Kontrolierių susidomėjimą sukėlė ”šachmatų lenta” Pereiti į pagrindinį turinį

Kontrolierių susidomėjimą sukėlė ”šachmatų lenta”

2002-12-27 00:00

Jau tikrinama, kaip tvarkomasi dar net nepradėjusioje veikti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Jau tikrinama, kaip tvarkomasi dar net nepradėjusioje veikti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 

“Šachmatų lentos” principu išpirkta žemė trukdo vystytis Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ). Valstybės kontrolė tikrina ne tik tai, ar teisingai buvo panaudoti pinigai išpirkti žemę LEZ teritorijoje, bet ir kai kuriuos žemės grąžinimo bei kitus su LEZ susijusius finansinius aspektus. Neoficialiai užsimenama, kad po mėnesio pasibaigiančio patikrinimo rezultatai gali būti “labai įdomūs”, gal net pribloškiantys.

Nepanašu, kad nesklandumų kamuojama LEZ pradės veiklą 2003-iųjų metų pavasarį, kaip buvo planuota iš anksto.

Bus po mėnesio

Valstybės kontrolę patikrinti, kaip naudojami pinigai Kauno LEZ’e, paprašė grupė parlamentarų. Seimo valdyba dar praėjusio pavasario pabaigoje pritarė parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto prašymui kreiptis į Valstybės kontrolę šiuo klausimu. Tačiau dėl techninių ir organizacinių nesklandumų patikrinimas prasidėjo tik vėlyvą rudenį ir nebaigtas iki šiol.

“Esu sunerimęs, kad taip ilgai tikrinama. Vis paraginu greičiau tai padaryti, nes LEZ’as stovi nenaudojamas, kiekvieną dieną prarandamos galimybės gauti dideles investicijas į šią teritoriją, kad ji pagaliau pradėtų veikti”, - “Kauno dienai” sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Jis teigė, kad tam tikri pirminiai patikrinimo rezultatai jau yra. “Tačiau jie viešai neskelbiami, nes vyksta konceptualus, išsamus patikrinimas. Kaip sakoma, norima kruopščiai atlikti patikrą ir tik tuomet pateikti pilną vaizdą, kaip ten yra su Kauno LEZ’u”, - tvirtino A.Butkevičius.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, patikrinimo rezultatai turėtų būti žinomi maždaug po mėnesio - sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. “Girdėjau, kad kai kurie pirminiai patikrinimo rezultatai rodo, jog jie bus tikrai ne patys maloniausi LEZ administratoriams”, - sakė jis.

Laukiama galutinių išvadų

Valstybės kontrolės atstovas spaudai Gediminas Končius patvirtino, kad patikrinimas vyksta intensyviai, apima įvairius su Kauno LEZ įsteigimu susijusius aspektus.

Jis taip pat patvirtino, kad jau yra tam tikri pirminiai patikrinimo rezultatai, tačiau atsisakė juos komentuoti: “Tai darysime tik tuomet, kai patikrinimas bus visiškai baigtas, bus patvirtinta ir pasirašyta išvada, kurią ir galėsime pateikti visuomenei. Taip daroma todėl, kad kai kurie pirminio patikrinimo rezultatai dar gali keistis, atsižvelgiant į kai kuriuos papildomai tikrinamus aspektus”.

Pavyzdžiui, yra paprašyta Europos teisės departamento išvados apie LEZ veiklą Europos Sąjungos šalyse, nes norima žinoti, ar Kauno LEZ veikimo principai nepažeis bendrų ES taisyklių, kai Lietuva 2004 metų gegužę taps šios bendrijos nare.

Europos teisės departamento išvada dar negauta.

Tikėtasi vientiso sklypo

Tačiau parlamentarų grupę labiausiai domina, ar Kauno apskrities viršininko administracija teisėtai panaudojo valstybės lėšas, skirtas Kauno LEZ įsteigimui.

2001 metų pabaigoje LEZ teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš valstybės biudžeto buvo papildomai skirti 800 tūkstančių litų. “Būtent šių lėšų panaudojimas ir paskatino Seimo narius pasidomėti apskritai biudžetinių išlaidų LEZ steigimui panaudojimo efektyvumu”, - teigė A.Butkevičius.

Kauno apskrities viršininko administracija, kaip įtariama, nesugebėjo efektyviai panaudoti skirtų 800 tūkst. litų, nes žemę išpirko ne vienoje vietoje, taip suformuodama vieningą sklypą LEZ teritorijoje, o “šachmatų lentos” principu, tai yra skirtingose teritorijos vietose. “Buvo planuota, kad bus suformuotas vientisas sklypas. Tik tuomet, kai tas sklypas atsirastų, galima tikėtis investicijų į LEZ vystymą. Tačiau apskrities viršininko administracija nesugebėjo išpirkti žemės vienoje vietoje ir išpirko sklypus “gabalais”. Tai sutrukdė tolimesnį LEZ vystymąsi”, - įsitikinęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Jam abejonių kelia principai, pagal kuriuos žemė buvo išpirkta iš žmonių: “Kas galėtų paneigti galimybę, kad žemė išpirkta ir nemaži pinigai sumokėti kokiems nors reikalingiems žmonėms?”

