Ekspertai iš Briuselio šokdina Lietuvos maisto pramonę 

Lietuvoje jau nuo 2000 metų stengiamasi prisitaikyti prie naujų maisto perdirbimo sąlygų. Jau 129 įmonės atitinka ES reikalavimus. Iš jų 58 - mėsos, 36 - žuvų, 22 - pieno perdirbimo įmonės. Dar maždaug tiek pat tikisi peržengti reikalavimų ribą iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos. Tačiau po eilinio ES ekspertų vizito pasirodė, kad kai kurios įmonės nurodymus vykdo pernelyg lėtai, todėl perkeltos į žemesnę pasirengimo grupę.  

Įmonės perkeltos į kitą sąrašą  

Neseniai mūsų šalyje viešėjo Europos Sąjungos maisto ir veterinarijos biuro ekspertų misija iš Airijos, kuri apsilankė ne tik pas kolegas Lietuvos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Kontrolieriai inspektavo keturias VMVT teritorines įstaigas, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrą bei trylika mėsos ir pieno pramonės įmonių. Tikrintojai domėjosi gyvulių svaiginimu prieš skerdimą, fermų registracijos dokumentais, gyvulių identifikavimo problemomis, judėjimo kontrole, informacinės duomenų apskaitos bazės veikla.

Po šio vizito keturios mėsos perdirbimo įmonės buvo perkeltos iš vadinamojo “A” sąrašo į “B” sąrašą. Tai reiškia, kad anksčiau buvę įmonės lyg ir atitiko visus ES reikalavimus, o dabar jau ne. Mėsininkams reikės pasistengti skubiai (iki įstojimo į ES) pašalinti nurodytus trūkumus, nes priešingu atveju negalės produkcijos išvežti į ES valstybes. VMVT specialistai nenorėjo išvardyti nuskriaustų įmonių. Tik pabrėžė, kad po airių vizito gerokai pailgėjo ir įmonių sąrašas, kurioms reikės ilgesnio pereinamojo laikotarpio.  

Tikrintojai - dažni svečiai  

Kauno apskrities VMVT viršininkas Valius Šiuparis taip pat nesiskundė ES kontrolierių dėmesio stoka. Pernai Kauno apskrityje lankėsi 11 komisijų iš Briuselio, o per pirmąjį šių metų ketvirtį jau keturis kartus sulaukė tokių svečių. Praėjusiais metais dėl įvairių priežasčių Kauno apskrityje VMVT specialistai uždarė 21 maisto produktų perdirbimo įmonę. Dar dešimtyje sustabdė gamybą. V.Šiuparis “Kauno dienai” tvirtino, kad kai kurie verslininkai galvojo kaip nors prasmukti. Be didesnių kapitalinių įdėjimų, be gamybos tobulinimo, ne visi atsižvelgė į besikeičiančius ir vis griežtėjančius ES direktyvų reikalavimus.

Beviltiškoje padėtyje atsidūrė tos įmonės, kurios mėsos ar pieno gamybai nuomojo patalpas ir nebuvo tikri dėl ateities, todėl į jas nerizikavo investuoti daug lėšų. Visais atvejais rezultatai liūdni: šimtai žmonių neteko darbo.  

Kontrolieriai priekabiavo  

UAB “Kaišiadorių argrofirma” neseniai buvo šventinis įvykis - suteiktas ES numeris. Bendrovės direktorius Kastytis Vasiliauskas žurnalistui prisipažino, kaip kelerius metus sunkiai rekonstravo savo skerdyklą. “Beveik kas antra savaitė sulaukdavome Kauno apskrities VMVT specialistų, kurie patardavo, kaip geriau patobulinti gamybą. Dabar per pamainą mes jau galime perdirbti po 300 kiaulių ir pusšimtį galvijų.

Atmintin įstrigo ES komisijos vizitas, kurio dalyviai patarti neturėjo ūpo. Kai tik paklausėme, tai išgirdome kategorišką atsakymą: “Mes atvykom ne patarinėti, bet nurodyti”, - šviežiais įspūdžiais dalinosi K.Vasiliauskas ir pridūrė, kad ES kontrolieriai buvo labai smulkmeniški. Pavyzdžiui, domėjosi net plastikinių maišelių dydžiu skerdžiant gyvulius. Arba vėl. Gyvulių varovui teko įrengti atskiras persirengimo patalpas.

Tačiau “Kaišiadorių agrofirmos” darbuotojai džiaugiasi, kad nuo 1991 metų gamybos rekonstrukcija davė vaisių - suteiktas ES sertifikatas, leidžiantis eksportuoti produkciją į ES valstybes. Žinoma, jeigu neužgrius nauja komisija ir dar kažko nepareikalaus padaryti, nes ES direktyvos keičiasi. Be to, kol kas eksportuoti mėsos gaminius į ES neapsimoka, nes Vakarų valstybės nuo mūsų atsitvėrę dideliais muitais. Kai tapsime viena Sąjunga, tada muitų neliks. Ne tik kaišiadoriečiai tikisi, kad galbūt bus lengviau išvežti produkciją ir į Rusiją, kitas NVS šalis. Tikimasi, kad eksporto subsidijos padengs išvežimo muitų mokesčius.  

Nenori įsileisti paukštienos 

Nemažai Vakarų valstybių apvažinėjęs VMVT specialistas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės, mums tvirtino, kad ES valstybėse yra daug senų mėsos ir pieno perdirbimo įmonių, kurios neturi tokių griežtų reikalavimų, kokie keliami šalims - ES kandidatėms, bet sėkmingai dirba ir išleidžia standartinę produkciją. Tai dvigubai skaudu, nes, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai ir jų produkcijos perdirbėjai yra kur kas mažiau turtingi už būsimus konkurentus Vakaruose. Be to, iš mūsiškių perdirbėjų reikalaujama statyti naujas įmones. Žinoma, tai nėra blogai, netgi džiugu, kad taip siekiama pagerinti maisto produktų kokybę. Tačiau tokie staigūs ir griežti, kartais dėl lėšų stokos neįgyvendinami reikalavimai jau pražudė ne vieną skerdyklą, pieninę ar mėsos gamybos cechą. Tokiu atveju nuskriausti lieka ir žaliavos tiekėjai - ūkininkai.

Tam tikras abejones kelia ir neskubėjimas suteikti ES sertifikatų net jau seniai tam pasirengusioms įmonėms. Kauno apskrities VMVT viršininkas V.Šiuparis taip pat patvirtino, kad jie, kaip atitinkančius visus reikalavimus ES sertifikatui gauti, jau prieš metus pristatė AB “Kaišiadorių paukštynas”, firmos “Nematekas” paukščių skerdyklas, kitas įmones, bet iki šiol iš ES auditorių nesulaukta jokios reakcijos. Ne vienam peršasi mintis, kad ES valstybės pirma laiko (iki įstojimo į Sąjungą) nenorėjo matyti papildomų konkurentų, nes paukštiena ir čia į rinką sunkiai skinasi kelią.