Kaunas pirmasis iš Lietuvos miestų parengė Aplinkos apsaugos strategiją

Savivaldybėje vakar kauniečiams ir miesto politikams pristatytas Aplinkos apsaugos strategijos ir veiksmų plano projektas. Kaunas - pirmasis Lietuvos miestas, parengęs tokį dokumentą, kurį gruodį turėtų patvirtinti miesto Taryba.

Sudomino tik du politikus

"Aplinkos apsaugos strategija turi atspindėti ne tik valdininkų, politikų, bet visų kauniečių norus. Būtent dėl šios priežasties surengtas šis susitikimas. Be to, projektas paskelbtas Kauno interneto svetainėje", - sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė.

Į vakarykštį susitikimą kviestus miesto politikus aplinkosauginės problemos nesudomino. Atvyko tik Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas ir Tarybos narys Algirdas Avižienis.

Strategijos projektą parengusios aplinkosaugos technologijų ir valdymo centro ECAT specialistės vakar pristatė esamą Kauno aplinkos būklę. Taip pat diskutuota, kaip ją būtų galima pagerinti. Parengtas strategijos projektas skirtas 2006-2015 metams, o veiksmų planas - 2006-2009 metams.

"Šis projektas dar bus koreguojamas, tačiau tikimės, kad gruodį jį patvirtins miesto Taryba", - sakė M.Stanikūnienė.

Prisiminti biologiniai valymo įrenginiai

Kauno aplinkos apsaugos strategijos rengėjai neslėpė, kad, palyginti su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais, Kauno būklė nėra bloga. Tačiau atkreiptas dėmesys į opiausias problemas.

Dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje įsikūręs miestas neišnaudoja šio potencialo. Dėl vandens taršos Kaune mažoka paplūdimių. Taip pat konstatuota, kad užteršti ir gruntiniai vandenys. Ši problema ypač aktuali Vilijampolėje, Šančiuose, Petrašiūnuose ir Palemone.

Specialistai akcentavo, kad Kaunui ypač svarbu kuo greičiau pastatyti biologinius valymo įrenginius. Taip pat reikėtų atskirti buitinių ir lietaus nuotekų sistemas. Šiuo metu Kaune veikia apie 10 procentų mišrių nuotekų tinklų. Beveik nevalomos buitinės nuotekos patenka į atvirus vandens telkinius.

Nuo triukšmo kenčia ir mokyklos

Pasak ECAT centro specialistų, didžiausia oro tarša fiksuojama centrinėje miesto dalyje. Nuo 2000 iki 2004-ųjų Kaune net 25 procentais pagausėjo automobilių. Šiemet net 45 kartus buvo viršyta ribinė dulkių koncentracija, nors pagal galiojančius normatyvus leistina riba - 35 kartai per metus.

Strategijos rengėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad triukšmo lygis mieste dažnai viršija leistinas normas, tačiau tokie tyrimai atliekami tik epizodiškai. Paaiškėjo, kad į juodąją triukšmo zoną patenka 11,5 procento Kauno mokyklų.

Nepaisant to, kad 46,3 procento miesto teritorijos užima žalieji plotai, aplinkosaugininkai pastebėjo, kad kasmet želdinių mažėja.

Projektų sąmatos dar skaičiuojamos

Šiemet Kauno savivaldybė aplinkosauginėms programoms skyrė apie 3,5 milijono litų. Panašios sumos tikimąsi ir kitąmet.

"Pateikta Kauno aplinkos analizė mūsų neišgąsdino. Ji parengta remiantis Aplinkos apsaugos skyriaus atliktomis studijomis", - teigė M.Stanikūnienė.

Paklausta, kiek lėšų reikėtų skirti, kad būtų įgyvendinti svarbiausi aplinkosauginiai projektai, ji teigė, kad sąmatos dar tikslinamos. "Tačiau kalbame apie milijonines sumas", - sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.