“Ketaus liejykla” žengs į Rusiją

Atsigaunanti bendrovė „Kauno ketaus liejykla“ 90 procentų produkcijos eksportuoja į Vakarus. Padidinę pajėgumus liejikai žvalgosi į Rusiją.

Gaminiai – paklausūs

Trečius metus vykstanti bendrovės „Kauno ketaus liejykla“ restruktūrizacija jau duoda pirmuosius vaisius – įmonės veikla stabilizavosi, atlyginimai ir sąskaitos apmokamos laiku, rengiami nauji projektai. Šių metų sausį apie 95 procentus gamyklos akcijų įsigijusi bendrovė „KKL investicijų valdymas“ jau kitąmet tikisi uždirbti pelno.

„Menko našumo veiklos sričių atsisakysime, o pelningas veiklas plėsime, investuosime į jų našumo didinimą“, – apie planus „Kauno dienai“ kalbėjo bendrovės valdybos pirmininkas Robertas Butkus.

Pirmiausia planuojama organizuoti kokybiško metalo laužo supirkimą, nes tai padės sumažinti gamybines išlaidas. Stiprius ryšius su užsienio apdirbamosios pramonės atstovais užmezgusi bendrovė prognozuoja, kad ketaus gaminių paklausa sparčiai didės.

Dar viena perspektyvi įmonės veiklos sritis – liejinių apdirbimas. Užsienio užsakovai pageidauja pirkti ne liejinį, bet gatavą, apdirbtą produktą. Tačiau tam reikalingos specialios, tikslios staklės.

Žengs į naujas rinkas

Šiuo metu kauniškių liejikų produkcija keliauja į Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis. Vietos rinkoje parduodama tik 10 procentų gaminių.

„Vietos rinkai buvo skiriama nepakankamai dėmesio, todėl potencialūs mūsų užsakovai ėmė bendradarbiauti su lenkais ir vokiečiais. Turime planų juos susigrąžinti“, – sakė R.Butkus. Netrukus bendrovė atidarys ketaus gaminių parduotuvę gamyklos teritorijoje. Planuojama pradėti bendradarbiauti su prekybos tinklais. Kitą mėnesį įmonės atstovai važiuos į pramonės įmonių parodą Rusijoje.

„Žinome žaidimo taisykles, mokame kalbą, Rusijoje matome didelę perspektyvą“, – R.Butkus pabrėžė, kad subyrėjus Sovietų Sąjungai šiame regione užsidarė daugelis ketaus liejyklų.

„Kauno ketaus liejyklos“ produkcija naudojama žemės ūkio, statybų, geležinkelių, sunkiosios ir apdirbamosios pramonės srityse.

Kinijos ir Indijos liejyklų konkurencija kauniškiams nebaugi.

„Mūsų įmonė – klientų gamykla, orientuojamės į mažas partijas, norime būti lankstūs“, – sakė bendrovės vadovas.

Laukia pelno

„Kauno ketaus liejykla“ du kartus buvo atsidūrusi ties bankroto riba, tačiau žlugimo pavyko išvengti. Restruktūrizacijai ir numatytoms valstybės pagalbos priemonėms pritarė Europos Komisija.

Restruktūrizacijos planą patvirtinęs Kauno apygardos teismas įpareigojo bendrovę parduoti dalį nekilnojamojo turto ir atnaujinti gamybinę bazę.

Kreditoriai dalį skolos sutiko nurašyti, likusios dalies mokėjimas buvo išdėstytas pagal grafiką.

Iš skolų beišbrendanti bendrovė kol kas dirba nuostolingai, tačiau jau kitąmet planuojama uždirbti pelno.

Vienas didžiausių įmonės rūpesčių yra darbo jėga – darbuotojų trūkumas neleidžia didinti veiklos apimčių, tirpdo uždarbį.

„Galiu surasti vadybininką, direktorių, bet paprasto darbininko paieškos labai sudėtingos“, – sakė R.Butkus. 45 metų jubiliejų šiemet mininčioje bendrovėje dirba 400 darbuotojų, dar kelias dešimtis artimiausiu metu planuojama atsivežti iš Baltarusijos ar Ukrainos liejyklų.

Per artimiausius dvejus metus į gamybinių pajėgumų didinimą planuojama investuoti 27 mln. litų. Senos krosnys bus pakeistos naujomis, naudojančiomis mažiau elektros energijos. Šiuo metu per mėnesį gamykla sunaudoja tiek elektros energijos, kiek visas Petrašiūnų mikrorajonas, – 1,5 mln. kilovatvalandžių.