Valstybinė mokesčių inspekcija prakalbo apie tyčinį bendrovės bankrotą
Iš Kauno ekonominio žemėlapio artimiausiu metu turėtų dingti viena seniausių miesto gamyklų - stiklo fabrikas Aleksotas. Vakar Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti šios įmonės bankroto bylą. Po savaitės teismas turėtų paskelbti, ar bendrovės bankrotas bus pripažintas tyčiniu, kaip kad to reikalauja Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai.
Turtas pirkėjų nesudomino
Per pastarąjį dešimtmetį Kauno stiklo fabriko Aleksotas finansiniai rodikliai tik blogėjo. Milijoninės įmonės skolos ėmė kauptis dar 1995-1996 metais, nors kurį laiką įmonė dar dirbo pelningai, o pagaminta produkcija buvo paklausi.
Įsiskolinimams viršijus 20 mln. litų, pernai rugsėjį Kauno apygardos teisme Aleksotui buvo iškelta bankroto byla. Tarp didžiausių kreditorių buvo Kauno stiklas, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Sodra.
Nors vyko įmonės bankroto procedūros, Aleksotas savo veiklos nenutraukė - fabrike ir toliau vyko intensyvi gamyba keliomis pamainomis. Šių metų pradžioje buvo surengtos dvejos varžytinės, kurių metu tikėtasi parduoti bendrovės turtą. Neatsiradus pirkėjų, pastatų bei įrengimų kaina buvo sumažinta nuo 15,5 mln. litų iki 10,4 mln. litų, tačiau ir antrosios varžytinės potencialių pirkėjų nesudomino, nors tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys domėjosi turto pardavimu.
Šių metų vasarį kreditorių susirinkimo metu nutarta Aleksoto turtą perduoti didžiausiam kreditoriui - bendrovei Kauno stiklas, kuriai buvo įkeistas bankrutuojančio fabriko turtas, tarp jo - nauja stiklo lydymo krosnis, moderni butelių gamybos linija. Kauno stiklas perėmė apie 20 mln. litų įsiskolinimo reikalavimo teises iš Vilniaus banko.
Kreditoriai nutarė pripažinti fabriką Aleksotas likviduotinu.
Įžvelgė tyčinius veiksmus
Vakar nagrinėjant Aleksoto bankroto bylą, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė teismo prašė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.
Apžvelgusi pastarųjų penkerių metų bendrovės veiklą, VMI specialistė tvirtino, jog valstybei fabrikas liko skolingas beveik 5,5 mln. litų. Nuo 2000 metų bendrovė buvo nemoki ir einamųjų mokesčių nemokėjo.
Nagrinėjant Aleksoto veiklos rezultatus, atkreiptas dėmesys į abejotiną akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kurio metu gamykla galėjo patirti nuostolių.
Bendrovė veikė kreditorių nenaudai. Gamykla buvo nemoki, tačiau ir toliau buvo atliekami finansiniai veiksmai, kurie blogino įmonės padėtį. Aleksotą bankrotas ištiko ne dėl verslo nesėkmės, o dėl tyčinių įmonės valdymo veiksmų, - tvirtino VMI atstovė.
Ji teismo prašė bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, o likvidavimo terminą pratęsti.
Dar vieno kreditoriaus - Sodros - atstovė pastebėjo, jog tyčinio bankroto klausimą pirmiausia reiktų apsvarstyti kreditorių susirinkime, o kilusius įtarimus aptarti su teisininkais. Beje, Sodra kreditorių susirinkime nepritarė, jog Aleksotas būtų pripažintas likviduotina bendrove.
Gamykla turi naujus šeimininkus
Bendrovės Forum regis bankroto administratorius Edvardas Kochanauskas VMI įtarimus kategoriškai paneigė.
Nėra pagrindo teigti, kad įmonė tyčia buvo nukreipta bankroto link. Visi sandoriai buvo vykdomi kviečiant turto vertintojus, - tvirtino administratorius.
Jo teigimu, didžiausias fabriko kreditorius Kauno stiklas dėjo visas pastangas, kad valstybės biudžetas gautų papildomų lėšų.
Fabriko turtas yra perduotas. Įmonė pripažinta bankrutavusia, todėl turi būti likviduota. Kitos išeities nėra, - teisme teigė E.Kochanauskas.
Teismas savo sprendimą skelbs kitą savaitę.
Prieš metus Konkurencijos taryba nepritarė ketinimams teikti valstybės pagalbą Kauno stiklo fabrikui Aleksotas. To prašė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tikintis pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Prašyta atleisti bendrovę nuo daugiau kaip 286 tūkst. litų delspinigių, taip pat atidėti per 1,27 mln. litų skolų grąžinimą. Tačiau Konkurencijos taryba pasigedo bendrovės pertvarkymo plano bei išsamios informacijos apie paklausos, kainų, gamybinių pajėgumų pokyčius per artimiausius penkerius metus Europos Sąjungos ir Lietuvos rinkoje.
Naujausi komentarai