Dar ne visos Lietuvos įmonės už aplinkos teršimą jaučia drakoniškų mokesčių pavojų 

Prekių pakavimo atliekos, o kitaip sakant, šiukšlės - dalykas rimtas. Kiekvieno namuose bematant susirenka krūvos įvairiausių pakuočių: nuo pieno, alaus, aliejaus, sviesto, buitinės technikos, baldų... Praeitin nugrimzdo laikai, kai už makulatūrą gaudavai deficito, pavyzdžiui, tualetinio popieriaus. Dabar tokio “deficito” nėra, o popieriaus, stiklo, metalo ar plastikinių atliekų padidėjo keleriopai. Lietuvoje per metus išmetama apie 200 tūkstančių tonų vien panaudotų pakuočių, kurių sutvarkymui jau reikia ieškoti efektyvių svertų.  

Kuriamas teisinis pagrindas  

Europos Sąjungoje per metus pakuočių atliekų susidaro apie 60 milijonų tonų. Todėl ES valstybės jau senokai intensyviai ieško būdų, kaip kuo efektyviau “nusausinti” tokią atliekų “jūrą”. Logiškai galvojant, valstybėms, Sąjungos naujokėms, taip pat bus įsakoma iki ausų neapsišiukšlinti. Iki 2006 metų Lietuvoje turi būti galutinai suformuota ES reikalavimus atitinkanti pakuočių bei jų atliekų apskaitos tvarkymo sistema.

Jau nuo šių metų įsigalioja nacionalinė teisės aktų sistema. 2001 metais priimtas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, po metų - šio darbo atlikimo taisyklės, o kur dar suinteresuotų ministerijų įsakymai, potvarkiai. Tačiau, kaip jau pas mus tapo įprasta, prasidėjo teisės dokumentų taisymai. Pavyzdžiui, pernai Seime priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas.

Tobulinimas dar nesibaigia. Kauno technologijos universiteto Pakavimo tyrimų centro projekto koordinatorius dr. Julius Danys į Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentą neseniai nusiuntė pasiūlymus dėl pakuočių ir jų atliekų tvarkymo ir apskaitos sistemos tobulinimo.  

Nauji pasiūlymai  

Pagrindinis ES dokumentas, į kurį turime lygiuotis - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EC dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Nors tikslai ir uždaviniai ES ir mūsų valstybės vienodi, tačiau jų įvykdymas skiriasi ir dėl nevienodo ekonominio išsivystymo. Pavyzdžiui, Lietuvoje bendras vidaus produktas sudaro vos trečdalį ES valstybių BVP vidurkio. Be to, mūsų šalyje šias problemas pradėta spręsti gerokai vėliau, o teigiamo rezultato, specialistų nuomone, laukiame kur kas greičiau nei nuo seno turtingose valstybėse.

Įvertinti situaciją ir ES reikalavimus pagal PHARE ACCESS programą atliekų tvarkymo srityje buvo pakviestas KTU Pakavimo centras, Pakuotojų asociacija ir kitos organizacijos. Lietuvos specialistai, suprasdami, kokių didelių lėšų reikia šiai problemai išspręsti, siūlo, kaip ir Anglijoje, smulkiam ir vidutiniam verslui taikyti mokesčių lengvatas. Be to, Lietuvoje galioja labai trumpas pasiruošimo laikotarpis, lyginant su ES senbuvėmis. Mūsų įmonės jau šiemet turi suspėti atsiskaityti už naudotas pakuotes. Regioninei aplinkos apsaugos agentūrai bei mokesčių inspekcijai pateikti atitinkamas deklaracijas.

Dr. Juliaus Danio nuomone, jeigu įmonė įvykdė beveik visą pakuočių panaudojimo užduotį, tačiau vis tiek užsikrauna vienodus mokesčius, kaip ir tie, kurie iš esmės nieko nepadarė. Mokslininkai siūlo mokestį atitinkamai sumažinti, atsižvelgiant į įsipareigojimų įvykdymą, o dalį jų net perkelti į kitus metus.

Projekto pataisų rengėjai mano, kad dėl taršos mokesčių pas mus padidės įpakuotos produkcijos kainos, o santykiniai kaštai visuomenei Lietuvoje bus didesni nei Europos Sąjungoje.  

