Ekspertai prognozuoja, kad nepagrįsta panika dėl galimo kainų augimo gali sukelti infliaciją iki euro įvedimo

Vakar Seimo opozicinė Liberalų ir centro frakcija surengė antrą diskusijų dėl euro įvedimo raundą. Vienas labiausiai keliančių nerimą pavojų - galimas kainų šuolis. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina kovoti su panika, kuri plinta tarp gyventojų dėl prognozuojamo kainų šuolio.

Jie pasigenda gilesnės studijos, kuri atskleistų galimą euro įvedimo įtaką šalies ekonomikai ir kiekvieno žmogaus gyvenimui.

Kadangi trūksta informacijos, sklando įvairūs gandai. Jie gali išprovokuoti vartojimo bumą - Lietuvos gyventojai jau dabar pasirengę pulti kaupti druskos ir kitų produktų atsargas.

Siūlo didinti realias pajamas

Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė akcentuoja neigiamą euro įvedimo įtaką socialinei sferai. Jos nuomone, prieš įvedant eurą būtina sumažinti mokesčius arba didinti darbo užmokestį - tai padidintų realias gyventojų pajamas ir leistų išvengti šoko.

“Aš stebiuosi, kad visi tokie ramūs. “Sodros” deficitas grėsmingai auga, per du mėnesius jis pasiekė 100 milijonų litų. Nereformuoti sveikatos, švietimo, kultūros sektoriai. Reikėtų atlikti valstybės išlaidų analizę šioje srityje. Iš Lietuvos banko būtina pareikalauti parengti euro įvedimo įtakos studiją. Kaip be jos galima priimti sprendimus, kurie palies kiekvieno piliečio gyvenimą?” - klausia europarlamentarė.

Ji atkreipia dėmesį, kad žmonėms reikia daugiau aiškinti, suteikti informacijos apie būsimus kainų pokyčius. Priešingu atveju visi lauks kažko baisaus. Juolab kad yra neigiama kitų šalių patirtis - euro įvedimu nepatenkinti italai, vokiečiai, Nyderlandų gyventojai. Gali būti, kad ir Lietuvoje visi stengsis artėjant euro įvedimui išleisti pinigus ir prisipirkti atsargų.

“O paskui gali paaiškėti, kad kainų šuolio visai nebuvo. Kainos kyla iš pradžių, o po to nuslūgsta. Todėl pajamas reikėtų didinti prieš pat euro įvedimą. Tai būtų daugiau psichologinis poveikis, nes dėl konkurencijos jos greitai vėl nukris”, - teigia M.Starkevičiūtė. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje neskaičiuojamas neturtingo žmogaus krepšelis.

Būtina kovoti su panika

Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neįžvelgia pagrindo panikai dėl galimo kainų kilimo. Jo teigimu, vienos kainos gali pakilti, o kitos sumažėti. Tačiau žmonės visuomet bus linkę matyti tik tai, kad viena ar kita prekė pabrango, o ne bendrą įtaką jo šeimos biudžetui.

Jo teigimu, kitose ES šalyse įsiliejus į euro zoną pakilusios kainos siejasi su jų apvalinimo efektu. Šio efekto bijo ir lietuviai. Jie jau kone dabar pasirengę bėgti į parduotuves druskos. Jei tokios nuotaikos taps masinės, tai gali sukelti infliaciją gerokai anksčiau nei 2007 metų pradžioje. Todėl su panika reikia kovoti.

“Tik ne pareiškimais, kad kainos bus apvalinamos vartotojų naudai, kaip žadama raminant. Tai visiškai neliberalus požiūris, nes įmonių interesų taip pat negalima ignoruoti. Siūlyčiau pateikti įvairius pavyzdžius iš kitų šalių, aiškinti, kaip iš tikrųjų ten buvo”, - tikina G.Nausėda.

Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius Eduardas Vilkas įsitikinęs, kad kuo anksčiau įsivesime eurą, tuo geriau. Juolab kad tai padarius nieko baisaus neatsitiks. “Savo pinigų politikos mes šiaip ar taip neturime. Faktiškai eurą mes jau esame įsivedę, tik kad popieriukas kol kas dar kitoks”, - juokauja E.Vilkas.

Jis tikina, kad kainos kils, bet visai ne dėl euro įvedimo. Tiesiog mūsų kainos turi pamažu artėti prie ES vidurkio, ir šis procesas palaipsniui vyksta, nes reikia įveikti nemažą gabalą - mažiausiai 30 proc. skirtumą. “Išaiškinkime tautai, kad kainų kilimas su euro įvedimu neturi ryšio”, - siūlo sprendimą.

