Į Lietuvos bitynus kasmet sunešama apie 1600 tonų medaus

Bitininkų verslo sėkmė šiuo metu priklauso ne tik nuo gamtos, bet ir valdininkų malonės arba nemalonės. Ankščiau iš Nacionalinio kaimo rėmimo fondo už kiekvieną laikomą bičių šeimą bitininkai gaudavo po 15-30 litų, o Lietuvai tapus ES nare, ši parama buvo uždrausta. Siūlomi sąjunginių fondų pinigai yra menki ir sunkiai pasiekiami.

Verslo kliūtis - smulkūs ūkiai

Bitininkystės verslas Lietuvoje žinomas iš gilios senovės, kai pirmykščiai žmonės, varžydamiesi su meškomis, iš medžių drevių kopinėdavo laukinių bičių medų. Prieš porą dešimtmečių buvo stambūs bitynai, kurie gana dažnai įsikurdavo valstybiniuose sodininkystės ūkiuose. Kur žiedai, ten bitės ir dviguba nauda: vabzdžiai apdulkina augalus - padidina derlių ir prineša tonas medaus. Todėl medingųjų augalų šeimininkai savo laukuose ir dabar noriai priima pasiganyti bitininkų augintines.

Prieš porą metų surašyta, kad bitės laikomos beveik 11 tūkstančių ūkių, o avilių skaičius siekė beveik 85 tūkstančius. Tik 19 stambesnių ūkių 2003 metais laikė 848 bičių šeimas. Specialistai tvirtina, kad ir šiuo metu skaičiai mažai pasikeitę, vadinasi, kiekviename bitininko ūkyje vidutiniškai laikoma tik apie aštuonias bičių šeimas. Tai labai mažai, nes trukdo efektyviau ūkininkauti. Kauno apskrityje beveik 1400 bitynų laikoma apie 13000 avilių. Daugiausiai - Raseinių rajone.

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas habil. dr. Jonas Balžekas “Kauno dienai” tvirtino, kad ekonomiškai apsimoka laikyti ne mažiau kaip pusšimtį avilių. “Kaimo žmonės per mėnesį patys pasigamina maisto maždaug už 500 litų, o iš pusšimčio avilių jau galima gauti pelno kur kas daugiau nei iš galvijų ar pasėlių, be to, ūkis neatrodys jau toks natūrinis - kiek užauginau, tiek suvalgiau”, - pasakojo prezidentas. Pats J.Balžekas savo ūkyje prižiūri apie šimtą bičių šeimų.

Sėklinamos ir bitės

Šiemet apie porą savaičių vėliau pražydo sodai, kiti pavasario augalai, todėl nutempė ir pirmąjį medunešio terminą, kuris iš esmės neseniai pasibaigė. Specialistai šiemet prognozuoja vidutinišką medaus derlių - prisukti apie 1600 tonų. Tačiau vėlavęs pavasaris turėjo ir tam tikrų pranašumų: per ilgesnį “parengiamąjį” laikotarpį gerokai sustiprėjo dirbtinai pamaitintos bičių šeimos ir visomis jėgomis kibo į pirmuosius žiedus.

Dabar sužydėjo avietės, kiti vasaros žiedai, netrukus žiedais pasipuoš vasarinis rapsas, o tai reiškia vasarinio medunešio įsibėgėjimą. Tikimasi surinkti dar vieną - rudeninį medaus derlių, jau iš grikių, kitų rudens žiedų. Paprastai iš šeimos vidutiniškai išsukama po 20 kilogramų medaus, tačiau pasitaiko sulaukti ir dvigubai daugiau. Tai priklauso nuo medingųjų ganyklų ir bičių veislės.

Apie darbštumą bityne galima kalbėti tik turint galvoje bitininką, o bitelės visos darbščios, bet sėkmei turi nevienodas galimybes. Todėl ir bitininkai, kaip, sakykim, galvijų ar kiaulių augintojai, renkasi bičių veisles. Pavyzdžiui, Kaukazo bitės sugeba surinkti medų ir iš raudonųjų dobilų, kurių mūsų laukuose apstu. Tačiau vietinės bitelės to padaryti negali, nes turi pernelyg trumpą straubliuką, ir nieko čia nepadarysi.

J.Balžekas tvirtina, kad vietinių veislių bitės yra nuolankesnės, mažiau piktos, į svetimus avilius neskrenda vagiliauti, todėl jų medaus koriai būna gerokai lengvesni. Gal jos atspindi Lietuvos bitininkų charakterį? Šio mokslininko nuomone, agresyvumu pasižymi jau minėtos ateivės iš Kaukazo, net už gero puskilometrio plėšikauti skrenda ir itališkos bitės, vagilės ir krainos veislės, atvežtos iš Slovėnijos.

Svarbi bičių veislinio darbo dalis tampa sėklinimas. Tiesa, tuo bent kiek plačiau kol kas užsiima tik Jonas Balžekas (jaunesnysis). Tėvas pasakojo, kad jo bendravardis sūnus 7 metus dirbo bityne Šveicarijoje, stažavosi Amerikoje. Gavęs valstybės paramą įsigijo laboratoriją, kurioje pirmasis Lietuvoje, o konkrečiai, Lietuvos gyvulininkystės institute Dotnuvoje, pradėjo sėklinti bičių motinėles norimos veislės suaugusių ir sveikų tranų sperma. “Bičių motinėlių sėklinimas - labai kruopštus ir preciziškas darbas, daromas po mikroskopu, specialiais pincetais, daug užtrunka pasirengimas. Tačiau ši veikla kaip ir kitur, matyt, turės nemenką perspektyvą”, - tvirtino bitininkų sąjungos prezidentas.

