Šiemet byra kur kas geresni grūdai, tačiau valstiečiai priversti juos parduoti 10-12 procentų pigiau 

Dabar pats javapjūtės įkarštis. Išnaudodami palankų orą valstiečiai iki vėlumos burzgina kombainus, kurie šiemet turėtų prikulti 2,5-2,6 milijono tonų grūdų. Derlius bus panašus kaip ir pernai, tačiau grūdų kokybė, specialistų nuomone, kur kas geresnė. Supirkėjai randa beveik sausus, kartais net rekordiškai didelį baltymų kiekį (iki 17,5 proc.) turinčius, puikaus glitimo kviečius. Vadinasi, tokiems reikia nustatyti pirmąją klasę, už kurią reikia šiek tiek brangiau mokėti, o taip daryti nesinori.

Metę visus darbus, apsvarstyti “deginančių” problemų vakar Žemės ūkio rūmuose susirinko duonos augintojai.  

Geras derlius, bet nuostoliai didesni  

Grūdų augintojų asociacijos direktorius dr. Algirdas Aleksynas pabrėžė, kad geresnei javų kokybei šiemet įtakos turėjo ne tik gamta. Žemdirbiai pasistengė laiku ir geriau patręšti, akyliau kovojo su piktžolėmis ir kenkėjais, sėjo derlingesnes veisles. O tam reikėjo papildomų išlaidų, todėl tikėtasi už geresnę žaliavos kokybę palankesnių kainų. Deja, viskas išėjo atvirkščiai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas pareiškė, kad tokių menkų supirkimo kainų Lietuvoje nebuvo gal jau visą penkmetį. Už pirmos klasės maistinius kviečius supirkėjai siūlo 360-380 litų už toną, o maistinių rugių kainos nukrito iki 240-250 litų. Anot dr. A.Aleksyno, pirmos klasės maistinių kviečių vienos tonos savikaina šiemet 20 litų didesnė nei valstiečiai gauna juos pardavę. Antros klasės kviečiai duos dar didesnių nuostolių.

Šiemet buvo deklaruota 73 tūkstančiais ha kviečių pasėlių daugiau nei pernai, o derlius, kaip minėta, panašus, todėl tikėtina, kad grūdų perteklius tik padidės. Tiesa, aukštesnėmis kainomis supirks VĮ Žemės ūkio ir maisto rinkos reguliavimo agentūra, tačiau į jos aruodus papuls vos 130 tūkst. tonų, arba beveik perpus mažiau negu pernai. Šiemet rugiai per minėtą agentūrą intervenciniams pirkimams visai nepriimami, neliko ir tiesioginių išmokų už kiekvieną deklaruotą pasėlių hektarą. Vien dėl grūdų supirkimo kainų sumažinimo šiemet žemdirbiai neteks 22-25 milijonų, o dėl panaikintų išmokų - dar 21,2 milijono litų. Tokiais rezultatais grįstas kelias ūkius veda į bankrotą.

Tokia situacija ypač pavojinga dabar, kai stovime ant Europos Sąjungos slenksčio, kai naujojoje sąjungoje jau kitąmet reikės konkuruoti su keleriopai geriau dotuojamais senbuviais. Žemdirbiai seniai pastebėjo “keistą” dalyką: grūdų supirkimo kainos ženkliai mažėja, o duonos kainos Lietuvos parduotuvėse vis didėja. Tiesa, kiek užmaskuotai: keičiasi kepaliuko forma ar pavadinimas ir... keletu centų prekė pabrangsta. Antkainį dalijasi malėjai, kepėjai, pardavėjai, o valstietis su ištiesta kepure stovi pelno dalybų šalikelėje.  

Kiek išsiderėjo tiek supirks  

Lietuvos grūdų augintojų susirinkime buvo kviesti dalyvauti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, premjero padėjėjas žemės ūkiui, žemės ūkio ministras, tačiau nė vienas iš garbiųjų svečių neatvyko. Visą “ugnį” teko atlaikyti VĮ Žemės ūkio ir maisto rinkos reguliavimo agentūros direktoriui Aristidui Kulvinskui.

“Kodėl pernai agentūra patyrė net 34 milijonų litų nuostolių?” - nesuprato grūdų augintojai. Direktorius pabrėžė, kad apie 20 milijonų litų buvo kaip netiesioginė parama valstiečiams, nes buvo mokėta intervencinė, vadinasi, nerealiai didelė grūdų supirkimo kaina. Apie 8 milijonai buvo išmokėti agentūros supirktų grūdų saugotojams, 38 žmonių agentūros aparatui išlaikyti, 4 milijonai - senoms skoloms dengti, dalis - procentai už paskolas, nes kasmet grūdų pirkimui bankuose reikia imti apie 100 milijonų litų paskolą.

