Iki šiol pateikta vos pusė dokumentų tiesioginėms ES išmokoms gauti

Vakar Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) įvyko išplėstinis prezidiumo posėdis, kuriame rajonų atstovai aptarė pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo eigą, Kaimo rėmimo programos vykdymą bei žemės ūkio situaciją, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Pasunkės valdininkų darbas

Beveik po kiekvieno Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovo atsakymo dėl ES tiesioginių išmokų deklaravimo tvarkos, žemdirbių salė reagavo nepasitenkinimo šurmuliu.

Jaunas agentūros tarnautojas mintinai bėrė Europos Komisijos direktyvų raštų numerius, bet dokumentų esmę ne visada galėjo paaiškinti. Pagal klausimų ir neaiškumų gausą nesunkiai galėjai suprasti situaciją ir visoje Lietuvoje.

Nacionalinės mokėjimų agentūros, kuri administruos deklaravimo eigą, atstovai apgailestavo, kad Lietuvoje visą mėnesį pratęstas dokumenų priėmimo terminas, kuris ne tik prigesino darbo tempus, bet, pasirodo, minėtai agentūrai sudarė papildomų problemų: iki javapjūtės pradžios perpus sutrumpės pasėlių tikrinimo laikas. Reikės patikrinti ne mažiau kaip 8 proc. deklaruotų žemių, o tai sudarys 16-20 tūkstančių išvykų į kaimą.

Viename sklype - du savininkai

Į dalį klausimų oratoriai nerado aiškaus atsakymo arba, pavyzdžiui, dėl pavėluotos informacijos bei dokumentuose pasitaikančių dviprasmybių rodė pirštu į viršų - atseit tokius nurodymus gavom iš Europos Komisijos. Lietuvoje neatkurta dar apie 20 proc. žemės savininkų teisių į nuosavybę, nemažą dalį žemės miestiečiai išnuomoję kaime dirbantiesiems, tačiau ne visais atvejais sudarytos ir tinkamai apiformintos žemės nuomos sutartys. Dabar, pakvipus ES pinigais, dalis savininkų stengiasi savo turtą deklaruoti patys arba staiga nutraukti nuomos sutartis. Žemės ūkio ministerijos nuoroda aiški: ES tiesiogines išmokas už žemę (kad ir išsinuomotą) gali gauti tik ją dirbantys ar prižiūrintys asmenys. Ginčo atveju valdininkai siūlo tarpusavyje susitarti arba ieškoti teisybės teisme, kurio nutartis bus surašyta jau deklaravimui pasibaigus. Nepaisant jo nutarties turinio, ES pinigėlių jau nematys nei ieškovai, nei atsakovai.

Žadėta gerovė kaimo nepasiekė

Ūkininkus labai nuvylė situacija, kuri susiklostė įstojus į Europos Sąjungą. Parduotuvėse staiga 10-30 proc. išaugo maisto produktų kainos, o verslo partneriai - žaliavos perdirbėjai ir prekybininkai - prisiekinėja, kad prekes brangina todėl, kad žemdirbiams priversti brangiau mokėti. Ne tik Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Bronius Markauskas, bet ir kiti ūkininkai piktai įrodinėjo, kad pieno supirkimo kainos kai kuriems, ypač smulkiesiems, ūkininkams net sumažėjo. Pavyzdžiui, kai kurie smulkieji už kilogramą pieno iš supirkėjų gauna vos po 32 - 35 centus. Pieno supirkimo kainos šiemet menkesnės, nei buvo prieš porą metų. Nepaisant to, per gegužę 15 proc. Lietuvoje pabrango kuras, o per balandį perdirbėjų įsiskolinimas žemdirbiams išaugo dar 6,6 mln. litų.

Ne vienas skundžiasi, kad dabar reikia įgyvendinti griežtus aplinkosaugos, veterinarijos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir kitokius griežtus ES reikalavimus, kuriems reikia ne tik papildomų pastangų, bet ir išlaidų. Specialiai šiuo klausimu priimtoje rezoliucijoje žemdirbių savivaldos atstovai siūlo kuo skubiau priimti atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo įstatymą, kuris dėl kylančių kainų kaime sušvelnintų įtampą ir neigiamas socialines pasekmes. Taip pat siūloma intervencines žemės ūkio produktų supirkimo kainas susieti su infliacija, paremti kaime kooperaciją.

Susirinkimas priėmė rezoliuciją “Dėl ŽŪR finansavimo užtikrinimo”, kurioje Vyriausybė kaltinama žemdirbių savivaldos siaurinimu, o už oponavimą valdžios institucijų nuomonei - net kerštavimu.