Lietuva sutvarko tik 17 proc. panaudotų pakuočių, nors yra įsipareigojusi ES perdirbti 32 proc.

Praėjusiais metais mūsų šalyje sutvarkyta tik 17 proc. panaudotų pakuočių, o iki 2006 metų pabaigos esame įsipareigoję perdirbti ne mažiau kaip pusę. Panaudotų pakuočių tvarkymo problemas siūloma spręsti verslininkams suteikiant daugiau teisių ir savikontrolės. Vyriausybė patvirtino tai įteisinančius įstatymų pakeitimus.

Tačiau atsirado alternatyvus projektas, stiprinantis valstybės kontrolę. Jį parengė Seimo darbo grupė. Šią savaitę etikos sargai pripažino, kad šiai grupei vadovavusi parlamentarė V.Martinkaitienė sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Situacija kelia nerimą

Verslo atstovai ir specialistai sutartinai tvirtina, kad pakuočių tvarkymo srityje reikalingi esminiai pokyčiai. Priešingu atveju vykdyti savo įsipareigojimų šioje srityje neįstengsime. Pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus Arūno Čepelės, panaudotos pakuotės Lietuvoje tvarkomos vienuose regionuose geriau, kituose - prasčiau.

Ypač daug problemų kelia menkas pakuočių atliekų surinkimas iš komunalinių atliekų srauto. Būtent per jį pakuočių atliekos patenka į pamiškes, sąvartynus ir teršia aplinką. Šioje srityje pasigendama gamintojų bei importuotojų ir savivaldybių bendradarbiavimo. Tikimasi, kad padėtis pagerės įdiegus regionines atliekų tvarkymo sistemas, kurioms skirta 130 mln. eurų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2004 metais iš gamintojų buvo surinkta 2,6 mln. litų mokesčių. Jie panaudoti pakuočių atliekų tvarkymui. Pernai patikrintos 393 įmonės, nustatyti 52 pažeidimai, skirta 11,2 tūkst. litų baudų, papildomai sumokėta 455 tūkst. litų mokesčių. Šiemet patikrintos 82 įmonės, užfiksuoti 27 pažeidimai ir skirta 4,2 tūkst. litų baudų. Papildomai sumokėtų mokesčių suma siekia 22 tūkst. litų.

Pasak specialisto, trūksta informacijos apie gamintojus bei importuotojus ir jų į rinką išleidžiamas pakuotes, jų tvarkymą, duomenų apie sutvarkytas atliekas. Taip pat reikia stiprinti ir gamintojų dalyvavimą pakuočių atliekų tvarkyme.

“Esminiai pakuotės atliekų tvarkymo reikalavimai įstatymais nustatyti. Patobulinus pakuotės mokesčių sistemą, kad ji taptų lankstesnė, galėtume pasiekti gerų rezultatų. Svarbu daugiau savarankiškumo suteikti gamintojams, kad jie galėtų tvarkytis patys, per daug nesikišant valstybei. Tam reikia sukurti aiškesnes taisykles, geresnes sąlygas, aišku, neužmirštant ir kontrolės”, - aiškina A.Čepelė.

Pasigenda savarankiškumo

“Įstatyminė bazė turi suderinti valstybės ir verslo interesus. Deja, šioje srityje yra daug trūkumų, kuriuos kaip tik ir lemia įstatymų neišbaigtumas ir juose esančios spragos”, - aiškina pakuočių tvarkymą Lietuvoje organizuojančios bendrovės “Žalias taškas” vadovas Saulius Žvirblis.

Jo teigimu, mūsų šalyje gamintojai ir importuotojai iki šiol nepakankamai informuojami apie panaudotų pakuočių tvarkymo pareigą, nėra statistikos apie jų kiekį rinkoje, tvarkymo būdus. Be to, nesuderintas verslo įmonių ir savivaldybių vaidmuo, stinga išteklių kontrolei, dėl to atsiranda palankios aplinkybės dokumentacijos klastojimui.

S.Žvirblis prognozuoja, jog, nesiėmus veiksmų, neįstengsime įvykdyti įsipareigojimų. Pavyzdžiui, 2006 metais privalomas sutvarkyti popieriaus pakuočių kiekis išaugs net keturis kartus. Perdirbimo įmonės tam tikrai nepasirengusios. Vadinasi, įmonėms teks mokėti taršos mokestį. Ši našta smulkesnėms bendrovėms gali tapti nepakeliama.

Verslininkų įsitikinimu, kadangi taršos mažinimo užduotis tenka verslui, valstybė turi pripažinti ir jo pasiūlymus, taip pat įvertinti kitose ES šalyse sukauptą patirtį. Ji rodo, kad šioje srityje būtina skatinti savivaldą ir savireguliavimą, mažinti valstybinį administravimą bei valstybės kišimąsi.

“Įstatymai turi skatinti finansiškai įpareigotų įmonių jungimąsi į jungtinės atsakomybės bendroves, kurios iš jose asocijuotų įmonių perimtų pakuočių tvarkymo ir atsiskaitymo pareigą, su tuo susijusią finansinę atsakomybę. Šios bendrovės būtų atviros visoms įmonėms. Jų veiklos sąlygos turi būti aiškiai reglamentuotos, veiklos rezultatai - tikrinami”, - aiškina “Žaliojo taško” vadovas.

Užfiksavo interesų konfliktą

Tam, kad šios bendrovės galėtų kurtis Lietuvoje, būtina pakoreguoti įstatymus. Jų pakeitimai jau parengti ir jau kitą savaitę turėtų būti svarstomi Seime. Vyriausybė yra patvirtinusi vieną Aplinkos ministerijos parengtą Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektų variantą, kuris kaip tik ir numato šių organizacijų vaidmens sustiprinimą.

Tačiau pastaruoju metu atsirado alternatyvus šio įstatymo pakeitimo projektas, parengtas Seimo darbo grupės, vadovaujamos parlamentarės Vilmos Martinkaitienės. Jis numato pakuočių atliekų tvarkymo problemas spręsti žymiai sustiprinus valstybinių institucijų kišimąsi į įmonių ūkinę ir komercinę veiklą. Siūloma griežtinti įpareigojimus įmonėms, stiprinti valstybės kontrolę per specialiai tam įkurtą įmonę.

Tokiam sprendimui Aplinkos ministerija nepritaria. Verslininkai nuogąstauja, kad tai pablogintų verslo sąlygas, didintų priklausomybę nuo administruojančių institucijų. Net 24 iš 25 ES valstybių einama kitu keliu - ten veikia gamintojų ir importuotojų jungtinės atsakomybės organizacijos.

Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo nacionalinių sistemų bendradarbiavimo forumo “PRO Europe” generalinis direktorius Joachimas Kvuadenas, pakuočių atliekų tvarkymas daugelyje šalių grindžiamas savikontrole ir kolektyviniu interesų derinimu. Tik keliose valstybėse įmonės moka mokestį už pakuočių atliekų tvarkymą. Kitose ir be jo įmonės sąžiningai tvarko pakuočių atliekas, nes žino, kad to nepadarius laukia griežtos sankcijos.

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, jog Darbo frakcijos narė V.Martinkaitienė, susitikdama su Vokietijos atliekų tvarkymo bendrovės atstovu, konfliktuodama su buvusios darbovietės ir artimų giminaičių verslo konkurentais bei atstovaudama Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų rengimo grupei, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.