Spėjama, kad Lietuva įsivesti eurą sugebės ne anksčiau nei 2016 m., nebent pasinaudotų palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Kol kas įsilieti į euro zoną trukdo neapsisprendimas ir nekryptinga veikla.

Lietuva galėtų pasinaudoti netikėtai palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis dėl mažos infliacijos, tačiau šalies valdžiai trūksta lankstumo, kaip teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

"Būtų apmaudu, jeigu mes pražiopsotume nuvažiuojantį traukinį, juolab kad jo greitis dar nėra toks, kad negalėtume į jį įšokti. Pastaruoju metu mes turėtume labai operatyviai ir tiksliai vertinti, kas vyksta infliacijos srityje ir kokios pastaruoju metu atsirado defliacijos arba infliacijos stabilizacijos tendencijos. Finansų ministerija turėtų pamėginti labai tiksliai prognozuoti, ar vis dar yra galimybių įgyvendinti Mastrichto kriterijus iki kitų metų vidurio ir pretenduoti įsivesti eurą 2014-aisiais", – sakė ekonomistas.

Tačiau darbo šia linkme, anot jo, Lietuvoje trūksta ne tik prognozuojant rodiklius, bet ir siekiant politinio pritarimo Briuselyje. G.Nausėdos manymu, šalis prarado labai daug progų komunikuodama su ES institucijomis. Todėl esą pasikartojo 2006 m. scenarijus, kai tikslas buvo beveik pasiekiamas, tačiau komunikuojama pernelyg ilgai.

"Latvija, kiek man žinoma, politinę paramą įvedant eurą 2014 m. jau užsitikrinusi. Ji dar nėra tikra, ar Mastrichto kriterijai bus įgyvendinti, bet iš esmės jau užsitikrino teigiamą atsakymą, jeigu jie bus įgyvendinti. Latvija mus lenkia savo kryptingu požiūriu į šitą konkretų klausimą, o Lietuvos pozicija yra kažkokia beformė", – sakė G.Nausėda ir pabrėžė, kad iki šiol nevisiškai aišku, ar Lietuva pasisako už euro įvedimą, ar tai padaryti norėtų vėlesniu laikotarpiu, ar apskritai euro įvedimą vertina neigiamai.

Todėl Lietuvai, jo manymu, prie euro zonos prisijungti anksčiau nei 2016 m. nepavyks.