Praėjusiais metais po galingo žemės drebėjimo ir cunamio atominio reaktoriaus avariją patyrusi Japonija, atrodo, neplanuoja atsisakyti branduolinės energetikos. Nors po avarijos buvo išjungtos visos atominės elektrinės, dvi iš jų jau veikia. Ateityje planuojama ir vėl atnaujinti elektros gavybą likusiose.

Branduolinė energetika pastaruoju metu, ypač po praėjusių metų tragedijos Japonijoje, sulaukia itin daug skeptiškų komentarų. Ar galėtumėte paneigti nuomonę, kad atominės elektrinės yra nesaugios bei kokių saugumo priemonių bus imtasi VAE?

Minimą tragediją nulėmė didžiausias žemės drebėjimas šiuolaikinėje istorijoje. Kad Lietuvoje galėtų pasikartoti panaši stichinė nelaimė kaip Japonijoje, sukėlusi ir Fukušimos atominės elektrinės (AE) pirmojo reaktoriaus avariją, taip pat mažai tikėtina. Gyvename vienoje iš ramiausių seisminių zonų pasaulyje. Taip pat svarbu tai, jog Lietuvoje bus statomas vadinamasis trečios plius kartos reaktorius. Net per milžiniškus žemės drebėjimus bei cunamius visi tokio tipo reaktoriai Japonijoje liko nepažeisti. Avarija įvyko tik vieninteliame pirmos kartos reaktoriuje, kuris buvo statytas prieš 40 metų.

Per visą šį laiką japonai išnagrinėjo priežastis, sukėlusias tokią avariją, ir dar labiau sustiprino saugos reikalavimus. Todėl, tiesą pasakius, kai Lietuvoje bus pastatyta VAE – tai bus saugiausia atominė elektrinė pasaulyje. Be to, Europoje taip pat buvo vykdyti "Stress Testai", kurių metu buvo detaliai analizuojamos galinčios kilti branduolinėms elektrinėms net ir mažiausios tikėtinos išorinės bei vidinės grėsmės ir elektrinių gebėjimas susidoroti su šiomis grėsmėmis. Projektuojant VAE bus atsižvelgta į jau vykdytų Europos "Stress testų" rezultatus, o siekiant gauti VAE statybos ir eksploatavimo licenciją privalės būti įvykdyta ir pati "Stress testų" procedūra.

Vis dėlto išlieka ir kitos elektros gamybos galimybės. Lietuva juk nedidelė valstybė, ar nepakaktų sustiprinti jau turimas elektrines ir plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką?

Energetinė nepriklausomybė reiškia energijos gavybą iš kuo įvaresnių šaltinių ir elektros sistemos jungtis su kaimyninėmis sistemomis. Tai, kad pasistatysime naują atominę elektrinę, tikrai nereiškia, kad nustosime plėtoti kitas priemones ar uždarysime jau esančias elektrines. Tiesiog, atsižvelgiant į energetinės sistemos balansavimo bei ekonomines galimybes, šis variantas – pats patraukliausias. Juk atsinaujinančios elektros generacija yra dotuojama – mes, visi vartotojai, subsidijuojame privačias elektrines.

Net labiausiai išsivysčiusios valstybės negali apsirūpinti elektros energija vien tik iš atsinaujinančių šaltinių. Bazinei elektros energijai pagaminti naudojamas iškastinis kuras arba branduolinė energija. Alternatyvų kol kas nėra.

Net jei ir pasistatysime atominę elektrinę – nebūsime vieninteliai regione, turintys branduolinį reaktorių. Tiek Rusija, tiek Baltarusija garsiai skelbia apie savo planus statyti reaktorius. Ar nenutiks taip, kad mūsų atominėje gaminamos elektros tiesiog nebereikės?

Visų pirma elektros suvartojimo poreikiai ateityje tik augs, nes šiuolaikinės technologijos bei inovacijos juda būtent šia kryptimi.

Antra, Lietuva nuo šių metu yra įstojusi į Šiaurės šalių elektros rinką "Nord Pool Spot", kuri yra viena iš didžiausių pasaulyje. Šiai rinkai priklauso Baltijos šalys, Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija. Veikiant Visagino AE, stiprios elektros jungtys užtikrins, kad Lietuva bus didelės Europos elektros rinkos dalis. Bet kas, norintis parduoti savo elektros energiją, tai turi daryti būtent per bendrą rinką, o ji yra viena iš didžiausių pasaulyje, todėl vieno tiekėjo veiksmai kainos atžvilgiu neturės esminės įtakos. Be to, skaičiuojama, kad VAE pagaminamos elektros savikaina bus mažesnė už vidutinę Europoje parduodamos atominėse elektrinėse pagamintos elektros savikainą.

Jei Ignalinos atominė elektrinė per trejus paskutinius veiklos metus uždirbo 1 mlrd. litų, tai VAE, esant palankioms sąlygoms rinkoje, gali uždirbti ir dar daugiau.

Iš kitos pusės, Lietuva pretenduoja tik į 38 proc. elektros energijos, kurią pagamins VAE. Ar mums tikrai to pakaks bazinei energijai užtikrinti?

