Vakar Seimas priėmė įstatymą, kuriuo Ignalinos atominė elektrinė (IAE) tapo uždarąja akcine bendrove

Neseniai 20 veiklos metų jubiliejų atšventusi IAE susilaukė naujo valdžios siurprizo - įstatymo “Dėl valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę”. Kaip ir iki šiol visos bendrovės akcijos priklausys valstybei.

Perkelta atsakomybės našta

2002 metais priimtas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymas numato, kad tokios įmonės gali būti pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves. Tačiau taip padaryti galima tik Seimui priėmus specialų įstatymą. Aiškinamajame rašte Seimui ūkio ministras Petras Čėsna pabrėžia, kad teikiamu įstatymo projektu nesiekiama spręsti klausimo dėl mūsų valstybės ar užsieniečių investavimo galimybių branduolinėje energetikoje. Naujojo įstatymo tikslas, anot ministro, “leisti pertvarkyti Valstybinę įmonę Ignalinos atominę elektrinę į juridinį asmenį, kuris būtų visiškai atsakingas už bendrovės finansinius, valdymo ir branduolinės saugos klausimus, atsižvelgiant į ES teisės reikalavimus branduolinės energetikos objektų valdymo srityje”.

Įstatymo projektą rengę pareigūnai tvirtino, kad buvęs IAE statusas jau neatitiko ir Civilinio kodekso straipsnio, skirstančio įmones į tenkinančias privačius ir viešuosius interesus. Šiuo atveju, IAE tokie interesai tarsi susipina. Pastaruoju metu ES susikūrė elektros energijos rinka, kuri, pagal privalomas ES rekomendacijas, turi laisvai judėti ir sąžiningai konkuruoti.

P.Čėsna tvirtina, kad ES teisės prasme, elektros energijos gamyba suprantama kaip tipiška komercinė ūkinė veikla, kuri turi būti tvarkoma atitinkamomis nuostatomis. Viešojo juridinio asmens dalyvavimas liberalizuotame elektros energijos sektoriuje ES nebūtų suprantamas, nes susiduria privačių ir viešųjų juridinių asmenų interesai. Kalbant paprasčiau, ES nenorėtų IAE pigios energijos konkurencijos.

Privalomos rekomendacijos

Į savo gamybos atominės energijos suvaržymą mūsų valstybė ėjo palaipsniui. Štai dar 1995 metais Seimas ratifikavo Branduolinio saugumo konvenciją, pagal kurią atsakomybė už atominę veiklą krenta ant objektą eksploatuojančios organizacijos. Po trejų metų tai buvo įtvirtinta Seimo ratifikuotoje Energetikos chartijos sutartyje.

Tarybiniais laikais IAE faktiškai išlaikė visą Visaginą - pradedant vaikų darželiais ir baigiant gyvenamųjų namų statyba bei gerokai papigintu jų šildymu. Neseniai buvo nuspręsta, kad jėgainė turi atsisakyti nebūdingos veiklos, todėl beveik visos pagalbinės tarnybos tapo savarankiškomis valstybinėmis įmonėmis.

Naujasis įstatymo projektas buvo parengtas, atsižvelgiant į 2001-2002 metų Vyriausybės programą, Europos Sąjungos teisės praktiką, Branduolinio saugumo konvencijos bei Energetikos chartijos sutarties reikalavimus. Taip pat į ES Tarybos bei Vakarų Europos branduolinės energetikos priežiūros institucijų asociacijos rekomendacijas, į kurias, anot ministro P.Čėsnos, būtina atsižvelgti.

Horizonte - privati atominė elektrinė?

Atominės UAB akcijas kol kas turėtų valdyti valstybė. Tačiau tvirtinama, kad užsienio privačios bendrovės nesutinka investuoti kapitalo į valdišką įmonę. Todėl visai nekeista, kad IAE, ypač jeigu būtų statomas trečiasis energetikos blokas, taps privačia bendrove. Privačių atominių elektrinių, specialistų tvirtinimu, jau yra Prancūzijoje.

Seimo narys Rimantas Sinkevičius, kuris Seime pristatė naująjį įstatymo projektą, vakar “Kauno dienai” tvirtino, kad nuo 2006 metų - naujojo ES biudžeto grafose nebus numatyta lėšų dėl ekonomiškai patrauklių įmonių finansavimo. O IAE būtent tokia laikoma. Todėl, jeigu norėsime išlikti atomine valstybe, tai būsime priversti prašyti privataus kapitalo investavimo, nes tokia statyba - ne valstybės biudžeto jėgoms. Seimo narys tvirtino, kad jėgainė, perėjusi į privačias rankas, neturėtų nukentėti saugumo atžvilgiu, nes jos veiklą atidžiai kontroliuos vietinės ir tarptautinės atominės energetikos kontrolės institucijos.

IAE darbuotojai tokius pertvarkymus vertina dvejopai. UAB leis laisviau ir lanksčiau naudoti lėšas. Tačiau nemažai bus ir papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, nemažai lėšų sunaudos dabar vykstanti milžiniško jėgainės turto inventorizacija, papildomai pinigų reikės ir perregistruojant kapitalą. O kur dar didžiulis kiekis visokių blankų, firmos ženklų, reklamos pakeitimų.

Ką išloš ar pralaimės eilinis vartotojas?

Stambiausių Lietuvos įmonių privatizavimas iki šiol palikdavo tik karčias nuosėdas, nes beveik visada privatininkai didindavo paslaugų ar prekių įkainius. Tačiau energetikos srityje nebuvome lepinami ir iki šiol. Nelinksma pasidaro, kai sužinai, kad IAE kilovatvalandės gamybos savikaina sudaro tik apie 6 centus, o eiliniai vartotojai ją perka keliskart brangiau. Todėl šios energijos kaina gerokai viršija perkamą Latvijoje ar Estijoje - valstybėse, kuriose nėra tokių pigią produkciją gaminančių jėgainių. Tokia pat padėtis, ne mūsų piliečių naudai, ir dėl pernelyg pas mus brangių naftos produktų, kuriuos taip pat patys gaminame.

Tik prisiminkime anekdotinę situaciją, kai net pusvelčiui eksportuojant IAE produkciją, į biudžetą nepatekdavo pinigai. IAE karčiai juokaujama: turtingieji amerikiečiai neseniai gerokai prailgino savo AE blokų darbo laiką, o mūsų Vyriausybė paslaugiai sutiko vieną iš jų jau šiemet uždaryti. O antrąjį - po penkmečio. Nepaisant to, kad IAE darbo saugumui pagerinti buvo investuoti šimtai milijonų litų, o nepriklausomi ekspertai patvirtino agregatų saugumą. Tokį ES spaudimą galima paaiškinti tik Vakarų Europai keliama pigios produkcijos nepageidautina konkurencija.

Ne vienas energetikos specialistas liūdnai konstatavo: jeigu būtų leista sąžiningai ir dėl to naudingai eksportuoti elektros energiją, tai IAE sukauptų lėšų ne tik senųjų atominės jėgainės blokų uždarymui, bet ir naujojo statybai... Gal kada nors taip ir atsitiks? Žinoma, jeigu iki tol nesuspėsime visos jėgainės uždaryti, nes tvirtos koncepcijos dėl branduolinės valstybės statuso išlaikymo vis neturime.