Kuo greičiau, tuo geriau

M.Starkevičiūtės nuomone, įsivesti euro nereikia skubėti, nors jis ir teigiamai paveiks mūsų ekonomiką. Viena priežasčių - nereformuota socialinė sfera. Kitos šalys paskubėjo ir padarė klaidą, pavyzdžiui, Italija, dėl to praradusi dalį konkurencingumo. Labiausiai europarlamentarė pasigenda išsamios studijos, kuri atskleistų euro įtaką visai šalies ekonomikai.

“Lietuva argumentuodama euro įvedimą verda savo sultyse. Todėl reikėtų pasikviesti Europos centrinio banko, Europos Parlamento ekspertus ir surengti seminarą. Tai būtų galima padaryti spalio pradžioje, kai jie atvyks susipažinti, kaip Lietuva pasirengusi euro įvedimui”, - aiškina M.Starkevičiūtė.

G.Nausėda ragina eurą įsivesti kaip galima greičiau. Tai leistų pasiekti tokias pačias palūkanų normas kaip Europoje, išvengtume konvertavimo išlaidų. “Nelabai ką turime prarasti, nes Lietuva nevykdo savarankiškos pinigų politikos.

Eidami į euro zoną laimėtume apčiuopiamų dalykų: verslininkams atsiranda palankios sąlygos prekiauti ne tik kapitalo, prekių, darbo jėgos judėjimo prasme, bet ir dėl to, kad nebelieka valiutos konvertavimo išlaidų, išnyksta palūkanų normos rizika”, - komentuoja patarėjas. Ryškesnių neigiamų euro įvedimo padarinių jis tikina nematąs.

Prieš kainų apvalinimą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius trumpalaikėje perspektyvoje neįžvelgia didelių grėsmių, susijusių su euro įvedimu, ir ragina tai kuo greičiau padaryti. “Mūsų įsijungimas į didesnį katilą taupys sąnaudas. Tai naudinga ir įmonėms, ir gyventojams”, - aiškina ekspertas.

Tačiau jis neigiamai vertina kainų apvalinimą, kurio ketinama griebtis: “Valdžios kišimasis į kainodarą - tai vienas iš blogesnių dalykų. Kainos atspindi infliaciją, o jei jas pradedama reguliuoti, tai iškreipiama reali situacija rinkoje. Todėl verta labai rimtai pagalvoti, ar verta tai daryti, juolab kad kainos gali augti iki euro įvedimo, o po to turėtų smukti”.

Ekspertas ragina neaukoti kainų realumo dėl euro įvedimo vienais ar kitais metais anksčiau. “Euro neįvedimas nuo 2007 metų, nepaisant jo privalumų, tikrai nebūtų tragedija”, - tikina R.Šimašius.

Masinis proto užtemimas

Vilniaus banko prezidento patarėjas masiniu proto užtemimu vadina pastaruoju metu girdimas politikų kalbas, neva mokesčių reforma, kai kurių naujų mokesčių atsiradimas mūsų šalyje būtinas dėl euro įvedimo, nors ekspertai kategoriškai prieštarauja tokioms sąsajoms.

Mokesčių politikos reforma, neįsiklausius į ekspertų nuomonę, kelia naujų grėsmių, kurios gali mums sutrukdyti patekti į euro zoną. Taip gali nutikti, jei 2006 metų birželį fiskalinis deficitas bei infliacija viršys nustatytą ribą.

“Prognozuoju, kad fiskalinis deficitas tikrai neviršys 3 proc. ribos, o su infliacija visko gali būti. Manau, kad kitų metų birželį ji gali pasiekti 3 proc. ir neleisti mums pralįsti į euro zoną. Tai gali lemti elektros energijos kainų augimas nuo sausio mėnesio, nuo liepos gali augti dujų kainos. Atrodo, kad mes darome viską, kad į euro zoną nepakliūtume. Politikai turėtų pagalvoti, ar to siekiame”, - kritikuoja G.Nausėda.

Ekspertai vienbalsiai kritikuoja Vyriausybės priimtą Konvergencijos programą ir joje prisiimtus įsipareigojimus, neva susijusius su euro įvedimu, kuriais dangstomasi siekiant įvesti naujus mokesčius. “Ši programa turi tik ataskaitos reikšmę. Niekas per galvą neduos, jei vienas ar kitas joje numatytas įsipareigojimas pasikeis”, - tikina R.Šimašius.

G.Nausėda akcentuoja, jog ši programa priimta lengvabūdiškai, pionieriškai, prisiimti nepagrįsti įsipareigojimai, kurie, deja, euro įvedimui įtakos nebeturės. Tačiau Vyriausybės bandymas šia programa manipuliuoti gali liūdnai baigtis.