Lietuvos ekonomikos augimą šiemet pristabdys lėtėjantis eksportas. Pasak Lietuvos banko atstovų, didžiausią pavojų eksportui kelia nekokios euro zonos ir ypač Rusijos perspektyvos.

Grėsmė iš Rusijos

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 2,8 proc., o 2014 m. šalies ekonomikos plėtra turėtų paspartėti iki 3,5 proc. Tokias prognozes vakar paskelbė Lietuvos banko analitikai, pabloginę šalies ūkio augimo perspektyvas. Anot centrinio banko atstovų, ūkio plėtra vis labiau priklausys nuo vidaus rinkos.

"Nieko daug gero pasakyti negaliu – gerų žinių yra, bet blogų žinių daugiau. Išorės perspektyvos prastėja. Tam tikrą susirūpinimą keliančios tendencijos – investicijų raida ir padėtis darbo rinkoje", – ekonomikos perspektyvų pristatyme sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.

Pasak jos, euro zonos ekonomikos perspektyvos prastėja, Rusijai taip pat prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas.

"Latvijos, Estijos prognozės kol kas gana palankios. Bet rizika vis dėlto kyla iš Rusijos. Jos augimas labai sparčiai lėtėja", – teigė R.Rodzko.

Anot jos, Rusijos ekonomikos plėtros lėtėjimas Lietuvą netiesiogiai gali paveikti ir per Latviją, ir Estiją. Iki šiol sparčiai augęs Lietuvos eksportas, tikėtina, augs lėčiau ne tik dėl silpnos išorės paklausos, bet ir dėl senkančių praėjusių metų derliaus atsargų.

Vidaus rinkoje, pasak Lietuvos banko, verslas pasigenda stiprios paklausos, o įmonių investicijos negausios ir šiemet turėtų augti tik 2,6 proc. Centrinio banko prognozėmis, vartojimas šiemet turėtų augti 2,5 proc., kitąmet – daugiau nei 3 proc.

Nerimą kelia biudžetas

Lietuvos bankas 0,4 procentinio punkto iki 2 proc. sumažino šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę ir teigia, kad infliacija nebėra didžiausia grėsmė eurui, tačiau nerimą kelia biudžeto deficitas. Centrinio banko atstovai sako, kad kol kas didesnė tikimybė, jog Lietuvai pavyks tenkinti ne tik infliacijos, bet ir biudžeto deficito kriterijų, tačiau vertinant naujausius duomenis pastebėta didelė rizika.

"Euras yra politinis sprendimas. Politikai sieks šito tikslo. Pagrindinis kliuvinys, kaip mes matome, yra biudžetas. Problemos labai senos – tai, kad Lietuva turi beveik mažiausią biudžetą ES, turime didelį šešėlį", – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

"Mūsų nuomone, valdžios sektoriaus biudžeto deficito prognozė yra apie 3 proc., tačiau manome, kad rizika nevykdyti kriterijaus yra labai didelė. Pakanka labai nedidelės apimties aplinkybių, kad nevykdytume kriterijaus", – tvirtino R.Rodzko.

Anot jos, reikėtų įvertinti, kuo remiantis buvo prognozuojamas biudžeto surinkimas, tačiau gali būti, kad ekonomikos augimo perspektyvos buvo vertinamas per daug optimistiškai.

Lietuvos banko ekonomistai teigia, kad jei pasaulio kainų tendencijos toliau bus palankios, galima tikėtis, jog infliacija bus gerokai mažesnė nei kelerius ankstesnius metus.

Darbo rinka neatsigaus

Nieko paguodžiamo centrinio banko ekspertai negalėjo pasakyti ir apie darbo rinkos perspektyvas. Anot jų, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 11,6 proc., kitąmet sumažėti iki 10,1 proc.

"Negalime prognozuoti didesnio užimtumo šiemet. 2014 m. jį išlaikysime panašaus lygio", – teigė R.Rodzko.

Anot jos, darbo užmokesčio didesnį padidėjimą šiemet lems padidintas minimalus atlyginimas, tačiau tai bus trumpalaikis veiksnys. "Bendrai tendencijos yra gana nuosaikios", – įvertino R.Rodzko.

Anot jos, eksportuojančiose įmonėse atlyginimai jau atsigavo po krizės, o į vidaus rinką orientuotose bendrovėse jie vis dar išlieka mažesni nei iki krizės.

Darbo užmokestis šiemet, prognozuojama, augs 4,1 proc., kitąmet – 3,3 proc.