Ateityje vakariečiams pensijas uždirbs iš besivystančių šalių atvykę migrantai

Šiuo metu pasaulyje gyvena 6 milijardai žmonių. Per artimiausius 50 metų jų padaugės 2 - 3 milijardais, tačiau didžioji dalis gims Indijoje, Kinijoje, Pakistane, Bangladeše arba Nigerijoje. Ir dabar šiose šalyse gimsta pusė visų pasaulio naujagimių. Per mėnesį Indijoje gyventojų padaugėja tiek, kiek Europos Sąjungos šalyse per visus metus.

Galime nesibaiminti, kad Europa ištuštės. Prognozuojama, kad, pavyzdžiui, 2300 metais, kai visoje Vokietijoje gyvens tiek žmonių, kiek šiandien Berlyne, jų vietą užims migrantai iš trečiųjų šalių, kuriose jau dabar pernelyg ankšta.

Tautybė bus neaiški

Pagyvenusi Didžiosios Britanijos piliečių pora su pavydu žvelgia į Lietuvos šeimas. Retoje jų vienas iš sutuoktinių yra ne lietuvis. “Mes gimėme ir užaugome Didžiojoje Britanijoje. Esame grynakraujai anglai. O mūsų dukra ištekėjo už alžyriečio. Anūkai, kuriuos labai mylime, jau tik perpus anglai”, - kremtasi Džefris Džoisas.

Jo žmona Beti nepaguodžiama: na ir kas, kad dukters vyras turtingas, gydytojas, šeima gyvena prestižiniame Londono rajone, gerai sutaria ir yra laiminga. Kas žino, už ko ištekės anūkės, iš kokios svečios šalies atvykusią žmoną susiras vaikaitis, kuriam dar tik dygsta dantukai? Kokia bus jų vaikų tautybė? Juose tikriausiai maišysis 3 ar 4 tautų kraujas.

Londono gatvėmis slenkančioje minioje vis daugėja tamsaus gymio veidų, liudijančių ne europietišką kilmę. Žiūrėk, vos tik kokia lietuvaitė nuvyksta pasimokyti ar padirbėti į Didžiąją Britaniją, tuoj išteka už anglo, kaip televizijos laidų vedėja Beata Čičkauskaitė, ar už indo, kaip Ramunė Matias, buvusi Repčenkaitė, sostinės Grožio ir kosmetologijos klinikos vadovės dukra.

Briuselis, Europos Sąjungos sostinė, tapo namais arabams, pakistaniečiams ir kitų tautų atstovams, kurie čia jaučiasi savi. Mažame Olandijos miestelyje maisto prekių parduotuvėse nepamatysi nė vienos kasininkės olandės - vien tik turkės. Jų vaikai šalia esančiame skvere gainioja kamuolį, kartu su mažaisiais olandais lanko mokyklą.

Lietuvai mažiau aktualu

Lietuvoje taip pat daugėja pabėgėlių iš Azijos, nors jų galutinis kelionės tikslas - kitos šalys. Tik kai kurie užsilieka pas mus. Studijuoti atvyksta libaniečiai, dirba vis daugiau kinų. Pamatysi ir vieną kitą tamsiaodį, atvykusį jau ne turistauti, o padirbėti. Tačiau kitataučių mūsų šalyje dar nėra tiek daug.

Lietuvai tapus ES nare, dar daugiau lietuvių išvyks dirbti į užsienį ir ten sukurs mišrias šeimas, o jų vietą užims atvykėliai. Gal tie patys kinai, o gal - baltarusiai, ukrainiečiai - pigi darbo jėga. Dėl to ne tokioje tolimoje ateityje ši grėsmė taps reali. Juolab kad prognozuojama, jog iki 2050 metų lietuvių sumažės ketvirtadaliu. Jei kiekviena šeima ryžtųsi auginti po du vaikus, galėtume atsikvėpti lengviau.

Tačiau pabandykite tai pasakyti pasiturinčiai šeimai, kurios vienturtis jau nebekelia rūpesčių: tėvų planuose daugiau palikuonių nėra. Jų vietą užima karjera, erdvesnis būstas, kelionės, pramogos. Ką ir kalbėti apie vos galą su galu suduriančius, kurie susapnavę, kad laiko rankose naujagimį, pabunda išpilti šalto prakaito. Nei vieniems, nei kitiems nerūpi, kokios tautybės bus jų proanūkiai.

Prognozės nesuteikia vilčių

Per pastaruosius 11 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 244 tūkst. Iš jų 47 tūkst. mirė. Kiti išvyko į užsienį. Pasak Statistikos departamento Demografinės statistikos skyriaus vedėjos Danguolės Svidlerienės, gyventojų skaičiaus mažėjimui lemiamos įtakos turėjo neigiamas migracijos saldo.

Prognozuojama, kad atsivėrus ES darbo rinkai Lietuvą paliks dar apie 100 - 150 tūkst. tautiečių. Tiesa, daugelis išvyksta į kitas šalis ne visam laikui ir savo ateitį sieja su tėvyne.

Statistikos departamento parengtos prognozės rodo, kad 2030 metais Lietuvoje gyvens tik vos kiek daugiau nei 3 mln. žmonių, 11 proc. mažiau nei 2001-aisiais. D.Svidlerienė sako, kad keisis ir gyventojų struktūra: vaikų skaičius sumažės 26 proc., 15 - 60 metų amžiaus - 17,5 proc., gausės tik vyresnių nei 60 metų asmenų grupė.

