Šiemet įsigaliojo nauja jų skaičiavimo tvarka, tačiau žmonėms vis dar trūksta informacijos ir kyla neaiškumų

Bedarbiai, prisiklausę politikų pažadų, tikėjosi, kad nuo šių metų pradžios visi gaus didesnes nedarbo išmokas. Tačiau pradėjus jas mokėti pasirodė, kad priešpensinio amžiaus asmenims, užsiregistravusiems darbo biržoje, išmoka liko tokia pati. Dėl informacijos trūkumo žmonėms nemalonia staigmena tampa žinia, kad po trijų mėnesių išmoka gerokai sumažėja, o jos mokėjimo trukmė priklauso nuo darbo stažo.

Yra nepatenkintųjų

“Kauno dienos” skaitytojas ponas Jurgis laiške redakcijai skundėsi, kad negauna didesnės nedarbo išmokos. Jo teigimu, šiemet įsigaliojusi nauja nedarbo socialinio draudimo išmokų skaičiavimo tvarka numato, kad bedarbiams mokamos išmokos turi padidėti apie 40 proc., nes yra skaičiuojamos pagal buvusį atlyginimą. Vyriškis mano, kad teritorinė Kauno darbo birža neteisingai apskaičiavo išmokos dydį. Kauno teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo poskyrio vedėja Lorita Baltrušaitienė sako, kad, nors pagal naują tvarką bedarbio išmokos mokamos jau ketvirtą mėnesį, vis dar pasitaiko žmonių, kurie nelabai susigaudo, kokiu principu jos apskaičiuojamos.

“Dar prieš įsigaliojant naujam Nedarbo socialinio draudimo įstatymui plačiai informavome savo klientus apie būsimus pasikeitimus. Ir dabar koridoriuose kabo stendai, kuriuose aiškinama, kaip skaičiuojamos nedarbo išmokos, kam jos priklauso, o kam ne. Kiekvienam klientui individualiai paaiškiname, kodėl jis gauna didesnę ar mažesnę išmoką”, - teigia pašnekovė.

Nepaisant to, netrūksta bedarbių, kurie ateina ir reikalauja jiems mokėti 40 proc. didesnę sumą.

Padidėjo ne visiems

Nedarbo išmokos, pakeitusios bedarbio pašalpą, padidėjo ne visiems asmenims. Tiems, kuriems jos mokamos likus 2 metams iki pensijos, išmokos suma nesikeičia. Šiai asmenų grupei ji neperskaičiuojama, o bus mokama tokia pati iki pat pensijos. “Kai paaiškiname, atrodo, kad visi supranta. Nesame gavę jokių skundų”, - tikino specialistė.

Klientų aptarnavimo poskyrio vedėjos teigimu, šiuo metu Kauno teritorinės darbo biržos mokamos nedarbo išmokos maksimalus dydis yra 693 litai, o vidutinė siekia apie 319 litų. Iš viso nedarbo draudimo išmokas Kauno teritorinė darbo birža moka 2,4 tūkst. bedarbių. Beveik 800 asmenų gauna valstybės remiamų pajamų dydžio priešpensinę bedarbio pašalpą, kurios dydis nepasikeitė.

“Ši bedarbių grupė ir yra labiausiai nepatenkinta. Daugeliui kitų bedarbių išmokos tikrai žymiai padidėjo, priklausomai nuo per pastaruosius trejus metus gauto darbo užmokesčio”, - aiškina specialistė. Nauja ir tai, kad nedarbo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo nedarbo draudimo stažo. Jei jis mažesnis nei 25 metai - ji mokama pusę metų, nuo 25 iki 30 - 7 mėn., nuo 30 iki 35 - 8 mėn., jei daugiau nei 35 - 9 mėn.

L.Baltrušaitienė atmeta kaltinimus, kad darbo biržos darbuotojai gali blogai apskaičiuoti išmoką bedarbio nenaudai. “Mūsų įtaka skaičiuojant yra minimali. Remiamės duomenimis, gaunamais tiesiai iš “Sodros” duomenų bazės, yra speciali programa, kuri viską automatiškai suskaičiuoja. Todėl šis procesas tikrai skaidrus”, - tikina pašnekovė.

Skatina ieškotis darbo

Balandžio pradžioje atsirado daugiau nepatenkintų žmonių, nes nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis laikui bėgant keičiasi. Tik pirmus tris mėnesius ji mokama visa. Po to perskaičiuojama ir likusį laikotarpį mokama pastovi išmokos dalis, kurios dydis - 135 litai, tačiau tik 50 proc. kintamos jos dalies, apskaičiuojamos pagal gautą darbo užmokestį.

