Lietuvos elevatoriai nebespėja išdžiovinti pernelyg drėgnų grūdų

Dėl drėgno ir šalto oro apie porą savaičių užsitęsė javapjūtės pradžia. Tačiau ir dabar darbų įkarštį be pasigailėjimo stabdo liūtys, kurios ne tik nutraukia darbą, bet ir išguldo pribrendusius pasėlius, didina derliaus nuostolius.

Eilėse - per naktį

AB “Kauno grūdai” prie Aleksoto sandėlių jau iš tolo matyti didžiulis sunkvežimių knibždėlynas. Atvažiavę prie beveik pusšimčio mašinų eilės, užkalbinom vyrus iš Kėdainių ir Jurbarko rajonų. Vyrai piktinasi dėl sugaišto brangaus javapjūtės laiko. Kai kuriuose sunkvežimiuose už vairo - patys ūkininkai. Nesunku suprasti, kaip jiems rūpi palikti dar nenupjauti laukai.

Beveik visi sutartinai keiksnoja lietų, kiti - grūdų supirkėjus, nes šie aiškiai nespėja priimti jų turtą. Ilgoje eilėje kalbos sukasi ir apie kainas. Vakar, pavyzdžiui, AB “Kauno grūdai” pašarinius miežius supirko po 300 litų už toną. Maistiniai kviečiai šiemet beveik šimtu litų pigesni. “Grūdus superka “prastus”, tačiau pyragai išeina geri”, - taip supirkėjus įtarinėjo ūkininkai.

Povilas Grigalevičius, Kėdainių rajono ūkininkas, paklaustas apie tai, kodėl pravažiavo savo rajone veikiantį elevatorių atsakė, kad Kaune superka kiek brangiau. Dėl šios priežasties į Kauną patraukė ir Jurbarko rajono ūkininkė Diana Valaitienė. Moteris prisipažino, kad visą naktį sunkvežimio kabinoje praleido prie elevatoriaus H. ir O.Minkovskių gatvėje. Pirmadienio rytą ūkininkei pasakė, kad čia pašarinių kviečių (labai tikėjosi, kad bus maistiniai) nepriims ir pasiuntė į Aleksotą. O čia jau laukė kita ilga sunkvežimių virtinė. Per naktį pravargusių buvo nemažai, bet čia tokių niekas be eilės priimti nenori. Visi atsidūrė eilės gale. Vėl reikės nakvoti?

Dvigubi nuostoliai

Ūkininkai supranta, jog parduoti grūdus tiesiai iš kombainų - savižudybė. Šiuo metu supirkėjai naudojasi beviltiška jų padėtimi ir diktuoja labai prastas supirkimo kainas. Kodėl patys neįsirengia džiovyklų? Juk po keleto mėnesių išvalyti ir išdžiovinti grūdai bus kur kas brangesni. Atsakymą lengva atspėti: nėra atliekamų lėšų, nes pati mažiausia džiovykla kainuoja apie 150 tūkstančių litų, o didesnė - pusę milijono. Be to, reikia turėti ir sandėlį. Kada gali atsipirkti tokios investicijos? Todėl ir grumdosi eilėse, praranda darbymečio laiką ir kur kas mažiau gauna pajamų.

AB “Kauno grūdai” laboratorijos vedėja tvirtino, kad šiomis dienomis grūdų drėgnumas siekia 20-25 procentus. Nesunku įsivaizduoti nuostolius, kai į elevatorių atvežama ketvirtadalis vandens, už kurį niekas pinigų nemoka. Jį reikia išgarinti, o tai - nemenkos išlaidos.

Išeičių beieškant

Aleksoto grūdų sandėlių vedėjas Ramūnas Mikalkevičius su mumis negalėjo ramiai kalbėti, nes vis atakavo telefonas. Supratom, kad pašnekovai iš bendrovės centrinio elevatoriaus, esančio H. ir O.Minkovskių gatvėje, reikalavo priimti šlapius žirnius. Ramūnas kantriai aiškino, kad Aleksote jau nėra vietos. Mums sakė, kad per parą (dirba be poilsio dienų) džiovyklos gali priimti apie 300 - 400 tonų. Tai priklauso nuo drėgnumo.

Sandėlio vedėjas tvirtino, kad tokia automobilių spūstis vakar susidarė pirmąkart per šį derliaus sezoną. Sakė, kad su ūkininkais sudarytos sutartys, numatyti derliaus vežimo grafikai, bet gamta gana dažnai šiemet viską sujaukia.

Grūdus atvežę ūkininkai savikritiškai prisipažino, kad beveik dešimtmetį buvusios sausos vasaros gerokai išlepino, todėl sklido kalbos apie džiovyklų nereikalingumą. Dauguma jų, kaip ir iš anų laikų išlikę sandėliai, buvo negailestingai išgriautos. Toks, švelniai tariant, neapdairumas šiemet skaudžiai atsiliepia. Beje, dėl užsikimšusių džiovyklų laikinai derliaus nepriima AB “Jonavos grūdai”, ūkininkai tvirtino, kad vakar jie nebuvo laukiami ir Kėdainiuose bei kituose aplinkiniuose grūdų supirkėjų sandėliuose.