Finansinė parama supykdė ir kaimo bendruomenes

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 1200 kaimo bendruomenių, kurių vadovai ir organizatoriai kaime dirba visuomeniniais pagrindais. Todėl nudžiugino žinia, kad šių metų valstybės biudžete bendruomenėms remti Seimas paskyrė tris milijonus litų.

Nesibaigiantys įtarinėjimai

Pas mus jau tapo įprasta, kad, vos išgirdus apie kokią nors finansinę paramą, užverda didžiausi ginčai. Ne dėl jos kuo naudingesnio panaudojimo, bet kas galės pinigus skirstyti. Trys milijonai litų, valdžios numesti kaimui, nėra dideli pinigai, bet ginčų ir susikirtimų netrūksta. Tai išryškėjo kaimo bendruomenių narių pasitarime, kuris įvyko Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR).

Nuvilnijo gandas, kad šiuos milijonus kaimo žmonėms skirstys Žemės ūkio rūmai ir už paslaugas pasiims 15 procentų sumos. Susirinkimo pradžioje kalbėjęs ŽŪR direktorius Remigijus Urbonas pabrėžė, kad jie šių pinigų skirstyti nenori, kad pagelbėti kaimui skirta institucija nenori skriausti žemdirbių. O ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas mano, kad pyktis dėl pinigų tikrai neverta, nes “politikai to ir telaukia. Jeigu pamatys, kad nepasidalijam, tai kitąmet tikrai neskirs”. Rūmų vadovas aiškino, kaip Vyriausybėje sunkiai buvo iškovoti šie pinigai.

Daug dėmesio šiems pinigams skyrė ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Ministrė apgailestavo, kad “kaimui labai daug kas pavydi ateisiančių pinigų”. Juk ne juokas - apie 40 procentų visos paramos (apie 2,6 milijardo litų) skiriama kaimo problemoms spręsti. Susirinkusiuosius kiek nustebino K.Prunskienės atvirumas, kad pinigų spindesio apakinti “kai kas nori ir mane iš posto jau”...

Vėliau žurnalistams ministrė kalbėjo, kad 15 procentų tikrai numatyta skirstymo administravimo išlaidomas padengti. Anot K.Prunskienės, šie procentai neatiteks biurokratams, nes visi pinigai tikrai pateks kaimo bendruomenėms.

Toms, kurių projektai laimės konkursus. Be to, ministerija žada tuos ginčytinus 15 procentų padengti iš Kaimo rėmimo programos lėšų. K.Prunskienė apgailestavo, kad ministeriją bandoma supriešinti su Žemės ūkio rūmais, o rūmus - su kaimo bendruomenėmis. “Visada stengiamės skirstyti lėšas taip, kad būtų teisinga, teisėta ir efektyvu”, - apibendrino ministrė.

Skirstys Nacionalinė mokėjimų agentūra

Ministerijos Žemdirbių mokymo centro vadovė Lina Gumbrevičienė ilgai aiškino paramos skyrimo taisykles. Šie trys milijonai skiriami tik visuomenininkams, ne pelno siekiančioms organizacijoms, o projektų laimėtojai negali būti tuo pačiu metu finansuojami iš kitų nacionalinių ar ES programų. Pagal Specialiąją kaimo rėmimo programą, didžiausia projektą laimėjusiai bendruomenei suma negali viršyti 20 tūkstančių litų. Kaip minėta, 15 procentų skiriama administravimui, o 10 procentų laimėtos sumos iš savo išteklių turės padengti pati bendruomenė.

Po ilgų svarstymų Žemės ūkio ministerija nusprendė, kad šiuos pinigus, kaip ir kitą paramą kaimui, skirstys Nacionalinė mokėjimo agentūra. Pinigai, pagal konkurso būdu laimėtus projektus, gali būti skirti visuomeninės paskirties patalpoms renovuoti, techninei bazei stiprinti, aplinkai tvarkyti, poilsio ir sporto aikštelėms įkurti (iki 17000 litų), taip pat visuomeniniams renginiams organizuoti, bendruomenės veiklai viešinti ir leidinių leidybai (iki 3000 litų).

Paramos gavimo sąlygų tiek daug, kad bendruomenių atstovai ne juokais susirūpino, ar sugebės išpildyti visus reikalavimus.

Stengiamasi atkurti, kas buvo sugriauta

Šiandienos kaimas paskendęs problemose. Kaimiečiai skundžiasi, kad negali įdomiai praleisti laisvalaikio, gyvenvietėse darbingi žmonės nesuranda tinkamo darbo. Kaimas sparčiai sensta, mažėja gyventojų, nes kas tik gali išsikelia į miestus, likę senukai iškeliauja Anapilin.

Tapo nesaugu, ypač vienkiemiuose, gyventi, įsivyravo negeranoriški, nedraugiški žmonių tarpusavio santykiai, dažnas kaimo žmogus neviltį skandina alkoholyje.

Kamuoja prastos gyvenimo ir buities sąlygos: neveikia vandentiekis, o šulinių vanduo ne visada būna tinkamas gerti.

Gana dažnai nėra kur bendruomenės nariams susirinkti, nėra vaikų darželių, nors pačių vaikų taip pat labai sumažėję. Vasarą gyvenvietėse dulka neasfaltuoti keliai ir pan. Būtų naivu galvoti, kad visas šias problemas galėtų išspręsti kaimo bendruomenės ar vietos veiklos grupės, dirbančios visuomeniniais pagrindais.

Dabar jau mažai kas nori prisiminti, kad prieš 15 metų tokių problemų lyg ir nebuvo.

Svarbiausia, kad tada visi turėjo darbo, veikė kultūros namai, saviveiklos būreliai, vaikų daželiai, buities paviljonai, ambulatorijos. Daug kur buvo išgręžti arteziniai šuliniai, išvedžiotas vandentiekis. Visa tai per keletą metų “visuomeniniais pagrindais” buvo išparceliuota, sugriauta, po plytą išsinešiota...

Šiuo metu prie seniūnijų veikia visuomeninės tarybos, kurios, daugelio nuomone, nesutaria su dabartinėmis kaimo bendruomenėmis, vietos veiklos grupėmis. O šios - su seniūnijomis.

Tokiu būdu išskaidoma iniciatyva, atsakomybė. Aktyviau dirbančias kaimo bendruomenes kai kurie seniūnai laiko asmeniniais priešais, geriausiu atveju - nepageidautinais konkurentais. Todėl bendruomenių susirinkimuose vis dažniau iškyla pasiūlymai kuo greičiau Seime priimti Kaimo bendruomenių įstatymą, kuriame aiškiai būtų atskirtos atitinkamų institucijų teisės, pareigos ir atsakomybė.