Trišalė taryba svarsto galimybę per valstybines šventes uždrausti pardavinėti pramonines prekes

Politikai ir profesinės sąjungos užsimojo per valstybines šventes riboti prekybą pramoninėmis prekėmis. Šiomis dienomis net didžiuosiuose prekybos centruose būtų galima įsigyti tik maisto produktų. Lentynos su kitomis prekėmis būtų užtvertos arba jas tektų sunešti į sandėlius. Taip siekiama apginti prekybos įmonių darbuotojų teises per šventes pabūti su šeima. Vakar šį pasiūlymą svarstė Trišalė taryba, tačiau sprendimas atidėtas.

Turi teisę ilsėtis

Valstybinės šventės lietuviams dažnai virsta šeimynine iškyla po parduotuves. Tačiau gali tekti įprasti darbo dienomis apsirūpinti ne tik drabužiais ar avalyne, bet ir degtukais, tualetiniu popieriumi bei skalbimo milteliais. Per metus yra 11 valstybinių švenčių. Dar turime 13 šventinių dienų. Jomis ne maisto prekių parduotuves siūloma užrakinti.

Šios iniciatyvos autoriai - Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Juozas Olekas ir Aldona Staponkienė. Jie pateikė siūlymą papildyti Darbo kodeksą nuostata, kad Vyriausybė tvirtintų darbų, kuriuos leidžiama dirbti švenčių dienomis, sąrašą. Klausimas jau kelis kartus buvo svarstomas ir Trišalėje taryboje.

Pagrindinis argumentas - prekybos sistemoje dirbantys žmonės taip pat turi turėti teisę per valstybines šventes ilsėtis, būti su savo šeimomis, įsitikinusi B.Vėsaitė. “Prekybos ir aptarnavimo sektoriuje dirba apie 200 tūkst. žmonių. Kartu su jų šeimomis susidarys per 0,5 mln. Lietuvos gyventojų, kuriems atimta galimybė kartu su šeima susėsti prie Kūčių ar Velykų stalo, aplankyti artimųjų kapus per Vėlines”, - tikina Trišalės tarybos sekretoriato vadovas Mindaugas Kuraitis.

Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti, nes Lietuvoje vis dar labai opus darbo ir poilsio režimo klausimas, ypač didžiuosiuose prekybos centruose. Bijodami prarasti darbą nesiskundžia ir darbuotojai. Jų nėra kam ginti, nes daugelyje prekybos įmonių nėra ne tik profesinių sąjungų, bet ir darbo tarybų. Pasak M.Kuraičio, apie situaciją daug pasako faktas, kad vienintelė profesinė sąjunga, Komercijos darbuotojų profsąjunga, į kurią susibūrę prekybos sektoriaus darbuotojai, vienija vos apie 3 tūkst. narių iš 200 tūkst.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vanda Zabulionytė tikina, kad prieš šventes teritorinius inspekcijos padalinius užplūsta prekybos tinkluose dirbančių žmonių skundai. Jie reiškia nepasitenkinimą, kad turės dirbti šventinėmis dienomis, o darbdaviai į tai neatsižvelgia.

Išsiskiriame iš ES

Trišalei tarybai buvo pavesta atlikti tyrimą, kaip švenčių dienomis ir savaitgaliais dirba parduotuvės Europos Sąjungos šalyse. Pasak sekretoriato vadovo M.Kuraičio, rugsėjo mėnesį telefonu buvo surinkta informacija net iš 24 Europos Sąjungos valstybių.

“ES senbuvėse, taip pat kai kuriose naujose narėse per valstybines šventes nedirba nei pramoninės, nei maisto prekių parduotuvės. Tik kai kur pasitaiko išimčių, kai maistu prekiaujama mažose parduotuvėse arba užmiestyje esančiuose dideliuose prekybos centruose trumpiau ir didesnėmis kainomis”, - sako pašnekovas.

Jo teigimu, iš visos ES išsiskiria tik Lietuva, Latvija ir Estija, kuriose ir maisto produktais, ir pramoninėmis prekėmis per šventes prekiaujama be jokių apribojimų. Mažiau ribojimų nei kitose ES valstybėse yra tik Airijoje, Portugalijoje bei Vengrijoje.

Tokiose šalyse, kaip Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija pramoninių ir maisto prekių parduotuvės nedirba ir sekmadieniais. Daugelyje šalių šeštadieniais ir maisto, ir pramoninėmis prekėmis prekiaujama trumpiau, nei darbo dienomis.

Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pastebi, kad net 80 proc. neturtingų valstybių visos parduotuvės dirba per šventes beveik be jokių ribojimų, tuo tarpu turtingose valstybėse situacija skiriasi iš esmės, daugelyje jų ne tik nedirbama per šventes, bet ir trumpiau dirbama savaitgaliais, ir paprastomis dienomis.

Sunku įgyvendinti

Prekybininkų atstovai neprieštarauja, kad per valstybines šventes galima apsieiti be traktorių, pjūklų ar kirvių, tad specializuotos statybinių medžiagų ir kitos panašios parduotuvės galėtų ir nedirbti.

Daugiausiai problemų iškiltų didiesiems prekybos tinklams, kurie prekiauja ir pramoninėmis prekėmis. Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad siekiant užtikrinti visiems vienodas verslo sąlygas, jiems reikėtų atitverti ne maisto prekes ir jų per šventes nepardavinėti. Tačiau praktiškai tai įgyvendinti būtų sunku, nes net mažose šių tinklų parduotuvėlėse parduodami degtukai, servetėlės, skalbimo priemonės, žaislai, spauda.

Trišalė taryba sulaukė siūlymų iš smulkiųjų verslininkų, kad švenčių dienomis galėtų dirbti tik maisto produktais prekiaujantys kioskai, mažos parduotuvėlės, tačiau Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose jų liko tiek nedaug, kad kažin ar galėtų aptarnauti visus pirkėjus, kurie pritrūko duonos, pieno ar mėsos.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Valdas Sutkus kritiškai vertina pasiūlymą riboti prekybą per šventes: “Nematau problemos, kodėl reikėtų keisti galiojančią tvarką. Ne visi prekybos darbuotojai tam prieštarauja. Už darbą švenčių dienomis mokama dvigubai, be to, vėliau suteikiama laisvų dienų, dirbama slenkančiu grafiku, tad jei vieni dirba per Kalėdas, tai kiti - per Velykas”.

Jo įsitikinimu, jei būtų nuspręsta nebeleisti per valstybines šventes prekiauti ne maisto prekėmis, tada reikėtų uždrausti dirbti ir restoranams, kino teatrams, sporto ir pramogų centrams. “Neįsivaizduoju, ką daryti kaimo krautuvėlei, kuri prekiauja ne tik duona ir pienu, bet ir dalgiais, kibirais? Išnešti juos į sandėlį ar duryse padaryti langelį ir pro jį pardavinėti tik maistą?” - piktinasi prekybininkų atstovas.

Nieko nenusprendė

Trišalės tarybos nariams taip ir nepavyko susitarti, ar riboti parduotuvių darbą per valstybines šventes ir kaip tai daryti. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė pasiūlė apklausti vartotojų organizacijas, siekiant išsiaiškinti, kokie yra realūs Lietuvos gyventojų poreikiai. Ar jie dažnai per valstybines šventes apsiperka ne maisto prekių parduotuvėse, ar galėtų be to apsieiti.

“Daugelis žmonių, kurie daug dirba, su džiaugsmu naudojasi galimybe per valstybines šventes apsipirkti, nes kitu metu tam neturi laiko. Tai, kad prekybininkai dirba tuo metu, diktuoja ekonominė logika. Jei yra pirkėjų, kodėl jie turėtų užsidaryti?” - svarstė Trišalės tarybos narys, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas.

Į kitą Trišalės tarybos posėdį pasiūlyta pasikviesti prekybos įmonių darbuotojus, kad jie pasakytų, ar nori dirbti per šventes, ar dėl to iškyla problemų. Smulkiųjų prekiautojų atstovas kalbėjo, kad per šventes reikėtų suvienodinti konkurencines sąlygas prekybos centrams ir turgavietėms. Pastarosios per valstybines šventes uždarytos, o parduotuvės dirba.

Posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo sąlygų skyriaus vedėjas Romas Kancevičius pasiūlė apsiriboti tik draudimu pramoninių prekių parduotuvėms dirbti per didžiąsias metų šventes - Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas. “Vyrai džiaugtųsi, kad nors tomis dienomis žmonos jų netemptų į parduotuves”, - juokavo R.Kancevičius.

Trišalė taryba nesutarė ir dėl to, kas turėtų rengti draudžiamų darbų per valstybines šventes sąrašą: Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar savivaldybės, atsižvelgusios į vietinių Trišalės tarybų rekomendacijas ir įvertinusios atskirų miestų, miestelių, kaimų specifiką. Prie šių klausimų dar bus grįžta.