Drau­di­mo bend­ro­vės ne­są­ži­nin­giems klien­tams kas­met iš­mo­ka mi­li­jo­nus li­tų, nes išaiš­ki­na­ma tik da­lis fik­ty­vių drau­di­mi­nių įvy­kių. Pa­si­pel­ny­ti iš drau­di­kų ki­še­nės su­si­gun­do ir pri­va­tūs klien­tai, ir įmo­nės.

Or­ga­ni­zuo­ta veik­la

Pa­sau­li­nė sta­tis­ti­ka ro­do, kad maž­daug 15-20 pro­c. iš kas­met už­re­gist­ruo­ja­mų drau­di­mi­nių įvy­kių yra fik­ty­vūs. Lie­tu­vo­je šis ro­dik­lis kiek ma­žes­nis (5-15 pro­c.), ta­čiau ofi­cia­lios sta­tis­ti­kos nė­ra, mat ne­ži­nia, kiek su­kčių pa­vyks­ta pra­slys­ti pro drau­di­mo bend­ro­vių eks­per­tų akis. Vien bend­ro­vė „PZU Lie­tu­va" kas mė­ne­sį išaiš­ki­na iki tri­jų su­kčia­vi­mo at­ve­jų. Įver­ti­nus, kad ša­ly­je vei­kia dvi de­šim­tys drau­di­mo įmo­nių, ga­li­ma spė­ti, kad per mė­ne­sį pa­si­tai­ko bent 20-60 su­kčia­vi­mo at­ve­jų.

Tie­sa, pik­ty­bi­niai nu­si­kal­ti­mai, ku­riuos pla­nuo­ja or­ga­ni­zuo­tos gru­puo­tės, su­da­ro tik pu­sę vi­sų at­ve­jų. Ta­čiau šie įvy­kiai drau­di­mo bend­ro­vėms at­ne­ša dau­giau­sia nuo­sto­lių. Suk­čių gru­puo­tės yra su­kū­ru­sios tarp­tau­ti­nius tink­lus, o drau­di­mi­niai įvy­kiai re­ži­suo­ja­mi už­sie­ny­je. Daž­niau­siai imi­tuo­ja­mos kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių ar­ba ap­draus­tų kro­vi­nių va­gys­tės.

Po ava­ri­jos - vi­ta­mi­nai

Po drau­di­mi­nio įvy­kio kar­tais pa­si­pel­ny­ti nu­spren­džia ir sa­ve są­ži­nin­gais lai­kan­tys ša­lies gy­ven­to­jai. „Va, čia - įbrė­ži­mas, čia - įlin­kę, ko­dėl ne­su­tai­sius? Taip po ava­ri­jos daž­nai gal­vo­ja žmo­nės ir drau­di­kams pa­sa­ko, kad mi­nė­tų de­fek­tų anks­čiau ne­bu­vo, nors jie ir ne­su­si­ję su ava­ri­ja", - pa­tir­ti­mi da­li­jo­si drau­di­mo bend­ro­vės „PZU Lie­tu­va" Ža­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Sau­lius Tiš­ke­vi­čius.

Taip pat ne­re­tai ins­ce­ni­zuo­ja­mos ava­ri­jos - anks­čiau ap­ga­din­ti au­to­mo­bi­liai tie­siog pa­sta­to­mi ke­ly­je. Be­je, tam daž­niau­siai nau­do­ja­mi JAV pirk­ti au­to­mo­bi­liai, nes, ne­sant duo­me­nų ba­zės, sun­ku pa­tik­rin­ti, ar trans­por­to prie­mo­nė ne­bu­vo pa­te­ku­si į ava­ri­ją už At­lan­to. Pap­li­tu­sios ir ap­ga­vys­tės, su­si­ju­sios su svei­ka­tos drau­di­mu ar drau­di­mu nuo ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų.

„Už drau­di­mo bend­ro­vės pi­ni­gus su­ne­ga­la­vę žmo­nės ne­re­tai ban­do gy­dy­tis ir lė­ti­nes li­gas. Pri­si­me­nu, kai vie­nas vy­riš­kis po ava­ri­jos už mū­sų skir­tą iš­mo­ką pra­dė­jo pirk­ti vi­ta­mi­nus nėš­čioms mo­te­rims", - įdo­mų įvy­kį pri­si­mi­nė „PZU Lie­tu­va" at­sto­vas.

Esą vežė uni­ka­lius pa­veiks­lus

Tau­tie­čiai daž­niau­siai su­kčiau­ja ap­drau­dę au­to­mo­bi­lius. Po­pu­lia­riau­sias bū­das - dirb­ti­nai pa­di­din­ti ža­lą.