Kaip tik balandžio pradžioje ją gaunantiems nuo sausio išmoka yra perskaičiuojama ir sumažėja. Bedarbiai į tai dažnai neatkreipia dėmesio, tad jų laukia nemaloni staigmena. Kaip paaiškino L.Baltrušaitienė, tokia tvarka numatyta siekiant didinti bedarbių motyvaciją aktyviai ieškoti darbo. Priešingu atveju neturintys darbo nebus suinteresuoti jį susirasti. Darbo biržos atstovė pastebi, kad, susiejus nedarbo išmokos dydį su gaunamu atlyginimu, žmonės pradėjo daugiau dėmesio kreipti į darbdavio siūlomą algą. Eidami įsidarbinti į laisvas darbo vietas jie prašo darbo biržos specialistų paskaičiuoti, kokią nedarbo išmoką gaus, jei darbo neteks. Nesąžiningiems darbdaviams darosi sunkiau suvilioti žmones atlyginimais vokeliuose.

Nepaklusnieji baudžiami

Išmokos mokėjimas gali būti sustabdytas, jei dalyvaudami aktyviose darbo rinkos priemonėse gauna darbo užmokestį ar stipendiją, įsidarbinus pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam nei pusmečio laikotarpiui, išsipirkus verslo liudijimą ne ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui.

Kai išmokos gavėjas atsisako siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, nesutiko dalyvauti individualiame įdarbinimo plane numatytose priemonėse, nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti ar dalyvauti numatytose priemonėse, jos mokėjimas gali būti nutrauktas.

Dėl tokios tvarkos bedarbiai pasijunta darbo biržų įkaitais, juolab kad ne viena šių priemonių yra formalios ir neduoda jokios naudos. Tačiau jie yra priversti lankyti beverčius užsiėmimus vien dėl to, kad neprarastų išmokų.

Išmokos nebegauna ir įsidarbinusieji ar dirbantieji savarankiškai. Pasitaiko bandymų tai nuslėpti. Įsigaliojus naujam įstatymui, pagerėjo išmokų kontrolė. Darbo biržos iš “Sodros” gauna tikslią ir operatyvią informaciją apie tai, ar užregistruotas darbo biržoje asmuo neįsidarbino, ar neturi kitų pajamų. Ji tikrinama kas mėnesį ir gerokai sumažina galimybę piktnaudžiauti.

Kaune atliko auditą

Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Galina Savickienė tikina, kad informacijos apie naują Nedarbo socialinio draudimo įstatymą kiekvienas bedarbis, užsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, gauna pakankamai. Apie tai, kaip apskaičiuojama nedarbo išmoka, kam ji priklauso, o kam ne, jie informuojami specialiuose informaciniuose susirinkimuose.

“Gali pasitaikyti, kad žmogus ko nors nesuprato, neįsidėmėjo, o paskui jam atrodo, kad apskaičiuota neteisingai. Galima suprasti, kad bedarbis, 3 mėnesius gavęs 693 litus, paskui šiai sumai keliais šimtais litų sumažėjus, lieka nepatenkintas. Tačiau naujojo įstatymo tikslas kaip tik ir yra daugiau mokėti pradžioje, o po to sumą mažinti, kad žmogus kuo aktyviau ieškotų darbo”, - pastebi G.Savickienė.

Darbo biržos duomenimis, retai pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kuomet bedarbiai vengia ieškotis darbo ar jiems netinka joks pasiūlytas ir nesukdami galvos gyvena vien tik iš išmokos. Daugelis tikrai nori dirbti. Tik ne visuomet juos patenkina siūlomas darbas - jei mokama tik minimali alga, sunkios darbo sąlygos. Tačiau atsisakęs pasiūlymo žmogus gali prarasti išmoką. Tuo tarpu Lietuvos darbo biržos interneto puslapyje galime rasti ne vieną bedarbių atsiliepimą, kad net per kelerius metus jie nesulaukė nė vieno verto dėmesio pasiūlymo, o bet kokio darbo imtis nenorėjo. G.Savickienė informavo, kad neseniai Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo atliktas auditas. Jo metu nagrinėti ir biržoje užsiregistravusių bedarbių atsiliepimai, nusiskundimai. Tačiau, jos teigimu, nerasta nė vieno skundo, susijusio su nauja išmokų tvarka.