Nutraukta valstybės parama

Ne tik dr. J.Balžekas susirūpinęs Lietuvos bitininkystės ateitimi. Šiemet bitininkai neteko Nacionalinio kaimo rėmimo fondo paramos. Įstojome į Europos Sąjungą ir nacionalinė parama bitininkams uždrausta. “Iš šio fondo gaudavome apie milijoną litų. Kasmet mokėjo po 25-30 litų už bičių šeimą. Dabar iš ES žadama skirti po 5 litus baisiausiai bičių ligai - varozei (anksčiau vadinta variotoze - aut.) gydyti. Dar žadama kompensuoti bičių pervežimo tralų pirkimo išlaidas. Tik tiems, kurie laiko ne mažiau kaip pusšimtį šeimų, tada galbūt sugrąžintų iki 70 procentų išlaidų transportui įsigyti. Visų pirma, remiantis statistika, tokių bitynų nedaug, o antra, bitininkai pervežimo priemones, kad ir primityvias jau senokai turi. Yra problemų dėl jų įregistravimo, valstybinių numerių, kaip transporto priemonei, išdavimo. Siekiant ES paramos, ne visi ryšis pildyti aibes dokumentų. Taigi parama daugiau deklaratyvaus pobūdžio”, - sielvartavo Lietuvos bitininkų prezidentas.

Bitininkus vargina produkcijos realizavimo problemos. Anot J.Balžeko, lietuviško medaus visiškai užtenka vietos rinkos poreikiams patenkinti, tačiau, atsivėrus sienoms, į šalį jau pernai plūstelėjo medus iš Lenkijos, Ukrainos, net iš Kinijos bei kitų pasviečių. Skaudžiausia, anot bitininkų, kad prekeiviai tokio neišdrįsta teisingai pardavinėti - užklijuoja etiketę, dar skelbimą pastato: “Lietuviškas medus”.

Skuodo bitininkai mėgina prasimušti rinką Danijoje, net pradėjo dirbti pagal šios šalies bitininkų receptą: dabar, po pavasarinio medunešio, kiekvienai bičių šeimai sumaitina po 50 kg cukraus. Pagal idėją, šis neturėtų būti perdirbtas į medų. Tačiau keleto dešimčių darbo patirtį turintis mokslininkas J.Balžekas tvirtai įsitikinęs, kad daniškos technologijos nepagrįstos. Kaip šia proga neprisiminti anekdoto: “Skelbimas turguje: “Natūralus, šviežias medus iš šių metų cukrinių runkelių derliaus”.

Ministerija problemų nesprendžia

Dėl sugriežtintų sąlygų merdi ekologiniai bitynai. J.Balžekas tvirtina, kad nuo bityno net keletą kilometrų aplinkui neturi būti chemikalais apdorojamų ūkininkų laukų. Tokios sąlygos įmanomos nebent Dzūkijoje. Bitininkai tvirtina, kad ūkininkai jau tikrai nepurškia savo augalų žydėjimo metu, nes priešingu atveju kirstų šaką, ant kurios patys sėdi.

Bitininkų sąjunga mato problemų ir dėl bitininkų rengimo. “Anksčiau bitininkus rengė Kauno kolegija, bet, sako, nesusirinkdavo norinčiųjų mokytis grupės, todėl mokslai nutrūko. Pagrindinis mokymas - kursai, kurie būna 40 ir 160 valandų. Gaila baigiančių išnykti bičiulių tradicijų, labiau valdžios skatinama bitininkystė galėtų padėti spręsti kaime katastrofiškai trūkstamų darbo vietų problemą”, - beria skaudžias problemas J. Balžekas.

Žemės ūkio ministerijoje bitininkystės ūkio kuravimas - nepastovus reikalas, nes šios problemos priskiriamos vis kitiems specialistams. Dabar bitininkyste rūpinasi vienas žmogus - Maisto saugos ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Koveraitė.

Po pokalbio su šia specialiste susidarė įspūdis, kad bitininkystės reikalai ministeriją nelabai domina. Paklausta apie importuojamo medaus kokybę, G.Koveraitė negalėjo nieko konkretaus pasakyti, išskyrus tai, kad tuo rūpinasi Valstybinė veterinarijos tarnyba, kuri yra prie Vyriausybės ir ministerijai nepavaldi. Apie nekokybišką importą sakė negirdėjusi, nes veterinarijos laboratorija tokių žinių nepateikė.

G.Koveraitė neigia nusiskundimus dėl bitininkų rengimo, nes, jos žiniomis, pusantrų metų laikotarpiu bitininkai rengiami Lietuvos veterinarijos akademijoje, ten gali gauti magistro laipsnį, bet dėl informacijos liepė kreiptis į vieną iš akademijos profesorių.

Ministerijos darbuotojos nuomone, bitininkai neturėtų skųstis ir dėl nutrauktos paramos iš valstybės biudžeto. “Dabar parama iš ES bus kitokia: bitininkų mokymai, rengiami seminarai, bus atpiginti medaus tyrimai. Be to, bus skirta lėšų varozės gydymo išlaidoms padengti. Visa tai turėtų kompensuoti prarastus pinigėlius, kažkada skirtus už kiekvieną bičių šeimą”, - tvirtino ministerijos pareigūnė.