Mintį apie žemdirbių savivaldą 1921 metais pirmasis iškėlė tuometinis Lietuvos žemės ūkio ministras J.P.Aleksa.

Vakarų valstybių pavyzdžiu savivaldą norėta pavadinti Žemės ūkio taryba arba Žemės ūkio rūmais. Tačiau specialiosios komisijos, pasirodo, ir anais laikais nebuvo produktyvios, todėl svarstymas užtruko visą penkmetį. Tik 1926 metų balandžio 21 dienos “Vyriausybės žiniose” pasirodė Seimo įstatymas apie Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) įkūrimą.

Sunki pradžia

Rūmų įkūrimo įstatymas buvo priimtas, tačiau 1926 metų gegužės mėnesį susirinko pernelyg mažai valstiečių atstovų ir tikrasis arba turintis kvorumą suvažiavimas įvyko tik po keturių mėnesių. Pirmuoju Žemės ūkio rūmų pirmininku tada tapo Jonas Pranas Aleksa. Tačiau vėl nesėkmė: tikroji ŽŪR veikla, kaip teigia archyvo dokumentai, prasidėjo tik nuo 1928 metų kovo mėnesį įvykusio suvažiavimo.

1940 metais ne tik ŽŪR, bet ir daugelio kitų visuomeninių organizacijų veikla Lietuvoje buvo nutraukta. Žemdirbių savivaldos “atostogos” tęsėsi apie 60 metų - iki 1991 metų gegužės 25 dienos atkuriamosios konferencijos. Tada ŽŪR pirmininku išrinktas prof. Antanas Stancevičius. Vyriausybė patvirtino ŽŪR nuostatus ir perleido Kaune iki karo žemdirbių savivaldai priklausiusį pastatą. Per pastaruosius 15 metų ŽŪR nuėjo vingiuotą, nevienareikšmiškai vertinamą kelią.

Sąskrydžiai ir minėjimai

Jubiliejiniais metais vyksta nemažai renginių, kurių devizas - 80 metų su kaimo žmogumi. Jau rytoj Plungės rajone įvyks konferencija, kurioje bus analizuojamos kaimo moterų verslo perspektyvos, pasirodys Žemaičių Kalvarijos teatro mėgėjai. Po mėnesio įvyks jaunųjų ūkininkų sąskrydis ir konferencija. Klaipėdos rajone, Karklėje, jaunieji žemdirbiai tarsis, kaip geriau plėtoti iniciatyvą, ES lėšas, varžysis sporto aikštelėse.

Sunki Lietuvos kaimo veiklos sritis - žemės ūkio kooperatyvų veikla. Vis trukdo lietuviškas nepasitikėjimas, platesniam darbui neužkrečia net akivaizdi gerai veikiančių kooperatyvų veikla. Nepaisant to, birželio pabaigoje šias problemas analizuos speciali konferencija.

Šiemet numatytos net dvi priemonės kaimo bendruomenėms stiprinti, Kupiškio aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje įvyks tradicinė Žemdirbių sporto šventė. Jubiliejinius metus vainikuos lapkričio pabaigoje rūmuose vyksianti konferencija, kurioje bus pagerbti rūmų atkūrėjai, kiti aktyvūs Lietuvos kaimo gaivintojai.

Įspėti ir atlaikyti iššūkius

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas ir rūmų direktorius Remigijus Urbonas vakar surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams pareiškė, kad žemdirbių savivalda negali atsilikti nuo gyvenimo diktuojamų iššūkių. Vadovai pasidžiaugė, kad vis rečiau kaimo žmonės pavadinami “runkeliais”, nes taip vadinti beveik trečdalį Lietuvos gali tik nelabai sveikos orientacijos žmogus. Tačiau kaimas kai kuriais atžvilgiais vis dar stokoja reikiamo dėmesio. Pavyzdžiui, šiemet net 10 procentų žadama sumažinti investicijas kaimo kelių tiesimui ir remontui. Tai gali dar paspartinti kaimo migraciją.

Anot B.Markausko, nemažai problemų dėl ES fondų panaudojimo, nes tokią paramą gauna tik apie 1,5-2 tūkstančiai stambesnių ir tvirtesnių ūkininkų, nors iš viso priskaičiuojama apie 30 tūkstančių. Tai dar labiau didina ir taip ryškią kaimo žmonių turtinę diferenciaciją.

Nemažai iššūkių pateiks rinkų liberalizavimo sutarties su Pasaulio prekybos organizacija, kuri padiktuos laisvą žemės ūkio produkcijos judėjimą. Lyginant Lietuvos ir, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos produkcijos gamybos išlaidas, svarstyklės pavojingai nukryps ne mūsų ūkininkų naudai. Todėl dalis ūkininkų jau stengiasi iš žemės ūkio prekinės gamybos pasitraukti. Už tai ES net skiria tam tikrą paramą, matyt, Vakaruose norima, kad tik kuo greičiau iš kelio pasitrauktų kuo daugiau potencialių konkurentų.