportininkų poreikiai bus pirmoje eilėje, tai per metus “Ledo arenai” reikėtų dar 200 tūkstančių litų dotacijos”, - “Kauno dienai” teigė “Ledo arenos” direktorius Jonas Gulbinas.

Tačiau miesto valdžia, deklaravusi, kokių prioritetų turi laikytis “Ledo arena”, savo “deklaracijų” kol kas nenumačiusi padengti materialia išraiška. Preliminariais duomenimis, šiems metams lėšų “Ledo arenai” nenumatyta jokioje biudžeto projekto eilutėje.  

Nauja įranga ekonomiškesnė  

Pernai “Ledo arenai” buvo skirta 200 tūkstančių litų. Tačiau nėra numatytos pastovios kasmetinės dotacijos įmonei: vadovai kiekvieną kartą turi prašyti ir įrodinėti, kad be šių lėšų įmonė negali egzistuoti.

Jei per metus “Ledo arena” gautų apie 200 tūkstančių litų dotaciją, nenukentėtų sportininkų interesai ir įmonė išgyventų. Dabar gi įmonė skolinga už elektrą (per mėnesį ji turi sumokėti po 25-27 tūkstančius litų), šilumą ir kt.

“Gyvenam “susispaudę”, taupom: mažiau šildom, patys remontuojam techniką, tačiau vis vien pinigų neužtenka”, - sakė J.Gulbinas.

Direktorius turi planų, kaip būtų galima sutaupyti lėšų. “Būtina pakeisti kompresorinę: reikalingi nauji vamzdynai, šaldymo įranga ir kt. Modernus kompresorius daug ekonomiškesnis: jis sunaudotų mažiau elektros, reikėtų mažiau kompresorininkų. Be to, jis užimtų daug mažiau vietos, o atsilaisvinusiame plote būtų galima įrengti treniruoklių salę, masažo, soliariumo kabinetą ar kažką panašaus ir papildomai uždirbti lėšų”, - sakė J.Gulbinas.  

Nėra kito kelio 

“Ledo arenos” direktorius Jonas Gulbinas praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į miesto valdžią informuodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir prašydamas numatyti “Ledo arenai” dotaciją. Tačiau kol kas - nieko aiškaus, nors miesto valdžia ne taip seniai beveik be dvejonių surado milijonus įsigydama “Girstučio” rūmus, savo įvaizdžio formavimui vienoje televizijoje.

Kauno vicemeras Arvydas Garbaravičius “Kauno dienai” patvirtino, jog kol kas dar galutinai nėra nuspręsta, ar bus skirta lėšų “Ledo arenai” šiais metais.

“Dėl “Girstučio” buvo priimtas politinis sprendimas, manau, kad ir dėl “Ledo arenos” finansavimo bus nuspręsta teigiamai, - sakė A.Garbaravičius. - Biudžeto projektą svarsto iš visų miesto Tarybos frakcijų atstovų sudaryta darbo grupė, komitetai. Analizuosime situaciją ir svarstysime “Ledo arenos” finansavimo klausimą”.

Pirmojo vicemero Gedimino Budniko nuomone, įmonę šiuo metu “iš dalies gelbėtų 50-60 tūkstančių litų finansinė injekcija”.

“Šiek tiek sumažėtų skolos, nors “Ledo arenai” reikėtų apie 110 tūkstančių litų, - sakė G.Budnikas. - Būtina pirkti naują ledo šaldymo įrangą. Dabar esanti - sena, neekonomiška, naudoja daug elektros energijos, trūksta atsarginių detalių. Nauja įranga tikrai atsipirktų”. G.Budnikas tvirtino, jog svarstomi variantai, kokiu būdu minėtą įrangą būtų galima įsigyti (minima išperkamoji nuoma).

“Įsteigėme žiemos sporto mokyklą “Baltų ainiai”, kurioje - dailųjį čiuožimą ir ledo ritulį kultivuojantys sportininkai. Mūsų sportininkai sėkmingai pasirodo įvairiose europinio lygio varžybose. Būtina sudaryti sąlygas treniruotis “Ledo arenoje” jiems tinkamu laiku. Juo labiau kad tai - įvairaus amžiaus vaikai, kuriems tikrai neturi būti treniruočių vėlai vakare, - sakė G.Budnikas. - Vakarais vyksta masinio čiuožimo seansai, tačiau jie nėra labai populiarūs ir niekas nenori mokėti didesnių pinigų už tokias nepalankias valandas. Tačiau jei, norėdami pagerinti įmonės finansinę padėtį, skirtume daugiau valandų masiniam čiuožimui, nukentėtų sportininkai. O to tikrai neturi būti”.

G.Budnikas įsitikinęs, kad miesto valdžia privalo skirti lėšų “Ledo arenai”, nes, pasak vicemero, “kito kelio nėra”.

Miesto Tarybos Sveikatos, sporto ir jaunimo reikalų komitete svarstyta “Ledo arenoje” susidariusi padėtis.

“Komitete svarstyti trys variantai: norint išsisukti iš dabartinės padėties, kad nesivilktų skolos, įmonei reikia skirti apie 50-60 tūkstančių litų. Jei nuspręsime pagerinti padėtį - reikia skirti apie 110 tūkstančių litų, o jei norime, kad “Ledo arena” gyvuotų ilgai - reikia keisti ledo šaldymo įrangą, kuri kainuoja apie 700 tūkstančių litų, - teigė G.Budnikas. - Komitetas nutarė, jog šiuo metu būtina įmonei padėti minimaliai, o vėliau galvoti apie naujos įrangos pirkimą”.