Taip, mūsų dalis naujojoje elektrinėje yra tik 38 proc., o tai sudarys apie 30 proc. vidutinio šalies elektros energijos poreikio. Lietuva tikrai neatsisakys kitų elektrinių, nes jos yra būtinos maksimaliam energetiniam saugumui užtikrinti. Pastačius VAE, tokie incidentai kaip elektros jungties, kuria importuojame elektrą, uždarymas, mums nebeturėtų tokio skausmingo poveikio kaip dabar.

O kaip su mūsų partneriais, su kuriais kartu turėtume statyti elektrinę? Latvija, Estija, "Hitachi"?

Su latviais ir estais, kurie taip pat nemažą dalį suvartojamos elektros importuoja, aktyviai dirbama nuo pat pirmosios dienos ir šios dvi šalys, lygiai taip pat kaip ir Lietuva, suinteresuotos atominės elektrinės statyba. Dar vienas svarbus dalyvis – strateginis investuotojas "Hitachi", kuris apsiims pastatyti reaktorių bei investuos savo dalį. Japonų korporacija "Hitachi" pasaulyje pasižymi kaip viena pavyzdingiausių kompanijų, pastarąsias keturias ABWR elektrines "Hitachi" pastatė tiksliai suplanuotu laiku ir neviršydama suplanuoto biudžeto.

Energetinė nepriklausomybė – labai svarbus, tačiau labiau valstybės lygiu jaučiamas pokytis. Kaip naujos elektrinės statybos pranašumus pajus paprastas Lietuvos gyventojas?

Šiuo atveju norėčiau išskirti tris pagrindinius momentus: stabilų elektros tiekimą, nedidinantį kainos, Lietuvoje liekančias lėšas bei naujas darbo vietas ir investicijas. Statant VAE prireiks nemažai papildomos darbo jėgos. Ir aš kalbu ne tik apie statybos sektorių, bet ir apie transporto, maisto tiekimo, įvairių paslaugų sektorius. Skaičiuojame, kad bus sukurta net 6000 darbo vietų, tačiau į projektą įsitrauks tikrai daugiau žmonių.

Ir vykstant statybai, ir vėliau atominė elektrinė kasmet per mokestinę sistemą generuos tam tikrą lėšų dalį į valstybės biudžetą, o svarbiausia – pinigai, kurie šiuo metu skiriami susimokėti už importuojamą elektrą bei dujas elektrai gaminti, t.y. apie 1,7 mlrd. litų – liks Lietuvoje. Juos galėsime paskirstyti savo reikmėms: naujoms darbo vietoms, pensijoms, mokytojų algoms, infrastruktūrai gerinti ir t.t.

Ir galų gale labai svarbu yra tai, kad šiuo metu esame priklausomi nuo Rusijos energetikos sistemos operatoriaus, kurio sprendimai, kaip parodė visai neseni įvykiai, kartais lemia tai, jog elektrą turime gamintis gerokai brangiau. Be jokio įspėjimo atjungus vieną elektros perdavimo liniją, teko visu pajėgumu paleisti visus tris Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės blokus. Taip, elektros tiekimo trukdžių nepajutome, tačiau reikia įvertinti tai, jog Elektrėnuose gaminamos elektros kaina – net 40 centų už kilovatvalandę (kWh), o elektrą VAE gaminsime vidutiniškai už 18 ct/kWh.

Leidinyje išryškinamos citatos:

R. Vaitkus: "Pastarąsias keturias ABWR elektrines "Hitachi" pastatė tiksliai suplanuotu laiku ir neviršijant suplanuoto biudžeto."

R.Vaitkus: "Teko visu pajėgumu paleisti visus tris Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės blokus. Taip, elektros tiekimo trukdžių nepajutome, tačiau reikia įvertinti tai, jog Elektrėnuose gaminamos elektros kaina – net 40 ct/kWh."

"2009 m. uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kurios blokai jau buvo morališkai pasenę, deja, Lietuva nebeatitinka pagrindinio energetinio saugumo kriterijaus, nes didžiąją dalį elektros importuojame iš kitų valstybių. Tai reiškia, kad esame priklausomi ir nuo jų politinių ar monopolinių interesų. Tačiau svarbu ne tik tai. Už importuojamą elektrą ir dujas elektrai gaminti vietinėse elektrinėse praėjusiais metais Lietuva sumokėjo net 1,7 mlrd. litų", – sako ūkio viceministras Adomas Audickas.

Pasak A.Audicko, ši suma sudaro kiek mažiau nei trečdalį lėšų, kurias Lietuva turėtų skirti Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai. Nors iš viso VAE projektui prireiks apie 17 mlrd. litų, tačiau Lietuvos dalis sudarys tik 38 proc. nuo bendros sumos, arba 6,5 mlrd. litų. Likusią dalį bus įpareigoti pasidalyti projekto partneriai – kartu VAE statyboje dalyvaujančios valstybės bei strateginis investuotojas "Hitachi".

Ekonomiškai vertinga investicija

Remiantis Ūkio ministerijos atliktais skaičiavimais, naujosios VAE pagaminama elektra, atsižvelgiant į esamas kainas, turėtų kainuoti apie 18 centų už kilovatvalandę. Į šia sumą įskaičiuota ne tik elektros pagaminimo savikaina, ber ir dividendai strateginiam investuotojui, lėšos paskoloms grąžinti ir pan. Tai, kad tokia kaina yra pagrįsta, leidžia manyti ir dar 2003–2004 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) parengta studija, lyginanti dvi galimas alternatyvas, susijusias su galimybėmis vietoje uždaromos Ignalinos atominės elektrinės statyti gamtinėmis dujomis kūrenamą šiluminę elektrinę arba naują atominę.

