Porcijomis “trupinamos” biudžeto lėšos sveikatos priežiūros įstaigas verčia statybas ir rekonstrukcijas tęsti dešimtmečiais

Pagal valstybės investicijų 2006-2008 metų programą šiemet iš valstybės biudžeto nemažai lėšų skirta statyti ar rekonstruoti įvairius medicinos objektus Kaune. Didžiausia finansinio pyrago riekė (21,2 milijono litų) atriekta “amžiaus statybai” - Kauno medicinos universiteto (KMU) Kardiochirurgijos klinikos korpusui, kuris buvo pradėtas statyti beveik prieš aštuoniolika metų. Krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstrukcijai ir atnaujinimui atseikėtas 1 milijonas litų, nors gimdymų šalyje stabiliai mažėja.

Amžiaus statybos reanimacija

Statybininkai jau seniai būtų baigę KMU Kardiochirurgijos klinikos korpusą, tačiau Vyriausybė statybą “maitino” dozuotomis lėšų porcijomis. Šiemet pirmą kartą skirta didesnė pinigų suma. Medikai šį korpusą praminė amžiaus statyba.

Pradėtas statyti dar 1989 metais, iškilus sienoms ir atlikus dalį vidaus darbų, 1992-aisiais pastatas daugiau nei dešimčiai metų apmirė. Statybos buvo užkonservuotos, nes valstybė neskyrė lėšų. Pastaruosius trejus metus statybai buvo skiriama po 7-8 milijonus litų. Korpusą stačiusi uždaroji akcinė bendrovė “Kaminta” ne kartą dirbo avansu, sutikdama palaukti apmokėjimo.

Korpuso statybos sąmata - 28,5 milijono litų, su įranga - 60 milijonų. Šešių aukštų pastato plotas - 11 tūkstančių kvadratinių metrų.

Užkonservuotas ir nešildomas pastatas nukentėjo. Paseno technologijos, sutrūkinėjo vamzdžiai. Daug ką teko tvarkyti iš naujo: ventiliacija, elektros instaliacija, šildymo sistema neatitiko europinių standartų.

Ligoniai priversti laukti operacijų

Kauno medicinos universitetas buvo pastatytas per devynis mėnesius, o Klinikos - per metus. Tuo tarpu dėl lėšų stokos vienas Kardiochirurgijos klinikos korpusas niekaip nepabaigiamas. Pastatas jau baigtas statyti, tačiau dar neįrengtas.

Ligoniai, kuriems būtinos širdies operacijos, priversti laukti, nes kardiochirurgai neturi galimybių operuoti visus, kuriems to reikia.

Iš šiemet valstybės skirtų 21,2 mln. litų 9 atiteks pastato apdailai, vidaus įrengimui, 12 milijonų litų - aparatūrai.

“Tačiau tai tik trečdalis sumos, kurios reikia šiai aparatūrai. Dar trūksta beveik 22 milijonų litų, - teigė KMU Kardiochirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis. - Naujajame korpuse bus įrengtos 8 operacinės, 25 reanimacinės lovos su visomis šiai infrastruktūrai reikalingomis patalpomis ir įranga”.

Tai bus viena moderniausių kardiochirurgijos klinikų Baltijos šalyse.

“Lietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro beveik 54 procentus visų mirčių, - sakė profesorius R.Benetis. - Tikimės, kad kitais metais Vyriausybė taip pat skirs lėšų ir bus baigtas įrengti Kardiochirurgijos klinikos korpusas. Tada turėtume sąlygas operuoti žymiai daugiau ligonių. Pernai atlikome apie 900 didelių širdies operacijų. Iš viso operacijų atlikta beveik 2600”.

Per metus reikėtų atlikti apie 4000 širdies operacijų.

Daugiausia lėšų - Klinikoms

Didžiausia suma iš biudžeto pagal valstybės investicijų 2006-2008 metų programą atseikėta Kauno medicinos universiteto klinikoms. Be jau minėtos Kardiochirurgijos klinikos korpuso statybos, 1 milijonas litų skiriamas Klinikų elektros ūkio rekonstravimui, 2,4 milijono litų - technikos ir technologijų atnaujinimui, 300 tūkst. litų - Radionuklidinių, biotechnologinių ir nanotechnologinių tyrimų centro projektavimui ir statybai.

Nemažos sumos skirtos ir kitoms miesto sveikatos priežiūros įstaigoms: Kauno 2-osios klinikinės ligoninės pastatų kapitaliniam remontui - 950 tūkstančių, Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų rekonstravimui ir įrangos atnaujinimui - 1 milijonas litų, Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydomojo korpuso renovavimui - 600 tūkstančių litų.

