Ekspertai ragina valdžią imtis radikalios mokesčių reformos arba visai jos nepradėti

Vakar Vyriausybėje surengtas pasitarimas mokesčių politikos klausimais. Politikai ir ekspertai dvi valandas diskutavo apie galimą mokesčių keitimą, tačiau jokių sprendimų nepriėmė. Premjeras Algirdas Brazauskas nesiryžo įvardyti, kiek gali būti mažinamas gyventojų pajamų mokestis ir kokie nauji mokesčiai gali būti įvedami siekiant subalansuoti biudžetą. Tuo tarpu ekspertai ragina imtis radikalių reformų arba jų visai nepradėti.

Akcentuoja stabilumo naudą

Po pasitarimo A.Brazauskas tikino, kad jokių sprendimų dar nėra priimta. Jis teigė šiandien negalįs atsakyti, kaip bus keičiami mokesčiai. “Kol kas tik kalbama. Sprendimai bus priimami, kai subręs reikalas suformuoti kitų metų biudžeto projektą. Šis klausimas dar bus labai rimtai svarstomas Vyriausybėje ir ne vieną kartą, nes yra labai sudėtingas. Mes turime kalbėti ir su parlamentine dauguma, tartis su Seimo komitetais”, - teigė premjeras.

Apie galimą naujų mokesčių - nekilnojamojo turto ir transporto priemonių - įvedimą Vyriausybės vadovas kalbėti nesiryžo baimindamasis visuomenės reakcijos ir nenorėdamas sukelti naujų galvosūkių, kol dar nieko nenuspręsta. A.Brazauskas pabrėžė, kad mūsų valstybėje - mažiausi mokesčiai iš visų Europos šalių su mažiausia perskirstoma BVP dalimi. Kalbėti vien apie mokesčių mažinimą negalvojant apie balansą, premjero įsitikinimu, negalima. Jo nuomone, bet kokie judesiai mokesčių srityje iššauks aštrią reakciją, todėl stabilumas kartais duoda geresnį efektą. Vertinant pasiūlymus įvesti kai kuriuos naujus mokesčius, reikia pagalvoti, ar, turint galvoje ne itin didelę jų naudą, verta tai daryti. Gal tas pastangas būtų tikslinga nukreipti į neišnaudotus teisinius bei organizacinius rezervus.

Ūkio ministras Viktoras Uspaskichas mano, kad mokesčių sistemos stabilumas labiau padeda verslui, nei jų kaitaliojimas. Taip pat jis kritikuoja ankstesnes vyriausybes dėl to, kad jos nesugebėjo susitarti su ES dėl didesnio fiskalinio deficito. Dabar dėl šių įsipareigojimų ieškoma būdų, kad kitų metų biudžetas būtų nedeficitinis, todėl ir galvojama apie mokesčių didinimą. Ūkio ministras teigiamai vertina gyventojų pajamų mokesčio mažinimą, tuo tarpu nekilnojamojo turto mokestį, jo manymu, reikėtų įvesti tik inventorizavus ir įvertinus turtą.

Ryžtųsi su išlygomis

Finansų ministras Algirdas Butkevičius teigė pritariąs ekspertų pasiūlymams imtis radikalios mokesčių reformos ir gyventojų pajamų mokestį palaipsniui mažinti nuo 33 iki 25 proc. Tačiau ministras atkreipia dėmesį, jog, ekspertų nuomone, lygiagrečiai turėtų būti panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos: PVM mokesčio, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymuose.

“Jei tokiai nuostatai būtų pritarta, būtų atlikti skaičiavimai, aš ryžčiausi palaipsniui per trejus metus gyventojų pajamų mokesčio tarifą mažinti pirmais metais iki 30 proc., antrais - iki 27 proc. Tačiau iš pasitarime dalyvavusių politikų veidų supratau, kad jie nėra nusiteikę naikinti įstatymines lengvatas. Daugelis nenori jokių naujų mokesčių įvesti, naikinti lengvatų, o finansų ministrui reikia subalansuoti biudžetą”, - aiškino A.Butkevičius.

Lietuva, siekdama įsivesti eurą, yra įsipareigojusi pasiekti 1,8 proc. BVP biudžeto deficitą. Ekonomikai augant daugiau nei 6 proc. jokio deficito turi nebelikti, tikina ministras. Šešėlinės ekonomikos mažinimas, mokesčių administravimo gerinimas galėtų taip pat turėti teigiamos įtakos, tačiau to neužteks. Tai pat esame įsipareigoję apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones Konvergencijos programoje, primena A.Butkevičius.

Ministras prognozuoja, kad jei nieko nebus daroma, jau šių metų rudenį Europos Komisija svarstys Lietuvą už tai, kad 2006 metais ji gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su fiskaliniu biudžeto deficitu. Tačiau A.Butkevičius nesutinka, kad galbūt Lietuva prisiėmė pernelyg didelius įsipareigojimus.

Jis teigia, kad artimiausiu metu neketina pateikti jokių konkrečių pasiūlymų dėl mokesčių reformos. Jie bus pateikti tik po to, kai pritars visi ministrai, atskiri Seimo komitetai ir frakcijos. “Jei pritarimo nebus, jokių naujų mokestinių įstatymų pakeitimų neteiksiu. Aš prašiau, kad frakcijos šiuos klausimus apsvarstytų per vasario mėnesį”, - sakė A.Butkevičius.

Nepajus teigiamo poveikio

“Gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai įmanomas tik tada, jei bus daroma radikali reforma ir tarifas bus sumažintas bent iki 25 - 26 proc.”, - įsitikinęs Vilniaus banko finansų analitikas Gitanas Nausėda. Jei tarifas būtų sumažintas tik iki 30 proc., teigiamo poveikio nepajustų nei verslininkai, nei visuomenė. Dar blogiau, jei siekiant kompensuoti praradimą, būtų įvedami nauji mokesčiai. “Reformos pateisinamos tik tokiu atveju, jei jos gerai pagrįstos. Jei mes norime iš vieno puoduko į kitą perpilti arbatos šaukštelį, geriau jau stabilumas”, - įsitikinęs ekspertas.

Jo teigimu, premjero sudaryta darbo grupė mokesčių reformai parengti iš tiesų kaip vieną kompensuojančią priemonę siūlė, sumažinus gyventojų pajamų mokestį, įvesti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau kalbėta apie pajamų mokesčio mažinimą iki 25 proc., o ne iki 30 proc. Kitas siūlymas buvo naudojančių tarnybinius automobilius apmokestinimas, tačiau vėliau jis kažkodėl virto visiškai antisocialiniu visų transporto priemonių apmokestinimu.

Jo teigimu, daugelio kitų Rytų Europos valstybių patirtis rodo, kad praradimai dėl mokesčių mažinimo buvo daug mažesni, nei prognozuota. Ekspertai yra išanalizavę, kad, sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą, dalis tikrai atitektų vartojimui ir grįžtų į biudžetą per PVM, akcizus, dalis būtų susigrąžinta per pelno mokestį, jei darbdaviai šiek tiek sumažintų atlyginimus.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Jonas Lionginas įsitikinęs, kad prieš įvedant nekilnojamojo turto mokestį pirmiausiai reikia jį suregistruoti, įvertinti jį pagal vieningą metodiką. “Esu kategoriškai prieš siūlomą transporto priemonių naudotojų mokestį, nes jis didintų socialinę nelygybę”, - vertina J.Lionginas ir siūlo įvesti važiavimo mokestį kai kuriais geraisiais keliais.