Vakarų Europoje kilusi pieno brangimo audra turėtų atsiristi ir iki Lietuvos. Artimiausiu metu mūsų šalies gamintojai ketina savo produkciją branginti dešimtadaliu.

Grėsmingas šuolis

Šią savaitę vos per kelias dienas kai kuriose Vakarų Europos šalyse ypač smarkiai pabrango pienas ir jo produktai. Vokietijoje šių prekių kainos šoktelėjo net 30–40 proc.

Vokietijoje gyvenanti lietuvė Aistė Loergen „Kauno dienai“ pasakojo, kad kainos ūgtelėjo po to, kai perdirbėjai įsipareigojo gerokai padidinti pieno supirkimo kainas. To, grasindami boikotais, reikalavo vietos pieno gamintojai.

Dar viena priežastis, pakėlusi pieno produktų kainas, – Europos Komisijos (EK) sprendimas panaikinti subsidijas, kurios buvo mokamos perdirbėjams už produkciją, eksportuojamą į trečiąsias šalis.

Lietuvoje tokio didelio kainų šuolio nesitikima, tačiau už pieną ir jo produktus teks mokėti daugiau.

Paklausa viršija pasiūlą

„Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus neabejoja, kad visi pieno produktai per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius brangs iki 10 proc.

„Rinkoje klostosi tokios tendencijos, kad mes, pieno perdirbėjai, neturime kitos išeities. Europos Sąjunga panaikino subsidijas eksportui, nes produkcijos paklausa viršija pasiūlą. Sparčiai brangsta žaliava. Jeigu už žaliavą nemokėsime daugiau, atvažiuos lenkai ir supirks. Tačiau mes suprantame, kad vartotojų perkamoji galia nėra didelė, todėl labai smarkiai produktų nebranginsime“, – aiškino J.Kvaraciejus.

Irma Pilipienė, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorė, patvirtino, kad pastaruoju metu pasaulio rinkose ypač padidėjo pieno produktų poreikis. Daugiau pieno produktų pradėjo naudoti Azijos šalys, o Europoje dėl prastų orų šiemet gerokai sumažėjo primelžiamo pieno kiekiai.

Subsidijas mokės vartotojai

Žemės ūkio ministerijos Pieno produktų skyriaus vyriausioji specialistė Lilija Tepelienė įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis brangti pieno produktams – neseniai panaikintos subsidijos eksportui.

Dar 2006 m. birželį už 100 kg eksportuoto sviesto perdirbėjai gaudavo 100 eurų subsidijų, šių metų gegužę išmoka buvo sumažinta perpus, o birželį – iš viso panaikinta. Prieš metus už 100 kg eksportuojamo sūrio produkcijos gamintojai gaudavo 50 eurų paramos, kuri vėliau taip pat buvo sumažinta ir panaikinta.

„Europos Komisija įspėjo, kad subsidijos dar gali būti sugrąžintos, tačiau šis klausimas bus svarstomas atsižvelgiant į situaciją pasaulinėje rinkoje. Šiuo metu padėtis yra tokia, kad perdirbėjams paramos nebereikia. Aišku, už jų patiriamus nuostolius teks sumokėti vartotojams“, – teigė L.Tepelienė.

Šiemet Lietuvoje pieno supirkimo kainos auga. Pernai birželį už toną superkamo pieno vidutiniškai buvo mokama 705,8 lito, o po metų – 740,5 lito.

Vietoj karvių – rapsai

Ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai pripažįsta, kad Lietuvoje šiuo metu labiau apsimoka auginti rapsus, o ne laikyti karves. Tokia tendencija Europoje pastebėta dar prieš dvejus trejus metus, tad nenuostabu, kad kasmet žaliavos kiekiai mažėja.

Šiuo metu pradėjus kilti pieno supirkimo kainoms, perdirbėjai tikisi, kad tai paskatins ūkininkus vėl grįžti prie pienininkystės.

Žemės ūkio rūmų Gyvulininkystės skyriaus specialistė Elona Linartienė kol kas labai šviesios Lietuvos pienininkystės ateities nemato.

„Šiandien tegalime konstatuoti, kad pieno ūkiai mūsų šalyje gerokai sumažėję. Nežinau, ar Lietuvą galima ir toliau vadinti pieno gamintojų kraštu“, – abejojo ŽŪR specialistė.

Pastaruoju metu vis daugiau pieno žaliavos iš Lietuvos eksportuojama į užsienį, nes ten perdirbėjai ūkininkams moka daugiau.