Gimstamumo mažėjimas darbų nesustabdė

Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų laikinai einanti direktoriaus pareigas skyriaus vedėja Rasa Babiliūtė teigė, kad Akušerijos skyriaus naujo priestato statyba ir įrengimas vyksta beveik dešimtmetį.

“Lėšos buvo skiriamos dalimis. Vienu metu finansavimas visai buvo nutrūkęs, - sakė R.Babiliūtė. - Dabar korpusas jau pastatytas, elektros darbai atlikti. Tačiau dar reikia įrengti pastato vidų, įsigyti įrangą. Skirto milijono litų tikrai viskam neužteks”.

Per metus Kauno krikščioniškuosiuose gimdymo namuose priimama po 800-900 gimdymų. “Prieš dešimt metų per metus pas mus gimdydavo apie 1200 moterų, tačiau pastaraisiais metais tiek nebebūna, - sakė R.Babiliūtė. - Akušerijos skyriuje dabar yra likę tik 18 lovų. Gimdymų po truputį mažėja. Tokia tendencija visoje Lietuvoje: mažėja gimdančio amžiaus moterų, šeimos nesiryžta turėti daugiau vaikų”.

Dabar Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose ne visada visos lovos būna užimtos ir visiškai išnaudojamos. “Tam įtakos turi tai, kad mes, palyginti su kitais gimdymo namais, dirbame tikrai ne idealiomis sąlygomis, kol nebaigta Akušerijos skyriaus rekonstrukcija. Gimdyvės nori komforto, pageidauja, kad po gimdymo šalia būtų vyras. Jos renkasi tuos gimdymo namus, kur pagimdžiusi moteris gali rinktis galimybę nakvoti kartu su vyru”, - tvirtino R.Babiliūtė.

Medikai tikisi, kad, pagerėjus sąlygoms, daugiau gimdyvių rinksis jų gimdymo namus. Mažėjant gimstamumui, tarp gimdymo namų vyksta nemaža konkurencija, kad kuo daugiau moterų gimdytų jų ligoninėse.

Kauno apskrities vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida teigė, kad Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose neplanuojama didinti lovų skaičiaus.

“Dar vis diskutuojama, ar verta daug lėšų reikalaujančią pastato statybą ir rekonstrukciją baigti, kai gimstamumas mažėja, - sakė H.Čeida. - Tačiau taip nuspręsti galbūt reikėjo prieš pradedant statybą. Dabar, manau, ją reikia baigti. Bus pagerintos sąlygos gimdyvėms, kurių šią ligoninę kasmet pasirenka pastovus skaičius. Baigus pastato statybą ir rekonstrukciją, manyčiau, čia būtų galima atkelti ir ligoninės Ginekologijos skyrių, įsikūrusį pastate Trakų gatvėje, o šį pastatą panaudoti kitoms reikmėms”.

Renovacija reikalinga daugumai ligoninių

Iš Valstybės investicijų programos Žiegždrių psichiatrijos ligoninė gydomojo korpuso renovavimui gauna 600 tūkst. litų iš valstybės biudžeto.

“Šios lėšos - gydomojo korpuso vidaus šilumos tinklų rekonstravimui. Jų būklė prasta. Žiemą visuose pastato aukštuose po keletą palatų būdavo šaltos. Ligonius tekdavo kelti į šiltesnes palatas, kur jų turėdavo sutilpti daugiau nei įprastai”, - teigė ligoninės direktorė Valdonė Matonienė.

Ligoninės vadovė tikisi, kad lėšų bus skirta ir kitais metais - būtina atlikti Gydomojo korpuso pastato pastogės priešgaisrinę izoliaciją, sutvarkyti lietvamzdžių latakus.

Kito korpuso rekonstrukcijai, apšiltinimui šiemet ligoninė gavo lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. V.Matonienė tvirtina, kad labai reikėtų remontuoti ligoninės patalpas, apšiltinti tuberkuliozės korpusą. Tačiau šiems darbams pinigų kol kas nėra.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo gydytojo Henriko Čeidos, vienokio ar kitokio remonto, rekonstrukcijos reikia beveik visoms apskrities sveikatos priežiūros įstaigoms, tik ne visos jos yra parengusios investicijų projektus. “Valstybės investicijų programa - pagrindinis šaltinis mūsų įstaigoms gauti lėšų infrastruktūrai pagerinti, tačiau jos bando gauti finansinę paramą ir iš įvairių fondų”, - sakė H.Čeida.