Baltijos šalims sunkiai sekasi atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių

Rusijos internetinis laikraštis "Utro.ru" šiomis dienomis paskelbė publikaciją, kurios vien antraštėje nestokojama nei pasipūtimo, nei cinizmo: "Baltijos šalys svajoja išsivaduoti iš Rusijos priklausomybės, bet tokioms svajonėms išsipildyti nelemta".

Turima galvoje trijų šalių priklausomybė nuo energetinių išteklių, gaunamų iš didžiosios kaimynės. "Baltijos šalys pasirengusios naudoti bet kokį kurą, tik kad jis nebūtų iš Rusijos. Telieka priminti Mendelejevo žodžius, kad kūrenti galima ir pinigais", - baigdamas straipsnį, šaiposi laikraštis.

Ekspertai ir politikai tuo pat metu nesutaria, ar išliekanti, o kartais turinti tendenciją net didėti, ekonominė priklausomybė nuo Rusijos kelia grėsmę Lietuvos, kitų Baltijos šalių nacionaliniam saugumui. Vieni skambina aliarmo varpais, kiti tuo tarpu tvirtina, kad jokio pavojaus nėra.

Pavojingas "kokteilis"

Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keitas Smitas, dabar dirbantis Jungtinėse Valstijose veikiančiame Europos programos strateginių ir tarptautinių tyrimų centre, teigia, kad Rusijos naudojimasis energetiniais ištekliais, siekiant daryti įtaką Baltijos šalių politikai, išaugo iki 1990 metų lygio ir kad priklausomybės iššūkiai Lietuvai, Latvijai ir Estijai - didesni nei bet kada anksčiau.

Buvęs diplomatas perspėjo apie pavojingą "kokteilį", susidarantį Lietuvos energetikoje dėl to, kad Rusija tebėra vienintelė naftos ir dujų importuotoja į šalį ir monopolininkė energetikos infrastruktūros ir rinkos srityje. Šias mintis ekspertas išdėstė neseniai Vilniuje įvykusiame tarptautiniame seminare tema "Tarptautinis saugumas ir energetikos išteklių tiekimo saugumas - Lietuvos atvejis", kuriame buvo svarstoma, kokią įtaką ekonominiai svertai gali daryti tarptautinei politikai.

Kartu K.Smitas griežtai kritikavo kai kurias Vakarų Europos valstybes, Europos Sąjungos (ES) nares, kurios leidžiasi į sandėrius su Rusija, darančius žalą Baltijos šalių nacionaliniam saugumui ir jų ekonominiams interesams. Buvęs diplomatas taip kalbėjo, turėdamas galvoje Rusijos susitarimą su Vokietija ir Prancūzija, į kurias Baltijos jūros dugnu bus nutiestas iš Sibiro ateinantis naftotiekis, aplenksiantis Baltijos šalis ir Lenkiją ir atimsiantis iš šių valstybių galimybę išlikti tranzito šalimis.

Kalbas vadina išpūstomis

Tačiau Mokslų akademijos Energetikos mokslų sekcijos vadovas Jurgis Vilemas tvirtina, kad kalbos apie grėsmes Lietuvos energetinei sistemai ir tuo pačiu nacionaliniam saugumui - išpūstos.

"Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, pažeidžiamumas yra nepalyginamai mažesnis, nei buvo anksčiau, - teigė jis. - Jeigu jau "nesaugiuoju" laikotarpiu Lietuvos energetikai nieko nenutiko, šiuo metu tikėtis tiesioginės politinės akcijos prieš energetiką - nerealu", - sakė J.Vilemas spaudos konferencijoje po Vilniuje pasibaigusio tarptautinio seminaro.

Priešinga nuomonė

Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Algis Kašėta, "Kauno dienos" paprašytas pakomentuoti teiginius, kad kalbos apie naujas grėsmes Lietuvos energetikai ir nacionaliniam saugumui - išpūstos, sakė: "Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinku. Mūsų kaimynė iš Rytų savo ekspansinių tikslų dabar siekia ne ginkluota jėga, kaip yra buvę anksčiau. Ji, kad susigrąžintų prarastas pozicijas, naudoja ekonominius svertus, kurie yra įrankis siekti politinių tikslų.

Rusija pajėgi kai kuriais atvejais primesti savo sąlygas net tokioms valstybėms kaip Vokietija ar Prancūzija. Lietuvai, nedidelei valstybei, prieš tokį spaudimą atsilaikyti daug sunkiau. Ir ateityje gali būti dar sunkiau. Todėl teiginius apie tariamai išpūstas kalbas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinu kaip naivius ir neatsakingus".

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiomis dienoms paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad "Vyriausybė turėtų konkrečiai suformuluoti reikalavimus, nubrėžti tas raudonas linijas, kurių negalima peržengti dėl šalies nacionalinio saugumo interesų", kai bus sprendžiamas klausimas dėl "Mažeikių naftos" ateities.

"Ne vien ekonominės naudos kriterijais turi būti remiamasi, bet visų pirma - nacionalinio saugumo", - kalbėdamas apie Vyriausybės vaidmenį, keičiantis "Mažeikių naftos" pagrindiniams akcininkams, agentūrai BNS sakė komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Vyriausybės metinėje ataskaitoje, kuri Seimui pristatyta pavasarį, pažymima, jog dėl užsitęsusių įtemptų "Mažeikių naftos" savininkės - "Jukos" santykių su Rusijos valdžia padidėjo tikimybė, kad Rusija per Kremliui lojalias kompanijas - "LUKoil", "Gazprom" - perims tiesioginę akcinės bendrovės "Mažeikių nafta", o vėliau galbūt ir kompanijos "Klaipėdos nafta" kontrolę. "Tokiu atveju minėtosios Rusijos kompanijos imtų dominuoti Lietuvos naftos sektoriuje (ar net keliuose energetikos sektoriuose - "Gazprom" atveju)", - rašoma ataskaitoje, kurios pastarasis teiginys verčia daryti išvadą, jog mūsų šalies energetikos, o per ją - ir nacionalinio saugumo laukia nauji iššūkiai, apie kuriuos kalbėjo K.Smitas.