„Lie­tu­viai pa­si­pel­ny­ti ban­do ne tik po ava­ri­jų. Kai iš au­to­mo­bi­lio pa­va­gia­ma mag­ne­to­la, nu­ken­tė­ju­sie­ji daž­nai pra­šo kom­pen­suo­ti ne tik už iš­dauž­tą stik­lą ir mag­ne­to­fo­ną, bet ir už api­brai­žy­tas du­re­les bei iš­dauž­tus ži­bin­tus. Kar­tais klien­tai ti­ki­na, kad au­to­mo­bi­liuo­se bu­vo ir ki­tų la­bai ver­tin­gų daik­tų - me­no kū­ri­nių ar pa­puo­ša­lų", - pa­sa­ko­jo „Lie­tu­vos drau­di­mo" Ža­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Gy­tis Ma­tiu­kas.

Pa­na­šiai el­gia­ma­si ir po va­gys­čių iš bu­tų. Drau­di­kams ten­ka pa­ti­kė­ti klien­to žo­džiu, nes įro­dy­ti, kad jis me­luo­ja, neį­ma­no­ma.

Suk­čiau­ja ir įmo­nės

Ki­tas su­kčių nau­do­ja­mas bū­das - pirk­ti au­to­mo­bi­lį iš­si­mo­kė­ti­nai, su­mo­kė­jus vie­ną įmo­ką par­duo­ti jį nu­si­kal­tė­liams, o drau­di­kams pra­neš­ti, kad trans­por­to prie­mo­nė pa­vog­ta.
Ne­są­ži­nin­gai as­me­nys ar ties bank­ro­to ri­ba at­si­dū­ru­sios įmo­nės kar­tais ty­čia pa­de­ga na­mus, san­dė­lius, so­dų na­me­lius, au­to­mo­bi­lius ir ki­tą ap­draus­tą tur­tą.

„Esa­me nu­sta­tę ne vie­ną to­kį at­ve­jį. Kai fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja tam­pa vi­sai pra­sta, be­lie­ka pa­si­nau­do­ti drau­di­mo bend­ro­ve", - iro­ni­za­vo G.Ma­tiu­kas. Jis pa­ti­ki­no, kad ne­ma­ža da­lis to­kių įvy­kių yra išaiš­ki­na­ma. Ta­čiau konk­re­čių įmo­nių įvar­dy­ti ne­no­rė­jo. To­kioms pro­ble­moms spręs­ti dau­ge­lis drau­di­mo bend­ro­vių tu­ri spe­cia­lius sky­rius ir at­ski­rus spe­cia­lis­tus.

Tik led­kal­nio vir­šū­nė

„PZU Lie­tu­va" skai­čia­vi­mais, per­nai ša­ly­je vei­kian­tys drau­di­kai iš vi­so su­mo­kė­jo apie 510 mln. li­tų kom­pen­sa­ci­jų. Iš jų apie 20-30 mln. - už fik­ty­vius įvy­kius.

„Tai le­mia ir kai­no­da­rą, nes drau­di­kai, ją nu­sta­ty­da­mi, per­žiū­ri praė­ju­sių me­tų re­zul­ta­tus ir iš­mo­kas. Kuo dau­giau iš­mo­kų tam tik­ro­je sri­ty­je, tuo įmo­kos di­des­nės. Tai­gi už ne­są­ži­nin­gus as­me­nis su­mo­ka vi­si", - tei­gė S.Tiš­ke­vi­čius.

Kad su­kčia­vi­mo at­ve­jų pa­si­tai­ko ne­re­tai, pri­pa­žįs­ta vi­si drau­di­kai. Ta­čiau su­kčia­vi­mo mas­tų duo­me­nys ski­ria­si. Bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas" Ža­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Gy­čio Ma­tiu­ko nuo­mo­ne, fik­ty­vių įvy­kių kas­met bū­na ne 5-10 pro­c., o 10-15 pro­c. ar net dau­giau.

Keis­tis in­for­ma­ci­ja ne­ga­li

At­siž­vel­giant į pa­da­ry­tą ža­lą, išaiš­ki­nu­si klas­tą bend­ro­vė ga­li nu­trauk­ti su­tar­tį. Ta­čiau afe­ris­tai, ap­ga­vę vie­ną bend­ro­vę, ga­li ap­si­draus­ti ki­to­je ir to­liau už­siim­ti pik­tais kės­lais.
Drau­di­kai sva­jo­ja apie tarp­tau­ti­nę ar bent jau vie­ti­nę duo­me­nų ba­zę, ku­rio­je bū­tų sau­go­mi išaiš­kin­tų su­kčių duo­me­nys. Ta­čiau įsta­ty­mai drau­džia at­skleis­ti klien­tų duo­me­nis tre­tie­siems as­me­nims. Tai­gi, jei su­kčius ne­bu­vo baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne ar bau­džia­mą­ja tvar­ka, in­for­ma­ci­jos apie jį kon­ku­ren­tams pa­teik­ti ne­ga­li­ma, ne­bent neo­fi­cia­liai. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju drau­di­kai ne­tu­ri pa­grin­do jo neap­tar­nau­ti ar­ba skir­ti di­des­nę nei ki­tiems mė­ne­si­nę įmo­ką.