Konstitucinis teismas (KT) konstatavo, kad įmokų į antros pakopos pensijų fondus sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau sumažintas įmokas reikia kompensuoti.

Konstitucijai neprieštarauja

KT vertinimu, nuo 2009 m. sausio 1 d. įmoką sumažinus nuo 5,5 iki 3 proc., nebuvo paneigta kaupiamosios pensijos esmė, atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos reformos pradžioje buvo nustatytas netgi mažesnis šių įmokų dydis.

Kartu teismas pabrėžė, kad pagal teisinės valstybės principą teisės aktai atgaline data negalioja ir 2009-ųjų sausio 15 d. ir vasario 17 d. priimtos Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisos, numatančios įmokų sumažinimą nuo 2009-ųjų pradžios, buvo nepalankios pensijų kaupimo sistemos dalyviams ir pensijų kaupimo bendrovėms. Šios įstatymo pataisos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir laikomos įsigaliojusiomis nuo jų oficialaus paskelbimo "Valstybės žiniose" dienos.

KT pripažino, kad teisiniu reguliavimu, kuriuo nuo 2009 m. liepos 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos sumažintos iki 2 proc., Konstitucija nepažeista, nes 2009-ųjų balandžio 28 d. įstatymu pensijų kaupėjams 2012–2014 m. buvo nustatytas 6 proc. įmokų dydis, kuris vertintinas kaip sumažintų įmokų kompensavimas.

Įsipareigojo sugrąžinti

Tačiau 2009 m. birželio 30 d. įstatymu nuostata dėl įmokos padidinimo iki 6 proc. buvo panaikinta. Įstatymu Vyriausybė buvo įpareigota Seimui pateikti įstatymų projektus dėl įmokos tarifo didinimo. Tai, anot KT, yra vertintina kaip įsipareigojimas visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams padidinti įmokų dydį ir kompensuoti sumažintas įmokas.

Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės mano, jog svarbiausia paskelbto KT sprendimo nuostata yra ta, kad sumažinant įmokas į pensijų fondus privalėjo būti numatyta atitinkama kompensavimo tvarka.

"Mes suprantame, kad valstybė turi finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, tačiau visada laikėmės nuostatos, kad visomis visuomenės grupėmis turi būti rūpinamai vienodai. Anksčiau sumažintos pensijos dabar yra kompensuojamos, todėl taip pat turi būti elgiamasi ir su tais dirbančiaisiais, kurie nusprendė kaupti pensijai", – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Jo nuomone, Vyriausybė ir Seimas, rugsėjį pratęsdami Pensijų sistemos reformos diskusijas, į tai turėtų būtinai atsižvelgti.

Kompensavimo forma neaiški

Š.Ruzgys atkreipė dėmesį į KT sprendimo nuostatą, jog "įstatymų leidėjas turi siekti, kad pensiją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas ir į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą, gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai". Todėl esą KT sprendimas gali akivaizdžiai paveikti esamų pensijų įstatymų projektų pagrindines nuostatas.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininko Mindaugo Gedeikio teigimu, aiškiau tapo tik tai, kad KT pripažino, jog sumažintos įmokos turi būti kompensuojamos. "Bet kompensavimo formą pasirinks Seimas, todėl lieka neaišku, kaip, kiek ir kada", – teigė jis. Pasak jo, pensijų fondų dalyviai tikėjosi, kad valdžios sprendimas sumažinti pensijų fonduose kaupiamų įmokų dydį bus pripažintas antikonstituciniu, kokiu buvo pripažintas esamų pensininkų pensijų sumažinimas. "Įvertinę visus argumentus neatmetame galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą", – pabrėžė M.Gedeikis.

Antros pakopos pensijų kaupimo sistema

Pensijų reforma Lietuvoje prasidėjo 2004 m. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis "Sodros" įmokų. Pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatyme numatytą ribą – 5,5 proc. kaupiamosios pensijų įmokos tarifo. 2009 m. pervedimai į pensijų fondus buvo sumažinti iki 2 proc. "Sodros" pervedamos įmokos į fondus nuo 2012 m. pradžios sumažintos dar 0,5 procentinio punkto, iki 1,5 proc.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti "Sodros" mokumo krizės po kelių dešimtmečių.

Kreipimosi pagrindas

Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Jo nuomone, sutartis pasirašę pensijų kaupimo sistemos dalyviai ir pensijų fondai įgijo teisėtą lūkestį, kad bus vykdomas valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti 5,5 proc. dydžio įmokas. VAAT vertinimu, visi pensijų kaupimo dalyviai tikėjosi, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, jiems bus kompensuoti praradimai.

VAAT nagrinėja septynis pensijų fondų dalyvių ir tris Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundus "Sodrai".