Į priekaištą, kodėl šiemet kur kas mažiau superka grūdų, ponas A.Kulvinskas atsakė paprastai: “Mes tik vykdome Žemės ūkio ministerijos įsakymus. Kiek išsiderėjote, tiek ir supirksim.” Kur kas sunkiau sekėsi vadovui atsakyti į klausimą, kodėl lietuviški grūdai vis negali atsidurti užsienio rinkose, kodėl pernai net apie trečdalis derliaus gana pavėluotai buvo parduota vidaus rinkoje, bet jau po 80 litų už toną mažesne kaina.  

Nenori būti atpirkimo ožiai  

Bene vienintelis grūdų supirkėjams atstovavo bendrovės “Kauno grūdai” generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jis minėjo, kad bendrovėje dirba apie 2500 žmonių, kad valstybei kasmet sumoka apie 26 milijonus litų mokesčių, kad miltai - gana nedidelė daugiašakio bendrovės verslo dalis. “Mes negalim mokėti tiek, kiek jūs prašote už grūdus”, - sakė supirkėjas ir leido suprasti, kad socialiniai kaimo reikalai supirkėjų sąskaita negali būti sprendžiami.

Valstiečius papiktino T.Barščio frazė, kad supirkėjai dėl prastos situacijos žemės ūkyje negali būti atpirkimo ožiai. “O kodėl mes visada tokie turime likti?” - replikavo salė.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas po pasisakymo paliko salę, atsiprašęs, kad turi vykti pas advokatus, nes jis, kartu su grupe žemdirbių yra kaltinamas pavasarį ruošęs riaušes. Ne tik rūmų pirmininkui teko gesinti savitarpio nesutarimus. Buvo piktintasi, kad kai kurie savivaldos vadovai rūpinasi tik savo ūkių gerove. “Su tokiais į kalnus neičiau”, - kalbėjo vienas iš delegacijos narių, ne kartą ėjusių derėtis pas aukščiausius šalies vadovus. J.Ramono buvo paklaustas, kodėl liko dirbti rūmų pirmininko pavaduotojas, kuris neaiškiomis aplinkybėmis sudaužė rūmų automobilį. Pirmininkas užtikrino, kad pavaduotojas A.Ražauskas už sudaužytą automobilį atsilygino.  

“Siųskim greičiau tą “atviruką”...  

Užsitęsęs posėdis daugelį dalyvių vis labiau nervino. Jau beveik be perstojo pradėjo skambėti mobilieji telefonai. Valstiečiams rūpėjo laukuose palikti kombainai. Matydami, kad niekas iš kviestųjų valdžios atstovų nepasirodo, ne vienas ragino “greičiau siųsti tą “atviruką”. Turėta galvoje susirinkimo priimtas pareiškimas, kuriame eilinį kartą konstatuota prasta grūdų ūkio situacija. Žemės ūkio ministerijai pasiūlyta sustabdyti bet kokį grūdų įvežimą iki tol, kol bus supirkti visi Lietuvoje užauginti grūdai. Vidaus rinkoje neparduoti intervenciniais pagrindais supirktų grūdų. O susidarius ekstremalioms sąlygoms, juos parduoti ne žemesnėmis kaip agentūros supirktomis kainomis. Dar kartą paprašyta bent praėjusių metų lygio tiesioginių išmokų už javų pasėlius ir taip iš dalies išlyginti nuostolius dėl staiga sumažėjusių grūdų supirkimo kainų. Iki lapkričio agentūroje nesupirktiems grūdams padidinti supirkimo limitą iki 180 tūkst. tonų, nes šiemet ES dėl prastų oro sąlygų išaugęs grūdų poreikis.

Po kai kurių ginčų buvo įrašytas punktas ir apie tai, kad ginti savo teises - ne nusikaltimas, todėl valdžia neturi persekioti valstiečių už pavasarį surengtus piketus. Rugsėjo mėnesį žemdirbiai planuoja surengti didelį mitingą prie Seimo rūmų. Bus reikalaujama jau kitų metų valstybės biudžete kaimo reikalams skirti didesnį dėmesį, siekiama didesnio kaimo ir miesto žmonių supratimo.