Net po septyniasdešimties metų miesto keleivinio transporto sistemą slegia tokie patys rūpesčiai

Į dvi stambias įmones išskaidytas Kauno autobusų parkas vasario 8-ąją minės 70 metų jubiliejų. Autobusai, prieš Antrąjį pasaulinį karą pranokę kitas transporto priemones, dabar sunkiai atsilaiko konkurencinėje kovoje su mikroautobusais.

Nukonkuravę arklių tramvajų, privatininkai bankrutavo

Kauno autobusų parko gimtadieniu laikoma 1934-ųjų vasario 8-oji, nes tą dieną tuometinė miesto Taryba priėmė sprendimą įsteigti autobusų parką. Tiesa, pirmieji autobusai mieste pradėjo kursuoti jau 1919-1920 metais. Tačiau 1924-aisiais įsteigta privati bendrovė “Auto”, kuri sudarė sutartį su Savivaldybe, nesugebėjo užtikrinti normalaus keleivių pervežimo. 1928-aisiais “Auto” bankrutavo.

Į paskutinę kelionę arklių tramvajus, pramintas konke, išvažiavo 1929-ųjų kovo 15-ąją. Konke keleiviai vežioti tomis pačiomis gatvėmis kaip ir autobusais. Tačiau pastariesiems populiarėjant, konkė susilaukdavo vis didesnės kritikos visuomenėje, vis dažniau tapdavo pašaipų ir net anekdotų objektu.

“Tikriesiems laikinosios sostinės patriotams geros atminties konkė buvo spyglys akyse, - rašė tuometinė spauda. - Jiems net atrodė, kad konkė turėjusi blogos įtakos net mūsų tarptautinei padėčiai. Nors kartą Kaune viešėjęs vienas iš “Times” redaktorių konke buvo taip sužavėtas, kad net buvo rimtai nusistatęs pasiūlyti atpirkti konkę Londono miesto valdybai”.

“Nakties peteliškių” prieglauda

Prieškaryje Lukšio, Vilniaus ir kitose Kauno gatvėse žmones į autobusus viliodavo netgi specialiai pasamdyti agentai. 1928 m. Nemuno gatvėje įrengus autobusų stotį, keleivių aptarnavimas nepagerėjo, o pati stotis, anot to meto spaudos, virto “nakties peteliškių” prieglauda. Be to, transporto sistemą 1932-1935 m. sukrėtė vairuotojų ir dirbtuvių darbininkų streikai.

1936-aisiais pastatyta dabartinė Kauno miesto tarpmiestinė autobusų stotis. Joje tuo metu buvo du keleivių peronai, prie kurių galėjo sustoti po 12 autobusų.

Chaosas kaip ir dabar

1929-aisiais pavieniai vežėjai ėmė varžytis dėl keleivių ir pelningiausių maršrutų. Tuometinė spauda pažymi, kad tokie vežėjai nepaisė grafikų, lenktyniavo bei nekultūringai aptarnaudavo keleivius. Lygiai taip pat, kaip ir dabar mikroautobusų vairuotojai.

Kauno savivaldybė privatininkų darbu nebuvo patenkinta - šie pernelyg savivaliavo, nesutiko sumažinti važiavimo kainų.

Tad neatsitiktinai autobusų parkui įsteigti po penkerių metų Savivaldybė skyrė iš viso 294 tūkst. litų. Iš jų už 230 tūkst. Lt buvo nupirkti dešimt naujų autobusų. Lėšas miesto burmistras pasiskolino iš kredito įstaigų. Nutarta ir nuo 1934 m. liepos 1 d. Savivaldybės žinion perimti eksploatuoti ketvirtadalį pelningiausių maršrutų - dalį reisų Rotušės-Panemunės linijoje ir visus Įgulos bažnyčios-Vydūno alėjoje. Be to, miesto burmistrui buvo suteikta teisė dalyti leidimus ir privatiems vežėjams, atsižvelgiant į turimų autobusų gamybos metus. 1936-aisiais Savivaldybė iš privatininkų buvo perėmusi visus maršrutus.

1939-aisiais Kauno autobusų parkas mieste ir užmiestyje pervežė 35,5 mln. keleivių. Į reisus išvažiuodavo daugiausia “Mercedes-Benz” firmos autobusai.