Nežino kylančios grėsmės  

Valstybinės apskaitos duomenimis, pernai pas mus buvo surinkta apie 44 tūkst. tonų vietinių bei dar 37 tūkst. tonų importuotų pakuočių atliekų. Iš jų apie 33 tūkst. tonų sudarė popierinės ir kartono pakuotės, apie 5,4 - metalinės ir beveik penkis tūkstančius tonų - stiklo pakuotės. O plastikinių, medinių, tekstilinių ir kitokių pakuočių surinkta labai mažai. Daugiausiai atliekų surinkta Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus regionuose. Tačiau net Vakarų valstybių ataskaitose yra 10-20 procentų paklaida. Todėl sunku tikėtis, kad pas mus bus tiksliau.

Aplinkos ministerijos regionų departamentams įmonės jau šiemet turės pristatyti į vidaus rinką išleistų pakuočių apskaitos ataskaitas. Pagal pagamintų, importuotų ir eksportuotų tuščių pakuočių, pirminių ir kitų, pakartotinio naudojimo. Pakuotą produkciją išleidžianti ar parduodanti įmonė privalo ne tik žinoti, bet ir registruoti prekinę arba pirminę, grupinę arba antrinę, transporto arba tretinę pakuotes. O kur dar sudėtinė, vyraujančios medžiagos nustatymas, pakartotinis naudojimas, pakuočių atliekos, perdirbimas, energijos gavyba ir dar keletas privalomų ataskaitose pildytinų grafų. Todėl ne be reikalo Pakuotojų asociacijos prezidentas Faustas Keršys mums tvirtino, kad įmonės, firmos ar bendrovės įprasta buhalterija nepajėgs užpildyti tokių sudėtingų dokumentų. Tam, anot asociacijos prezidento, gali prisieiti samdyti žmogų, kuris bus specialiai apmokytas.

Į tokį varginantį darbą numoti ranka pavojinga, nes už tai gresia gal net milijoniniai mokesčiai. Ypač tai aktualu, sakykim, pieno perdirbimo įmonėms, kurios turės sumokėti už kiekvieną mūsų atsainiai numestą jų produkcijos įpakavimą. Mus suglumino F.Keršio teiginys, kad gal net 60 procentų įmonių nežino apie gresiančius gamtos teršimo mokesčius, nors KTU Pakavimo centras ir Pakuotojų asociacija buvo surengusi šiais klausimais seminarą, su PHARE pagalba išleista spalvingų lankstinukų.  

Išeitį siūlo komercinės bendrovės  

Įmonės turi tam tikrą pasirinkimą. Gali įvykdyti atliekų surinkimo užduotį, kuri šiemet sudaro 10 procentų kiekio. Panaudotą pakuotę privalu pristatyti tik į šiam darbui leidimus turinčias supirkimo įmones. Kitąmet surinkimo reikalavimai padvigubės. Jeigu nurodytą kiekį surinksi, tai būsi atleistas nuo gamtos teršimo mokesčių. Gali pasirinkti ir kitą kelią - spjauti į įstatymų reikalavimus ir didvyriškai sumokėti nustatytus mokesčius. Tačiau yra ir trečias kelias: visą rūpestį gali pavesti UAB “Žaliasis taškas”, įsikūrusiai Vilniuje, ir kauniškei “Ateities ekologija”. Šios bendrovės pačios surinks atitinkamą kiekį atliekų ir gaus Aplinkos ministerijos regioniniams padaliniams nuo mokesčių apsaugančią pažymą.

Per anketas buvo sužinota, kad pernai 14 Lietuvos įmonių perdirbo plastikų atliekas, 2 - stiklo ir 6 - popieriaus bei kartono. Iškyla problemų išrūšiuojant atliekas. Pavyzdžiui, stiklą - pagal spalvą. Žinoma, kai kurias nenaudinga perdirbti, galima sudeginti ir gauti papildomos energijos. Tačiau šioje srityje Lietuva, anot specialistų, neturi nei įrengimų, nei patirties. Švariai ir taupiai tvarkytis, matyt, teks pasimokyti iš ES senbuvių. Pavyzdžiui, iš Vokietijos, kuri viena pirmųjų pasaulyje pradėjo sistemingai spręsti atliekų mažinimo problemas. Tvarkingieji vokiečiai, įvedus aplinkos teršimo mokesčius, per 6 metus prekinių pakuočių kiekį sumažino net 13 procentų.