„Vienas iš sprendimų, kaip mažinti maisto švaistymą ir kartu spręsti maisto stygiaus bei socialinės atskirties problemas yra maisto produktų aukojimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pakeitė Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašą, kuris atsirado kilus karui Ukrainoje ir prasidėjus masinėms paramos ir labdaros kampanijoms, kad ją būtų galima surinkti ir išsiųsti dar greičiau. Šitaip verslui atsirado galimybė lengviau, organizuočiau ir efektyviau paskirstyti perteklinę ar produkciją su besibaigiančiu galiojimu. Svarbu pabrėžti, kad leidome ne tik greičiau tiekti maistą jo labiausiai stokojantiesiems, bet ir išgryninome aiškius maisto saugą užtikrinančius reikalavimus“, – sako VMVT Maisto skyriaus Patarėja Laura Ivanauskienė.

Patarėja primena, jog nuolat tikrinama, ar  labdarai ir paramai tiekiamas maistas turi būti yra saugus – ar tinkamumo vartoti terminas, nurodytas žymoje „tinka vartoti iki...“ nėra pasibaigęs ir ar nepažeistos pakuotės. Tokie produktai negali būti perduodami labdarai, jie netinka prekybai todėl gali būti perduoti perdirbti į gyvūnų pašarą. Dažniausiai tai negyvūninės kilmės maistas, kaip grūdai, kruopos ar miltai bei jų gaminiai, vaisiai ir daržovės. Sugedęs, ypač gyvūninės kilmės, ir jokiais būdais netinkamas vartoti maistas turėtų būti perduodamas perdirbimo įmonėms, o šiukšles rūšiuojantys gyventojai jį turėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Pasak L. Ivanauskienės, maisto praradimo ir švaistymo mažinimas yra didžiausias prioritetas pasaulyje prie kurio prisidėti mes galime kiekvienas – vartotojai ir ūkio subjektai. Ypač vartotojai gali turėti tiesioginės įtakos maisto švaistymui, keisdami kasdienius apsipirkimo, gaminimo ir maisto planavimo įpročius. Ilgiau išlaikomas šviežias maistas nauda ne tik aplinkai, taip pat ir sutaupomi pinigai bei padeda išvengti maisto gedimo ir sumažinti maisto švaistymą. Sumažinti išmetamo maisto kiekį galime skaitant maisto produktų ženklinimo etiketes ir laikantis gamintojų nurodytų laikymo bei vartojimo sąlygų.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi pasiekti tvaraus vystymosi tikslą ir iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmeniu bei sumažinti maisto nuostolius maisto gamybos ir tiekimo grandinėse. Tuo tarpu Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO duomenimis, maždaug 14 procentų pasaulio maisto prarandama jau nuėmus derlių, o maždaug 17 procentų iššvaistoma mažmeninėje prekyboje ir vartojimo lygiu. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje prarandama beveik 400 tūkst. tonų maisto. Daugiau informacijos: Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena: kiekvienas per metus išmetame apie 140 kg maisto | Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (lrv.lt)