Latvijos padėtis - ne geresnė

Latviai seniai suka galvas, kaip pailginti pavadį, esantį kaimynės iš Rytų rankose. Šiuo metu jis yra gana trumpas.

Pavyzdžiui, Latvijos elektrinės kūrenamos tik dujomis, gaunamomis iš Rusijos. Ši aplinkybė privertė Ūkio ministeriją prabilti apie visišką priklausomybę nuo didžiosios kaimynės ir iš to kylančią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

"Visiška priklausomybė nuo vienintelio tiekimo šaltinio stumia į didelę politinę ir ekonominę riziką. Rusijai būdingas ekonominių svertų panaudojimas užsienio politikos tikslams pasiekti neleidžia gamtinių dujų laikyti energijos šaltiniu, kurio tiekimą ir išlaidas galima garantuotai planuoti ilgam laikotarpiui", - konstatuota Latvijos ūkio ministerijos pareiškime.

Mėgindama nors šiek tiek sumažinti ekonominės priklausomybės mastą, Latvijos vyriausybė planuoja per 6-7 metus Liepojoje pastatyti šiluminę elektrinę, kūrenamą akmens anglimis. Jos, kaip juokais sako Latvijos energetikai, galima parsivežti net iš Brazilijos. Tuo tarpu Rusijos laikraštis primena Mendelejevo žodžius, kad kūrenti galima ir pinigais, tik ar apsimoka.

Panika dėl būsimosios dujų kainos

Kaip tik rentabilumas yra neįveikiama siena, į kurią atsimuša visų Baltijos šalių pastangos atsikratyti pavadžio, užmesto iš Rytų.

Energetikai sako, jog kiekvienam aišku, kad, pavyzdžiui, dujas galima pirkti ir iš kitur. Bet aišku kaip dieną, kad jos būtų daug brangesnės - mažiausiai dvigubai.

Vien pranašystės, kad "Gazprom" ketina dvigubai padidinti gamtinių dujų kainas, Lietuvoje sukėlė paniką. Dabar mūsų šalis už tūkstantį kubinių metrų dujų moka 84 dolerius, kai tuo tarpu Vakarų Europos valstybės - beveik dvigubai daugiau.

Lietuvos pareigūnai atmetė galimybę, kad kaina padvigubės, tačiau jie mano, kad dujos artimiausiais metais pabrangs 30-40 proc.

Keblumai dėl euro įvedimo

Valstybės valdomo milžino "Gazprom" atstovai teigia, kad jų planuose nėra jokių politinių užmačių, o viską nulemia ekonominiai sumetimai. Bet Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad dujų kaina bus kaip savotiškas svertas, siekiant apsunkinti mūsų šaliai sparčiau integruotis į ES.

Pabrangus dujoms, neišvengiamai šoktelėtų visų prekių ir paslaugų kainos, tuoj imtų siautėti infliacija, kuri visiškai sutrikdytų dabar gana gerai sustyguotą ūkio mechanizmą. Tokiu atveju apie euro įvedimą Lietuvoje artimiausiais metais negalėtų būti nė kalbos. O kaip tik su šios valiutos įvedimu mūsų finansų analitikai sieja šalies spartesnį integravimąsi į ES.

Į krizę pateko pati ES

Liepos pradžioje Jūrmaloje įvykusios tarptautinės konferencijos tema "Baltijos valstybės, Centrinė ir Rytų Europa - naujos energetinio saugumo sąlygos" dalyviai konstatavo, kad artimiausiu metu Baltijos valstybės labai pristigs elektros energijos. Šiek tiek saugesnė jaučiasi Estija, nes ji turi dvi elektrines, kurios naudoja vietos žaliavas.

Lietuva dabar rūpesčių neturi, ji nemažai elektros energijos eksportuoja, nors pagal susitarimą su ES 2004 metų gruodžio 31-ąją uždarė vieną Ignalinos AE bloką.

Tačiau kai bus uždarytas antrasis blokas, Lietuva turės importuoti maždaug pusę jai reikalingos elektros energijos, konstatuota konferencijoje.

Jau kuris laikas kalbama apie elektros tiltą per Lenkiją, kuris turėtų sujungti Lietuvos tinklus su kitomis ES šalimis. Tačiau tilto likimas - Briuselio rankose. Tai šiomis dienomis pareiškė Lenkijos seimo pirmininkas Vlodzimežas Cimoševičius: "Šio projekto realizavimas visiškai priklauso nuo Europos Sąjungos paramos. Mano žiniomis, viltys, kad tokia parama bus suteikta, visiškai realios".

Tačiau Lietuvos žiniasklaida ne kartą tvirtino, kad šio projekto realizavimu Lenkija nelabai suinteresuota ekonominiu požiūriu, todėl laikosi pasyviai.

Dar praėjusį gruodį Lietuva ir Lenkija Europos Komisijai pateikė elektros tilto nutiesimo projekto pirminį variantą. Projekto realizavimui reiktų maždaug pusės milijardo dolerių.

Kai pati ES, dviem valstybėms užblokavus Konstitucijos priėmimą, pateko į sunkią politinę ir ekonominę krizę, tikriausiai sunku tikėtis, kad Briuselis artimiausiu metu skirs lėšų elektros tilto per Lenkiją nutiesimui.