Skirtingi likimai

1941-aisiais fašistinės Vokietijos kariuomenė Autobusų parką paskelbė “Kariniu parku Nr.10”. Geriausi autobusai buvo paversti sanitarinėmis mašinomis. Tad viešasis transportas Kaune atgimė tik pasibaigus karui. 1947 m. Autobusų parkas eksploatavo jau 18 autobusų, 7 krovininius taksi ir 27 sunkvežimius. Po dvejų metų bendrovės autoparką papildė 30 naujų autobusų ir 11 taksi automobilių.

1950-aisiais autobusų įmonė turėjo tiek pat autobusų kaip ir prieš karą. Ji buvo pavadinta “Kauno autobusų - taksimotorų parku”.

Kelis kartus keitęs pavadinimą, Kauno autobusų parkas 1992-aisiais buvo reorganizuotas į dvi įmones. Po trejų metų viena jų tapo UAB “Kautra”, besivertusi užmiesčio reisais, o kita - UAB “Kauno autobusai”, iki šiol besirūpinanti keleivių pervežimu mieste.

Anot “Kauno autobusų” vadovo Mindaugo Grigelio, 2003 metus bendrovė baigė su 1,7 mln. litų nuostoliu. Savivaldybė įmonei tebėra skolinga apie 3 mln. litų. Kompensuojamiems bilietams apmokėti įmonė skyrė lėšų pati iš savo 19,9 mln. litų metinės apyvartos. Bendrovėje yra 190 autobusų, daugiausia vengriškųjų “Ikarus”. Vidutiniškai per dieną vežama 43 tūkst. keleivių ir surenkama apie 17 tūkst. Lt pajamų.

Tuo tarpu praėjusią savaitę Savivaldybė už 11,1 mln. litų “Kautrą” pardavė firmai “Vinvesta”, kuri priklauso bendrovei “Hermio fondų valdymas”. Tad užmiesčio ir tarptautiniai maršrutai faktiškai atiduoti į privatininkų rankas. Per kelis metus “Kautra” tapo didžiausia ir sėkmingiausiai dirbančia keleivių vežėjų įmone Lietuvoje. Ji eksploatuoja 110 autobusų, iš kurių beveik pusė - “Neoplan”, “Scania”, “Setra” modeliai.

Rengia staigmeną keliautojams

“Kautros” rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas mano, kad jei maršrutiniai mikroautobusai Kaune nukonkuruotų autobusus, miesto keleivinio transporto sistema pasidarytų tokia pati kaip Stambulo (Turkija) priemiesčiuose. “Ten kursuoja tūkstančiai mikroautobusų, kurie transporto sistemą paverčia chaosu”, - įsitikinęs G.Pakusas.

Jis nemato nieko blogo, kad “Kautra” ir “Kauno autobusai” 70 metų jubiliejų minės atskiruose renginiuose, kurių laikas skiriasi. “Švęsti kartu tiesiog nėra galimybių”, - sakė jis.

Vasario 10 d. “Kautra” visuomenei pristatys keturis naujus turistinės klasės autobusus “Setra S417HDH” ir “Setra 431”, kurie bus pirmieji Rytų Europoje. Bendrovei jie kainavo apie 4,2 mln. litų.

Siūlo nekartoti klaidų

“Kauno autobusų” generalinis direktorius M.Grigelis miesto Savivaldybę ragina nekartoti praeities klaidų ir neatiduoti į privačias rankas Kauno visuomeninio transporto. “Londone autobusų parkas kelis kartus buvo perduotas privačiam verslui, tačiau visada Savivaldybė būdavo priversta autobusų parką perpirkti”, - teigė M.Grigelis.

Mikroautobusų savininkus bendrovės vadovas vadino lygiaverčiais visuomeninio transporto rinkos dalyviais. “Gal Savivaldybė suklydo, kai iš pradžių geriausi maršrutai buvo atiduoti smulkiesiems vežėjams, - mano M.Grigelis. - Juk maršrutinis taksi iš esmės turi papildyti keleivinio transporto sistemą, o ne ją griauti”. Jis stebisi, kodėl maršrutiniai taksi nenori keleivių vežti vėlai vakare. “Tai gal ir mums nebesiųsti savo didžiųjų autobusų?” - retoriškai klausė M.Grigelis.

“Kauno autobusų” vadovas nemano, kad įmonė bus privatizuota.