Po 30 metų vyrų gyvenimo trukmė sieks 73 ir, lyginant su dabartine, pailgės 7 metais, o moterų - net 82 metus, 5 metais daugiau nei dabar. Tam pasitarnaus sveikesnis gyvenimo būdas, geresnė sveikatos priežiūra.

Nepalankios transformacijos

Šios tendencijos išliks, nepaisant, kad suminis gimstamumo rodiklis šiek tiek augs: nuo 1,24 iki 1,65 vaiko, pagimdyto vienos moters per jos gyvenimą. Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovės Vlados Stankūnienės nuomone, tai neužtikrina kartų kaitos. Kitose Europos šalyse situacija nedaug skiriasi: ten šis rodiklis taip pat nedaug viršija 1.

“Svarbiausieji šeimos pokyčių veiksniai yra santuokų skaičiaus mažėjimas, gimdymo nukėlimas vėlesniam amžiui. 1990 metais prasidėjus socialinėms ir ekonominėms transformacijoms, didėjo nedarbas, skurdas, jaunimas vengė kurti šeimas ir gimdyti vaikus. Nebeliko minimalaus darbo užmokesčio, užimtumo garantijų, prarasta tikimybė, kad tegu ir 10 metų laukęs eilėje gausi valdišką butą”, - vardija V.Stankūnienė.

Moterys ėmė aktyviau reikštis profesinėje srityje, įgijo galimybę naudotis moderniomis kontracepcijos priemonėmis. Pasikeitė požiūris į šeimą ir vaikus. Nors jie išlieka pagrindine vertybe, asmenybės laisvė, saviraiška pamažu tampa svarbesnės. Pirmiausiai investuojama į išsilavinimą, profesinę veiklą, o santuoka ir vaikai atidedami geresniems laikams.

Demografams kelia nerimą, kad Lietuvoje sparčiai gausėja ekonomiškai silpnų šeimų, kuriose vaikai turi tik vieną tėvų, daugėja nesantuokinių šeimų. Šie faktai taip pat nestiprina šeimų ir neskatina gimdyti daugiau vaikų.

Mokysimės urdu kalbos

“Po karo Rusijoje gyventojų skaičius buvo tris kartus didesnis nei Pakistane. Dabar šių valstybių skaičius beveik vienodas. 2050-aisiais Pakistane gyvens tris kartus daugiau žmonių nei Rusijoje. Taigi kolegoms rusams patariu: jau dabar mokykitės urdu kalbos, kad ateityje galėtumėte bendrauti su savo kaimynais”, - šmaikštauja Jungtinių Tautų Ekonominio ir socialinio departamento direktorius Džozefas Šemi.

Tai gresia ne vien rusams. Tarptautinė migracija įgyja vis platesnius mastus. Nuo 1980 metų migrantų skaičius pasaulyje išaugo nuo 75 iki 175 mln. Migrantai koncentruojasi išsivysčiusiose šalyse. Tikra migrantų Meka galėtume laikyti Jungtines Amerikos Valstijas, kurios nuo 1960 metų pirmauja šioje srityje. Antroje vietoje atsidūrė Rusija. Iš Europos šalių didžiausias migrantų skaičius fiksuojamas Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Jungtinių Tautų Ekonominio ir socialinio departamento darbuotoja Hana Zlotnik sako, kad migrantai iš besivystančių šalių išvyksta ten, kur stipresnė ekonomika, kur reikia darbo jėgos. Todėl tik 9 proc. tarptautinių migrantų yra pabėgėliai, iš gimtos šalies išvykę dėl politinių priežasčių. Likusieji leidžiasi ieškoti geresnio gyvenimo.

Dirbsime iki mirties

Gyventojų skaičius didėja ne vien dėl to, kad auga gimstamumas. Medicinos ir kitų mokslų pasiekimai ilgina gyvenimo trukmę. Todėl pasaulio bendruomenė neišvengiamai senėja. Pasak D.Šemi, jei Kinija 2050 metais norės išlaikyti tokį patį pensijų lygį, kaip dabar, žmonės turės dirbti iki 78-erių metų. Vadinasi, iki pat mirties, nes kinai paprastai tik tiek ar dar trumpiau gyvena.

Prancūzams teks uždirbinėti pensijas iki 74 metų, italams - iki 77, o lietuviams - iki 74 metų. Kas žino, gal tai atrodys visai normalu? Jungtinių Tautų koordinatorė ir JT vystymo programos įgaliotoji atstovė Cihan Sultanoglu svarsto, kad, jei gyvensime iki 100 metų, tai dirbti iki 74-erių nebus sudėtinga, nes tuomet dar jausimės visai žvalūs ir energingi. O 50 metų sulaukę būsime pačiame jėgų žydėjime. Būtina sąlyga - sveikai gyventi. Laikytis dietos ir atsisakyti žalingų įpročių.

“Valstybės turi pripažinti iššūkius, susijusius su gyventojų skaičiumi. Būtina kurti strategijas, atsižvelgiant į tai, ką norime pasiekti. Mes baigiame rengti demografines prognozes iki 2300 metų. Jose yra skaičių, kurie net mus pribloškė. Kai kas sako, kad mes išprotėjome, tačiau ilgalaikės prognozės būtinos, jei norime sušvelninti galimas pasekmes”, - aiškina ekspertas.