"Netgi tada, kai gamtinių dujų kainai buvo gerokai mažesnė nei dabar, ekonomiškai patrauklesnis artodė atominės elektrinės variantas. Įvertinus visas įmanomas išlaidas, kilovatvalandės kaina turėjo būti apie 16–17 centų. Šiuo metu, nepaprastai išaugus ir toliau augant organinio kuro (naftos, dujų, net biokuro) kainoms, atominės energetikos ekonominis patrauklumas tiktai didėja. Tai daugiausia susiję su naudojamo kuro kainos dalimi gaminamos elektros energijos kaštuose", – aiškina prof. habil. dr. Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius.

Minėta studija tik pagrindžia realią šiuo metu esančią situaciją, nes Lietuvoje veikiančios elektrinės yra nekonkurencingos. Vėjo jėgainių gaminamos elektros kilovatvalandė, pagal nustatytą tarifą, kainuoja 36 centus, naujausio Elektrėnų elektrinės bloko savikaina – 35 ct/kWh, o biomasės elektrinių nustatytas supirkimo tarifas šiuo metu siekia net 45 ct/kWh.. Pastačius VAE, joje pagaminta elektra kainuos apie 18 ct/kWh. Palyginimui, Europoje už kilovatvalandę atominėje elektrinėje pagamintos elektros mokama apie 21 centą.

Tai, jog prognozuojama atominėje elektrinėje pagaminamos elektros kaina – 18 ct/kWh – yra reali, pripažįsta ne tik mokslininkai, bet ir ekonomistai. "Kiek man teko susipažinti su kainų prognozėmis, į jas tikrai įtraukta labai daug prielaidų ir reikia tikėti, kad ši kaina išliks būtent tokia", – teigia Ž.Mauricas.

Investicijos – iš dviejų šaltinių

Sumą, kurią Lietuva privalės investuoti į atominės elektrinės statybą, planuojama surinkti iš kelių šaltinių. Apie pusę lėšų VAE planuoja sukaupti pati, pirmiausia – iš jai priklausančių įmonių, t.y. "Lietuvos energijos", "Lesto" bei AB "Litgrid" veiklos. Kitą pusę sumos, reikalingos branduolinės elektrinės statybai, planuojama skolintis. Strateginis investuotojas "Hitachi" sudaro galimybę gauti paskolą labai palankiomis sąlygomis iš Japonijos ir JAV finansinių institucijų. Svarbu tai, kad paskolai grąžinti reikalingos lėšos jau dabar yra įtrauktos į numatomą kilovatvalandės kainą, t.y. 18 ct/kWh.

Skolintis, pasak banko "Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico, būtų galima dviem būdais – iš tų šalių vyriausybių, kurios teikia statyboms būtinas technologijas, arba skolinantis valstybės vardu. "Pirmas variantas yra galbūt kiek geresnis, nes tų šalių kredito reitingai yra aukštesni, jos pačios gali gerokai pigiau pasiskolinti finansų rinkose ir jos yra suinteresuotos plėsti savo eksportą. Taigi, iš jų noras būtų, o palūkanos, be abejo, būtų mažesnės", – teigia ekonomistas.

Valstybės saugumas – svarbus

Beje, vertinant projektą atsižvelgiama ir į tai, kokių nenumatytų išlaidų, pastačius VAE, Lietuva galėtų išvengti. Jei atsiradus trukdžių importuojama elektra Lietuvai staiga negalėtų būti perduodama, jos elektros energijos tiekimas galėtų būti atkurtas per 24 val., tačiau šaliai tai atneštų apie 700 mln. litų nuostolių. Nukentėtų tiek didžiosios pramonės, tiek mažosios verslo įmonės, sutriktų transportas ir kt.

Šiuo metu tokią situaciją sunku įsivaizduoti, tačiau kol valstybė didžiąją dalį elektros importuoja – gali nutikti ir taip. "Elektra greta mūsų būna kasdien, tiesiog, kol ji veikia, niekuomet nesusimąstome, kiek daug galimybių prarastume tą pačią akimirką, kai tik jos netektume – nerodytų televizorius, neveiktų kompiuteris, šaldytuvas ir t.t. VAE etominė elektrinė gali užtikrinti, kad su tokiais nesklandumais savo gyvenime nesusidurtume", – primena A.Audickas.

Beje, branduolinį kurą tiekia 15 pasaulio valstybių, todėl net atominei elektrinei reikalingo kuro atžvilgiu būtume saugesni. Apie 96 proc. urano rūdos atsargų yra Australijoje, Kanadoje, Pietų Afrikoje, Brazilijoje, JAV ir Rusijoje.

Naujos darbo vietos

Didžiausias VAE indėlis, kurį labiausiai pajus šalies gyventojai, – apie 6000 naujų darbo vietų statybos, pramonės, transporto, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos ir kt. susijusiose srityse. Statybos darbai, vykstantys Lietuvoje, kartu reiškia ir Lietuvoje mokamus mokesčius. Planuojama, kad nuo VAE veiklos pradžios šalies biudžetas mokestinėmis pajamomis ir dividendais kasmet pasipildys 500–600 mln. litų.

"Žinoma, galima pinigus pravalgyti dabar, skirti juos importuojamai elektrai pirkti arba galima juos investuoti į kažką, kas duos naudą ateityje. Be abejo, pradinėje stadijoje reikės mokėti palūkanas, bus mažesnis energetinių įmonių pelnas, vadinasi, šiek tiek mažesnis indėlis į biudžetą. Tačiau tai – normalus dalykas, svarbiausia, nereikia pamiršti, kad biudžetas ir šiandien patiria apie milijardą nuostolių per metus, nes mes subsidijuojame neefektyvų elektros energijos gaminimą kitose Lietuvos elektrinėse", – sako Ž.Mauricas.

Pastačius Lietuvoje naują atominę elektrinę, ilgainiui šalies biudžete pasiliktų ne tik dalis pinigų, kurie šiuo metu išleidžiami elektros energijai bei dujoms, skirtoms jos gamybai, pirkti, bet atsirastų ir daugiau pridėtinės vertės. Visų pirma Lietuva ir vėl iš elektros pirkėjos taptų elektros pardavėja, tai automatiškai generuoja pajamų srautą į šalies biudžetą. Be to, ypač VAE statyba pritrauktų didžiausią tiesioginių užsienio investicijų srautą per visą Lietuvos istoriją. Statybos laikotarpiu – vidutiniškai po 2 mlrd. litų per metus arba beveik 3700 litų vienam šalies gyventojui.

Leidinyje išryškinamos citatos:

Praktiškai išbandytas reaktorius

Naujojoje Visagino atominėje elektrinėje (VAE) bus sumontuotas 1350 MW bendrosios galios pažangiojo verdančio vandens reaktorius (ABWR). Pažangieji verdančiojo vandens reaktoriai yra laikomi trečiosios ar net trečiosios plius kartos reaktoriais. Jie šiuo metu yra vieninteliai tokio saugos lygio reaktoriai, esantys ne projekto ar statybos stadijoje, o realiai veikiantys atominėse elektrinėse.

"ABWR reaktorių techniniai projektiniai duomenys bei eksploatacijos patirtis (pirmieji reaktoriai pradėjo veikti dar 1996 m.), rodo šiuos reaktorius esant saugesnius už senuosius verdančio vandens reaktorius (BWR). Tiek Europos Sąjunga, tiek JAV branduolinės energetikos reguliatorius NRC pripažįsta, kad ABWR technologija atitinka pačius aukščiausius saugos kriterijus", – sako prof. habil. dr. Jonas Gylys, Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos technologijų instituto direktorius.

ABWR reaktorius yra sukurtas pagal patobulintus ankstesnius Europos šalių, Japonijos ir JAV verdančio vandens reaktorių projektus, atsižvelgiant į ilgametę šių reaktorių eksploatavimo patirtį bei panaudojant geriausias jų savybes.

Apsauga nuo katastrofų

Patobulintame ABWR reaktoriuje, koks bus pastatytas Lietuvoje, tokios avarijos kaip Fukušimos AE pirmojo reaktoriaus tragedija tiesiog negali pasikartoti, nes lietuviškame ABWR reaktoriuje suplanuota įdiegti daugiau aktyvių saugos sistemų.

Sustabdžius bet kokį branduolinį reaktorių, dar kurį laiką jį reikia aušinti tam, kad pasišalintų išsiskirianti likutinė šiluma. Reaktorius aušinamas per jį pumpuojant vandenį, o vandenį pumpuojantiems siurbliams yra reikalinga elektros energija. Tačiau jei reaktorius neveikia ir išorinis elektros prievadas dėl vienų ar kitų priežasčių, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, taip pat neveikia – to daryti nebeįmanoma. Tokiu atveju, elektros energijos tiekimui užtikrinti branduolinėse elektrinėse yra naudojami dyzeliniai generatoriai, kurie užtikrina pakankamą elektros energijos tiekimą. Deja, dėl stichinės nelaimės nulemtų aplinkos sąlygų dyzeliniai generatoriai taip pat gali būti sugadinti ir neveikti.

Saugiausias pasaulyje

Naujame reaktoriuje numatyta įrengti ne tik įprastines sistemas. Papildomai planuojama elektros energijos tiekimą nuo išorinio tinklo užtikrinti keliomis linijomis, kad vienai ar kelioms linijoms dėl kokių nors priežasčių išsijungus elektros energijos tiekimas vis dar būtų užtikrinamas. Nutrūkus elektros energijos tiekimui būtų naudojami apsaugoti nuo išorinių poveikių dyzeliniai generatoriai bei akumuliatorių baterijos.

Saugiu atstumu nuo branduolinės elektrinės taip pat bus saugomi mobilieji dyzeliniai generatoriai ir akumuliatorių baterijos tam, kad net ir dėl kokių nors katastrofinių įvykių praradus visus branduolinės elektrinės dyzelinius generatorius būtų galima gana greitai elektros energijos tiekimą atkurti. Be to, VAE reaktorius bus išskirtinis tuo, jog jo projektas leidžia net ir nutrūkus visiems energijos šaltiniams kurį laiką vėsintis pačiam iš likutinės energijos resursų, naudojantis natūralia vandens cirkuliacija.

"Branduolinių elektrinių su ABWR tipo reaktoriais saugos charakteristikos yra pačios aukščiausios tarp šiuo metu eksploatuojamų, rinkoje esančių ir statomų branduolinių elektrinių. Projektuojant Visagino branduolinę elektrinę bus įdiegtos papildomos saugos priemonės, branduolinę saugą pakeliančios į dar aukštesnį lygį", – sako Linas Koraliovas, VAE Branduolinės saugos skyriaus vadovas.

Apskaičiuotasis (realių atvejų kituose veikiančiuose tokio tipo reaktoriuose dar nepasitaikė) maksimalus aktyviosios zonos pažeidimų dažnis, tenkantis reaktoriui per metus, yra ne didesnis, kaip vienas kartas per 6 milijonus metų. Ir net šiek tiek mažiau, jei pateiktume skaitine išraiška. Palyginimui, BWR reaktorių pažeidimo dažnis siekia nuo vieno karto per 20 000 metų iki karto per 50 000 metų.

Senas branduolinis kuras vėl gali būti panaudotas

Nemažai daliai gyventojų gana grėsmingai skamba kalbos apie branduolinių atliekų laidojimą ir ilgalaikį saugojimą, tačiau to baimintis nereikėtų. Lietuva vienaip ar kitaip jau yra branduolinė valstybė ir jai reikės susitvarkyti su Ignalinos atominės elektrinės atliekomis. Kartu su jomis galės būti tvarkomos ir Visagino atominės elektrinės radioaktyviosios atliekos. "Kurių, beje, patobulėjus technologijai, bus gerokai mažiau nei turėjome iš Ignalinos elektrinėje susidariusių radioaktyviųjų atliekų", – teigia L.Kovaliovas.

Beje, daugelyje branduolinių pasaulio valstybių panaudotas branduolinis kuras yra laikomas ne atlieka, bet perspektyvia brangia medžiaga. Šiuo metu egzistuoja keletas būdų, kaip panaudotą kurą būtų galima naudoti toliau naujos elektros energijos gamybai. Kol kas tai nėra labai paplitusios technologijos dėl santykinai nedidelių prisodrintojo urano rinkos kainų, tačiau Visagino atominė elektrinė turėtų veikti 60 metų. Galbūt tuo metu, prabėgus daugiau nei pusei šimtmečio, panaudotas kuras taps ir vėl reikalingas.

"Panaudoto kuro saugojimo tikrai nereikėtų baimintis. Jo kiekiai tikrai nėra dideli, – komentuoja Kovaliovas. – Tinkamai rūšiuojant ir tvarkant radioaktyviąsias atliekas bei perdirbant branduolinį kurą, liekanti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų dalis yra nedidelė, o didžioji dalis yra trumpaamžės radioaktyviosios atliekos", – komentuoja L.Kovaliovas.

Leidinyje išryškinamos citatos:

Partneris, turintis didelę patirtį

2011 m. liepos 14 d. Lietuvos Koncecijos konkurso komisija dėl Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę strateginiu investuotoju atrinko "Hitachi Ltd." kartu su "Hitachi-GE Nuclear Energy Ltd.". 1910 m. pradėta steigti įmonių grupė šiuo metu specializuojasi tokiose srityse kaip energetika, elektrotechnika, transportas ir kt. Milžinišką patirtį sukaupęs VAE strateginis investuotojas – vienas iš saugiklių, galinčių užtikrinti, jog atominės statybos projektas būtų įgyvendintas laiku.

Pasak banko "Nordea" ekonomisto Žygimanto Maurico, projekto rizika bus maža tik tokiu atveju, jei strateginis investuotojas "Hitachi" valdys statybos procesą – ši bendrovė turi patirties įgyvendinant tokius projektus, skirtingai nei Baltijos šalys, kurios gali suklysti.

Ž.Mauricas taip pat pabrėžė, kad sudarant sutartį su "Hitachi", būtina numatyti sankcijas, t. y. kaip projekto šalys dalijasi nuostoliais, jei projektas yra vykdomas ne pagal planą. Permetus atsakomybę ant strateginio investuotojo pečių, galima tikėtis neblogų rezultatų ar bent jau nepatirti didelių nuostolių.

Laikas – korupcijos priešnuodis

Naujoji Visagino atominė elektrinė turėtų atnešti energetinį saugumą ne tik Lietuvai, bet ir partnerėms Latvijai bei Estijai, todėl visos šios šalys yra suinteresuotos, kad statybos procesas nebūtų vilkinamas, o VAE galėtų kuo greičiau pradėti gaminti elektros energiją.

"Nordea" banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, korupcija atsiranda tada, kai yra skirtingi dalyvaujančių šalių interesai: "Jei visiems rūpi pastatyti elektrinę laiku ir kuo mažesnėmis išlaidomis, tada korupcijai nėra priežasties rastis. Bet kai kurios interesų grupės galėtų būti suinteresuotos įgyvendinti projektą kuo ilgiau ir kuo didesnėmis išlaidomis, siekdamos padidinti savo pajamas. Tokiu atveju atsiranda realus pavojus, kad projekto įgyvendinimas gali užtrukti, o kaina išaugti."

Kompanija "Hitachi" pati investuoja savo lėšas į atominės elektrinės statybą, todėl tikrai nebus suinteresuota delsimu. Be to, VAE planuojama pastatyti per 5,3 metų, nors visi iki šiol "Hitachi" statyti tokio paties tipo reaktoriai, koks bus statomas Lietuvoje, buvo užbaigti per maždaug 4,5 metų.

Sprendimas – išnagrinėjus galimybes

Banko "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog net jei ir projektas dėl vienų ar kitų priežasčių minimaliai vėluotų, didelės įtakos galutinei atominės elektrinės pagamintos elektros kainai tai neturėtų.

"Nesunkiai atliekama jautrumo analizė rodo, kad projekto vėlavimas vienais metais kilovatvalandės savikainą padidina nereikšmingai, maždaug puse cento. VAE savikainai padidėjus dešimtadaliu, elektros kaina padidėja vienu centu", – komentuoja N.Mačiulis.

Ši suma vis tiek yra mažesnė nei elektros gavybos iš vėjo jėgainių ir tuo labiau vienos brangiausių Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės. "Net itin smarkiai nenagrinėjus informacijos apie branduolinės elektrinės statybą, akivaizdu, kad sprendimas ją statyti priimtas ne šiaip sau, o įvertinus kitas galimybes gaminti Lietuvoje elektros energiją. Akivaizdu, jog bet koks kitas šiuo metu galimas variantas būtų brangesnis", – sako N.Mačiulis.

Lietuva turi būti suinteresuota

Esminis argumentas diskutuojant apie VAE naudą Lietuvai, vis dėlto yra energetinė nepriklausomybė. Dabartinė situacija, kai daugiau nei du trečdaliai energetinių išteklių – elektros ir dujų, reikalingų elektros gamybai – yra importuojami iš vienos šalies, yra labai neparanki Lietuvai.

"Šių metų rugpjūčio mėnesį mes matėme, kaip staigiai elektros kaina biržoje patrigubėjo, kai Rusijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius neįspėjęs išjungė vieną perdavimo liniją. Lietuvai būtini ir nauji gamybiniai pajėgumai, ir naujos jungtys su Europos elektros tinklais. Neturėdama savo gamybinių pajėgumų bei būdama labai priklausoma nuo vienos šalies, tiekiančios energetinius išteklius, Lietuva yra nepatraukli užsienio investuotojams – didelėms tarptautinėms kompanijoms, gamybos procese naudojančioms daug energetinių išteklių", – komentuoja ekonomistas N.Mačiulis.

Pasak jo, tokioms kompanijoms rizikinga investuoti į šalį, kuri energetinių išteklių negali garantuoti už konkurencingą kainą. Ekonomisto teigimu, klaidingai manoma, kad atominės elektrinės statyba užkirs kelią atsinaujinančių energetinių išteklių plėtrai – energetinės nepriklausomybės reikia siekti plėtojant ir strateginį Lietuvos objektą – VAE, ir alternatyvius elektros gamybos pajėgumus.

Leidinyje išryškinamos citatos:

Be atominių – elektros tiekimo trikdžiai

Po to, kai praėjusiais metais vienas iš atominės Fukušimos elektrinės blokų patyrė avariją, visas pasaulis susidomėjęs laukė Japonijos sprendimo – ar ši valstybė toliau plėtos branduolinę energetiką, ar pasuks kitu keliu. Atrodo, kad milžiniškus nuostolius patyrusi valstybė, turinti vieną iš didžiausių branduolinių reaktorių skaičių, ir toliau plėtos šią energetikos sritį. Po to, kai po avarijos buvo išjungtos visos atominės elektrinės, šiuo metu dvi ir vėl veikia, kitos laukia savo paleidimo laiko.

"Reikia suprasti tai, kad avariją patyręs reaktorius buvo statytas daugiau nei prieš keturiasdešimt metų. Tuomet dar nebuvo tokių saugos technologijų, kokios yra dabar. Juk avariją patyrė tik šis, seniausias pirmos kartos reaktorius, o visai greta jo buvę kiti du – trečiosios kartos – reaktoriai liko sveiki. Kadangi japonai patys plėtoja branduolinės saugos technologijas, jie puikiai supranta, kad naujos kartos reaktoriai yra šimteriopai saugesni", – komentuoja Linas Koraliovas, UAB "Visagino atominė elektrinė" (VAE) Branduolinės saugos skyriaus vadovas.

Po Fukušimos avarijos atjungus visas atomines elektrines, Japonija patyrė milžiniškus nuostolius. Ypač – šalyje veikiantis verslas, kuris buvo priverstas nutraukti gamybą, stabdyti procesus bei atleisti dalį darbuotojų. "Sustabdžius elektrines, šalyje pasijuto elektros energijos stygius. Namų ūkiams tokią situaciją ištverti buvo šiek tiek lengviau, juk kelias valandas galima pabūti ir be elektros, o štai mobiliųjų telefonų, kompiuterių ar automobilių gamyklos kitu būdu negali išgyventi", – sako VAE vadovas Rimantas Vaitkus.

Beje, Japonija yra trečia pasaulyje pagal didžiausią branduolinių reaktorių skaičių. Šioje šalyje jų pastatyta net 51. Antroji šiame sąraše – Prancūzija su 58 reaktoriais, o pimoje vietoje – JAV, turinti net 141 reaktorių.

Ekologiškumas ir ekonomiškumas

Iš viso šiuo metu 30 pasaulio valstybių veikia 435 branduoliniai reaktoriai, kurie gamina 14 proc. visos pasaulyje pagaminamos elektros energijos. Vien Europoje veikia 185 reaktoriai, generuojantys apie 30 proc. žemynui būtinos elektros energijos, dar 16 statoma. Tokie skaičiai akivaizdžiai rodo, jog nei Europa, nei kitos pasaulio valstybės, išskyrus pavienius atvejus, atominės energetikos dar tikrai nėra pasirengusios atsisakyti.

Kyla klausimas, kodėl atominė energetika taip palankiai vertinama. Ekspertų teigimu, taip yra dėl to, jog iki šiol nėra išrasta patikimų, stabilių, švarių, o svarbiausia – pigių energijos gavybos būdų. Pavyzdžiui, 50 tūkst. kWh elektros energijos galima pagaminti panaudojus 50 tūkst. kg medienos, 12 tūkst. kg naftos arba vos 1 kg natūralaus urano. Panaši situacija ir su į aplinką išmetamomis kenksmingomis CO2 dujomis. Gaminant elektrą atominėse elektrinėse – šių dujų į aplinką išsiskiria vos 4 CO2/kWh, o daugiausia jų į aplinką patenka iš elektrinių, kūrenamų akmens anglimis (955 CO2/kWh), mazutu (818 CO2/kWh) bei gamtinėmis dujomis (446 CO2/kWh).

Dar vienas švarus elektros gamybos būdas – atsinaujinančių išteklių, tokių kaip saulė, vanduo bei vėjas, energetika. Tačiau ši energetikos rūšis itin brangiai atsieina valstybių biudžetams, nes kone visame pasaulyje elektrinės, veikiančios iš atsinaujinančių šaltinių, dotuojamos subsidijomis iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Stato ne tik kaimynai

Kalbant apie artimiausius kaimynus, Rusija, iš kurios šiuo metu importuojame elektros energiją, taip pat turi gana nemažai branduolinių reaktorių ir, atrodo, nežada jų atsisakyti, o stato naujus. Apie tokius planus skelbia ir Baltarusija, o latviai bei estai, niekada neturėję patirties branduolinėje energetikoje, jungiasi prie Lietuvoje statomos Visagino atominės elektrinės.

Beje, nors atominių elektrinių daugėja, taigi, turėtų daugėti ir pigiai bei greitai pagaminamos elektros energijos, ekspertai teigia, jog artimiausioje ateityje jos tikrai neturėtų būti per daug. Visa pagaminama elektra bus panaudota, nes tiek namų ūkiuose, tiek ir pramonėje auga elektros energijos poreikis.

"Pavyzdžiui, Rusija turi pigios elektros vidiniam naudojimui, bet vidinė šios šalies elektros energijos tiekimo sistema yra nesutvarkyta, todėl ji gana daug investuoja į vidinę infrastruktūrą, tiesa naujus papildomus tinklus", – teigia banko "Nordea" ekonomistas Žilvinas Mauricas. Tam, kad aprūpintų pigia energija visą šalį, Rusija turi idėti pakankamai daug pastangų, o tai reiškia, kad siūlyti papaildomą didelį srautą Europai, jei šiai pritrūktų energijos, ateityje gali būti per brangu.

Rusija yra viena iš valstybių, kurioje 2010 m. pradėtos statyti atominės elektrinės. Tais metais iš viso pradėta plėtoti net keturiolika branduolinių projektų – aštuonios atominės Kinijoje, po dvi – Rusijoje, Indijoje ir Brazilijoje. Prognozuojama, kad baigtos jos turėtų būti apie 2015 m. Būtent šie metai reikšmingi ir todėl, jog manoma, kad tuo metu visame pasaulyje kas mėnesį pradės veikti po vieną naują jėgainę.

Europa atsisako CO2

Elektros energiją be kenksmingų CO2 dujų galima išgauti dviem būdais – naudojant atsinaujinančių išteklių arba branduolinę energiją. Kaip jau buvo minėta straipsnio pradžioje, elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių energetikos kol kas laikoma neekonomiška ir nepastovia, negalinčia užtikrinti bazinio elektros poreikio.

Savo ruožtu atominė energetika – yra gana pigi ir švari. Ši energetikos sritis turėtų dar sustiprėti tuomet, kai po keleto metų Europos Sąjunga galutinai įgyvendins planą visiškai atsisakyti energijos gavybos, kurią išgaunant susidaro CO2. "Šis gana ambicingas planas gali priversti ir tokias valstybes kaip Vokietija, kuri po tragedijos Japonijoje paskelbė atsisakanti branduolinės energetikos, grįžti atgal", – sako Rimantas Vaitkus, UAB "Visagino atominė elektrinė" vadovas.

Jau dabar, nors branduolinės elektrinės Vokietijoje dar toli gražu nėra uždarytos, elektros kaina šioje valstybėje šoktelėjo į viršų. Be to, vieni šios šalies regionai geriau aprūpinti atsinaujinančia energetika, kiti mažiau, todėl aišku, kad norint šalį visiškai perorientuoti nauja kryptimi prireiks ne vieno milijardo eurų investicijų.

Leidinyje išryškinamos citatos:

Mažieji reaktoriai – tik eksperimentinė technologija

Pradėjus svarstyti Visagino atominės elektrinės statybą, buvo pradėti kelti siūlymai, kokiu dar būdu šalis galėtų užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Vienas iš labiausiai svarstomų buvo mažųjų atominių reaktorių statyba. Šių reaktorių kūrimas paremtas idėja, jog vienas reaktorius turėtų aprūpinti energija tam tikrą zoną. Pavyzdžiui, tik Vilnių arba Kauną.

Pasak energetikos technologijų specialisto, prof. habil. dr. Jono Gylio, tokie reaktoriai – ne išeitis. "Visų pirma, mažieji reaktoriai yra eksperimentinė technologija – pasaulyje kol kas nėra nė vieno veikiančio tokio tipo reaktoriaus, kol kas sukurta tik daugybė koncepcijų. Dėl šios priežasties būtų labai rizikinga statyti mažuosius reaktorius, esant pagrįstoms abejonėms dėl šių reaktorių branduolinės ir radiacinės saugos, ekonominio efektyvumo, kainos ir net branduolinio ginklo paplitimo pavojaus", – komentuoja J.Gylys.

Jo nuomone, vargu ar Lietuva sutiktų tapti eksperimentinio reaktoriaus išbandymų poligonu. Be to, mažojo reaktoriaus projektavimas truktų 5–10 metų, licencijavimas apie 3 metus, statyba ir testavimas 5–10 metų. Tokia elektrinė galėtų pradėti veikti maždaug po 20–30 metų, o naujoji Visagino atominė elektrinė, su ABWR reaktoriumi, gali pradėti veikti jau 2020 m. ir visu pajėgumu dirbti dar 60 metų.

Svarbiausios VAE reaktoriaus saugumo garantijos

• ABWR reaktoriaus apsaugos sistema yra visiškai kompiuterizuota. Paprastesnis ir patikimesnis tampa eksploatacinio personalo darbas, reaktoriaus valdymas.

• Reaktorius gali būti paleidžiamas, stabdomas arba eksploatuojamas nesikišant operatoriui ("autopiloto" režimu). Tokiu būdu minimizuojama žmogiškojo faktoriaus įtaka, klaidų galimybė, sumažėja avarijos tikimybė.

• Įrengtos net trys nepriklausomos ir dubliuojančios saugos sistemos. Skirtingai negu senesnės konstrukcijos verdančio vandens (BWR) reaktoriuose, minėtos sistemos yra visiškai mechaniškai ir fiziškai atskirtos. Jos yra skirtingose patalpose, prijungtos prie atskirų dubliuotų energijos šaltinių. Sutrikus netgi dviem saugos sistemoms, trečioji visiškai užtikrins reaktoriaus stabdymą ir aušinimą.

• Reaktoriaus korpusas pagamintas iš mažaanglio plieno, vidinė korpuso dalis, siekiant padidinti atsparumą korozijai, padengta korozijai atsparaus plieno sluoksniu. Toks korpusas atsparesnis iš reaktoriaus aktyviosios zonos sklindančios spinduliuotės poveikiui, yra ilgaamžiškesnis.

• Didžioji korpuso dalis (beveik 1000 tonų masės) iškalta iš vientiso ruošinio, todėl korpusas turi mažiau suvirinimo siūlių, mažiau atvamzdžių, žemiau aktyviosios zonos nėra nė vienos angos, kurios skersmuo būtų didesnis negu 5 cm.

• Patobulintas apsauginis kevalas, kuris tapo atsparesnis seisminėms, lėktuvų kritimo katastrofoms. Sustiprintas reaktoriaus pastatas kartu yra ir antrasis apsauginis reaktoriaus ir reaktorių salės kevalas.

Naujasis reaktorius ir "Hitachi"

• Naujojoje elektrinėje bus sumontuotas pažangusis verdančio vandens reaktorius (ABWR), kurio galia – 1350 megavatų. Elektros energiją jis galėtų pradėti gaminti 2020 m.

• ABWR reaktoriai yra vieninteliai pasaulyje trečios plius kartos reaktoriai, išbandyti praktikoje – elektrinės su šiais reaktoriais jau yra eksploatuojamos.

• ABWR reaktorius veikia garo turbinos principu – vanduo užverda reaktoriaus aktyviojoje zonoje, o susidaręs garas keliauja į garo turbiną, joje plečiasi, sukdamas turbiną. Turbina savo ruožtu suka elektros generatorių.

• Strateginis investuotojas "Hitachi", įsipareigojęs pastatyti reaktorių, įkurtas 1910 m. Tai – viena iš didžiausių pasaulio įmonių grupių, besispecializuojančių elektrotechnikos, elektronikos, jėgainių, elektrinių, statybinių mechanizmų kūrime, gamyboje bei įrengime.

• "Hitachi" vardas Lietuvoje nėra naujas. Specializuotose srityse Lietuvos verslas su kai kuriomis grupės įmonėmis bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį. Daugiausia – transporto, elektronikos bei elektrotechnikos sektoriuose.