Vidury liko keli sklypeliai

Kauno apskritis aiškina, kad papildomi pinigai iš valstybės biudžeto buvo gauti pačioje 2001 metų pabaigoje, prieš pat Kalėdas. Todėl reikėjo skubėti juos panaudoti, nes iki Naujųjų metų pagal paskirtį nepanaudotos biudžeto lėšos anuliuojamos ir grįžta į valstybės biudžetą.

Pasak apskrities vadovų, iki Naujųjų metų pavyko susitarti tik su kelių žemės sklypų savininkais Kauno LEZ teritorijoje. “Jie ir buvo išpirkti. Iš viso buvo nupirkta 57 hektarai žemės, tačiau ta teritorija išties primena šachmatų lentą”, - sakė Kauno apskrities viršininkas Valentinas Kalinauskas.

Kauno apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento vyriausiojo specialisto Vyto Daubaro teigimu, per šiuos metus nebuvo išpirktas nė vienas papildomas hektaras žemės, nes tam nebuvo skirta pinigų. “Tarp išpirktųjų sklypų dar yra penki apie 9 hektarus sudarantys sklypeliai, kurie neleidžia suformuoti sklypo. Šiemet jie neišpirkti, nes nebuvo skirtas atitinkamas biudžetinis finansavimas”, - “Kauno dienai” sakė jis.

V.Daubaras tikisi, kad tuos penkis sklypus pavyks išpirkti kitąmet, nes tam, atrodo, numatyta skirti pinigų.

Lauks 200 hektarų?

Tačiau susidaro įspūdis, kad iki LEZ veiklos pradžios dar gana toli. Netgi jeigu bus suformuotas vientisas sklypas, neatrodo, kad zona pradės veikti.

LEZ administravimo reikalus atliekantis belgų konsorciumas AOI NV tvirtina laukiantis Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo, kuris leistų užsieniečiams pirkti žemę, įsigaliojimo.

“Be to, belgai tvirtina, kad LEZ galės prasidėti praėjus dvejiems metams po to, kai zonoje suformuojamas 200 hektarų dydžio vientisas sklypas. Iki šiol išpirkta tik apie 60 hektarų”, - “Kauno dienai” sakė V.Daubaras.

Pasak pareigūno, praėjusią vasarą Seimas priėmė Kauno LEZ įstatymo pataisas, kurios leidžia AOI NV iš anksto sumokėti žemės nuomos mokestį už visus 49 metus. “Apie tokią galimybę informavome LEZ administratorių. Tikėjomės, kad tie pinigai bus panaudoti likusiems sklypams išpirkti. Tačiau teigiamo atsakymo negavome”, - nurodė V.Daubaras.

AOI NV vadovas Fredis Opsomeris tvirtina, kad, nepaisant dar neveikiančios Kauno LEZ, kai kurie investuotojai vis dar domisi galimybėmis čia pradėti verslą, o kelios bendrovės jau rengia ikiprojektinius pasiūlymus. F.Opsomeris vis dar teigia optimistiškai tikįs, kad kitais metais LEZ’as pradės savo veiklą.

Tačiau Kauno apskrities pareigūnai tuo nėra įsitikinę. Net užsiminta apie galimybę nutraukti sutartį su AOI NV dėl pastarosios neveiklumo. Tiesa, rimtai apie tai dar nekalbama.

Kol kas veikia tik Klaipėdos LEZ

Iš trijų numatytų laisvųjų ekonominių zonų Lietuvoje kol kas realiai veikia tik viena - Klaipėdoje. Ji oficialiai pradėjo veikti 2002 metų rugsėjo 6 dieną. Šiaulių LEZ, kurios teritorijoje veikė Zoknių oro uostas, oficialiai panaikinta, praradus į jos kūrimą investuotus net 130 milijonų litų. Šie pinigai laikomi prarastais. Tiesa, Šiaulių LEZ idėja dar nemirusi. Ją tikimasi dar atgaivinti.

Klaipėdos LEZ yra bene vienintelė vieta, kur Lietuvoje yra konkrečių plyno lauko investicijų apraiškų. Zonos teritorijoje Danijos bendrovė “A.Esperesen” jau pradėjo statyti naują žuvies pusgaminių gamyklą, netrukus planuojama pasirašyti dar mažiausiai dvi investicijų sutartis.

Kitąmet Klaipėdos LEZ planuojama statyti dar bent dvi gamyklas, kuriose bus pasiūlyta keli šimtai naujų darbo vietų. Lietuvos ir Vokietijos bendrovė planuoja statyti naują pakuotės pusgaminių gamyklą, dar viena užsienio bendrovė ketina investuoti į žuvies perdirbimo įmonę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų